Kelio skausmas: priežastys, simptomai ir gydymas

Kelio skausmas kankina daugybę žmonių visame pasaulyje kiekvieną dieną. Tokie skausmai smarkiai paveikia žmonių gyvenimo kokybę, apriboja judėjimą ir sukelia diskomfortą kasdienėje veikloje.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kelio skausmo priežastis, būdingus simptomus ir galimus gydymo metodus, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais. Sužinosite, kaip atpažinti rimtesnes būkles, reikalaujančias skubios medicininės pagalbos, ir kaip palengvinti kelio skausmus namų sąlygomis.

Kelio skausmo apibrėžimas ir bendra informacija

Kelio skausmas - tai nemalonus pojūtis ar diskomfortas, jaučiamas kelio sąnario ar aplink jį esančių audinių srityje. Skausmas būna įvairaus pobūdžio: nuo silpno ir buko iki aštraus ir stipraus, trukdančio normaliai judėti. Kelio skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip trauma, lėtinės sąlygos ar per didelis fizinis krūvis.

Kelio sąnarys yra didžiausias ir vienas sudėtingiausių sąnarių žmogaus kūne, atliekantis svarbų vaidmenį judėjimo metu. Jį sudaro kaulai (šlaunikaulis, blauzdikaulis ir girnelė), sausgyslės, raumenys ir raiščiai. Dėl nuolatinio kelio apkrovimo ir didelio lankstumo poreikio, šis sąnarys yra itin pažeidžiamas skausmui ir sužalojimams.

Kelio skausmas yra viena dažniausių raumenų ir skeleto sistemos problemų pasaulyje. 2020 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi daugiau nei 10 milijonų tiriamųjų, nustatė, kad kelio osteoartritu (dažniausia lėtinio kelio skausmo priežastimi) serga 16,0 proc. vyresnių nei 15 metų asmenų ir net 22,9 proc. vyresnių nei 40 metų asmenų – tai apie 654 milijonus žmonių visame pasaulyje.¹ Naujausi Pasaulinės ligų naštos (angl. Global Burden of Disease) 2021 m. duomenys rodo, kad osteoartritu apskritai serga apie 595 milijonus žmonių visame pasaulyje, o kelio sąnarys yra dažniausiai pažeidžiama vieta.²

Kelio skausmas gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties asmenis, tačiau moterims kelio osteoartritas diagnozuojamas maždaug 1,7 karto dažniau nei vyrams.¹ Rizika taip pat ženkliai didėja su amžiumi, turint antsvorio ar esant buvusiai kelio traumai – tokia trauma praeityje padidina osteoartrito riziką beveik 4 kartus.³ Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas yra ypač svarbūs siekiant išvengti komplikacijų ir norint ženkliai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Kelio skausmo priežastys

Kelio skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant traumas, lėtines sąlygas, per didelį fizinį krūvį ar netgi anatominius ypatumus. Dažnai skausmo pobūdis ir lokalizacija gali padėti nustatyti jo priežastį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.

Bendrosios kelio skausmo priežastys:

• Osteoartritas: tai dažniausia kelio skausmo priežastis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Osteoartrito metu kelio sąnario kremzlė pamažu nusidėvi, sukeldama skausmą, sustingimą ir patinimą. Skausmas dažnai jaučiamas ramybėje, o ypač ryškus būna po ilgesnio sėdėjimo ar ryte. Judant skausmas iš pradžių sustiprėja, tačiau vėliau gali sumažėti.
• Bursitas: tai kelio sąnario maišelių (bursų) uždegimas, dažnai sukeltas per didelio krūvio ar nuolatinio spaudimo. Skausmas paprastai jaučiamas kelio priekyje ar šone, priklausomai nuo uždegimo lokalizacijos. Skausmas gali sustiprėti lenkiant kelią, klūpant ar spaudžiant pažeistą sritį.
• Menisko plyšimas: tai dažna kelio traumos pasekmė, kai pažeidžiami tarpkremzliniai diskai (meniskai). Skausmas dažniausiai jaučiamas kelio viduje ar išorėje, priklausomai nuo pažeisto menisko. Būdingas skausmo sustiprėjimas sukant ar lenkiant koją, taip pat gali pasireikšti patinimas ir užstrigimo jausmas.
• Raiščių patempimai ir įplyšimai: dažniausiai nutinka dėl staigių judesių ar kelio perkrovos. Priklausomai nuo pažeisto raiščio, skausmas gali būti jaučiamas kelio priekyje, viduje ar išorėje. Skausmą lydi nestabilumo jausmas, patinimas ir sunkumas vaikščiojant.

Ką rodo moksliniai tyrimai apie osteoartritą

Osteoartrito metu kremzlę ardantys fermentai (matrikso metaloproteinazės ir ADAMTS agrekanazės) pamažu suardo kremzlės kolageno tinklą, o kartu vyksta poodinio kaulo pertvarka ir lėtinis, mažo laipsnio uždegimas, kuris savaime skatina tolesnę kremzlės irtį.³

Antsvoris yra vienas svarbiausių valdomų rizikos veiksnių. 2014 m. paskelbta dozės-atsako metaanalizė nustatė, kad, palyginti su 22,5 kg/m² kūno masės indeksu (KMI), kelio osteoartrito rizika padidėja 1,59 karto esant 25 kg/m² KMI, 3,55 karto esant 30 kg/m² KMI ir net 7,45 karto esant 35 kg/m² KMI – tai reiškia, kad rizika auga ne tiesiogiškai, o beveik eksponentiškai didėjant kūno masei.⁴

Ką rodo moksliniai tyrimai apie menisko plyšimus

Klinikiniai menisko pažeidimo testai, tokie kaip McMurray testas, padeda gydytojui įtarti diagnozę, tačiau jų tikslumas ribotas – metaanalizių duomenimis, McMurray testo jautrumas svyruoja nuo 61 iki 70,5 proc., o specifiškumas – nuo 71 iki 84 proc., priklausomai nuo tyrimo.⁵⁶ Tikslesnis metodas yra magnetinio rezonanso tomografija – 2026 m. paskelbta metaanalizė, apėmusi daugiau nei 8500 pacientų, nustatė, kad MRT jautrumas vidinio menisko plyšimams siekia 91,0 proc., o išorinio – 78,5 proc.⁷

Svarbu žinoti, kad menisko plyšimas MRT vaizde ne visada reiškia, jog būtent jis sukelia skausmą – sisteminė apžvalga parodė, kad menisko plyšimai matomi net 10 proc. visiškai simptomų neturinčių žmonių kelių, o vyresniems nei 40 metų – net 19 proc. atvejų.⁸ Todėl gydymo sprendimai turėtų remtis ne vien vaizdiniais tyrimais, o bendru klinikiniu vaizdu.

Gydymo pasirinkimas taip pat vertas dėmesio: dvi didelės atsitiktinių imčių klinikinės studijos, paskelbtos New England Journal of Medicine žurnale, parodė, kad degeneracinio pobūdžio menisko plyšimų atveju artroskopinė meniscektomija dažnai neduoda geresnių rezultatų nei imituota operacija arba kineziterapija. FIDELITY tyrime pacientams be osteoartrito požymių meniscektomijos rezultatai statistiškai nesiskyrė nuo imituotos operacijos rezultatų.⁹ MeTeOR tyrime pacientams, turintiems tiek menisko plyšimą, tiek lengvą ar vidutinį osteoartritą, kineziterapija po 6 mėnesių davė panašius funkcinius rezultatus kaip ir chirurgija (nors 30 proc. pradėjusių nuo kineziterapijos vėliau vis tiek buvo operuoti).¹⁰ Tai nereiškia, kad operacija niekada nereikalinga – tam tikrais atvejais (pvz., kai kelias užsikerta ar yra ryškių mechaninių simptomų) ji lieka pagrįstas pasirinkimas, tačiau daugeliu atvejų verta pirmiausia išbandyti kineziterapiją.

Ką rodo moksliniai tyrimai apie bursitą

Kelio bursitas (dažniausiai priekelinis) yra palyginti dažna būklė – jo metinis dažnis siekia bent 10 atvejų 100 000 gyventojų, o dažniausiai serga 40–60 metų vyrai (apie 80 proc. atvejų). Maždaug trečdalis atvejų yra infekcinės (septinės) kilmės, todėl svarbu neignoruoti paraudimo ar karščiavimo.¹¹ Vienas atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame dalyvavo 180 pacientų, sergančių lėtiniu žąsies pėdos (pes anserinus) bursitu, parodė, kad vietinė kortikosteroidų injekcija skausmą ir funkciją pagerino reikšmingiau nei trombocitais praturtintos plazmos injekcijos ar ekstrakorporinė smūginė banga.¹²

Ką rodo moksliniai tyrimai apie raiščių traumas

Priekinio kryžminio raiščio (PKR) traumų gydymas priklauso nuo situacijos. Didelis atsitiktinių imčių tyrimas (KANON), tirdamas jaunus, fiziškai aktyvius suaugusiuosius su ūmiu PKR plyšimu, nustatė, kad ankstyva chirurginė rekonstrukcija ir kineziterapija su galimybe vėliau operuoti davė statistiškai vienodus rezultatus po 2 metų – tik apie 39 proc. pacientų, pradėjusių nuo kineziterapijos, galiausiai prireikė operacijos.¹³ Tačiau kitas tyrimas (ACL SNNAP) parodė, kad pacientams, turintiems nuolatinį kelio nestabilumą po neseniai patirtos PKR traumos, chirurginė rekonstrukcija davė geresnius rezultatus nei vien kineziterapija.¹⁴ Tai rodo, kad sprendimas dėl operacijos turėtų būti individualus, atsižvelgiant į konkrečius simptomus, o ne priimamas automatiškai.

Po PKR rekonstrukcijos apie 81 proc. pacientų grįžta prie bent kokio sporto, 65 proc. – prie ankstesnio lygio, o 55 proc. – prie varžybinio sporto lygio.¹⁵ Svarbu neskubėti: jauni sportininkai, grįžę prie kelius apkraunančio sporto anksčiau nei po 9 mėnesių nuo operacijos, patiria maždaug 6,7 karto didesnę pakartotinės PKR traumos riziką, palyginti su tais, kurie palaukia ilgiau.¹⁶ Vidinio šoninio raiščio (MCL) pažeidimai dažniausiai atsiranda dėl tiesioginio kontakto – tyrimas su profesionaliais futbolininkais nustatė, kad apie tris ketvirtadalius MCL traumų sukėlė kontaktinis mechanizmas, dažniausiai per atakavimą ar bandymą atkovoti kamuolį.¹⁷

Bendros priežastys, kurios sukelia kelio skausmus

Kelio skausmas ramybės būsenoje

• Osteoartritas
• Reumatoidinis artritas
• Podagra
• Infekcinės ligos (pvz., Laimo liga)

Kelio skausmas po fizinio krūvio

• Raumenų pervargimas
• Netinkama treniruočių technika
• Menisko ar raiščių pažeidimai
• Tendinitas

Kelio skausmas sėdint

• Girnelės problemos (pvz., kremzlės pažeidimas)
• Šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės tendinitas
• Užpakalinis kapsulinis kelio sąnario įtempimas

Kelio skausmas naktį

• Kelio artrozė
• Sąnarių uždegimas (artritas)
• Menisko ar raiščių plyšimai
• Bursitas
• Pernelyg didelis fizinis aktyvumas dienos metu
• Neteisinga miego poza

Kelio skausmas lenkiant koją

• Menisko plyšimas
• Girnelės problemos
• Bursitas
• Raiščių patempimai

Kelio skausmas lipant laiptais žemyn

• Osteoartritas
• Girnelės problemos
• Šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės tendonitas
• Iliotibialinio trakto sindromas (skausmas išorinėje kelio dalyje)

Kelio skausmas tupiant

• Sąnarių kremzlių susidėvėjimas (artrozė)
• Sausgyslių uždegimas (tendinitas)
• Kelio sąnario kapsulės įtempimas
• Kelio raiščių pažeidimai
• Ilgai išlaikyta viena poza

Kelių skausmų lokalizacija

Kelio skausmas vidinėje pusėje

• Vidinio menisko plyšimas
• Vidinio šoninio raiščio patempimai
• Osteoartritas (vidinėje sąnario dalyje)

Kelio skausmas išorinėje pusėje

• Išorinio menisko plyšimas
• Išorinio šoninio raiščio patempimai
• Iliotibialinio trakto sindromas
• Osteoartritas (išorinėje sąnario dalyje)

Priekinė kelio dalis

• Girnelės problemos
• Šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės tendonitas
• Užpakalinis kapsulinis kelio sąnario įtempimas
• Priekinio kryžminio raiščio patempimai ar plyšimai

Galinė kelio dalis

• Užpakalinio kryžminio raiščio patempimai ar plyšimai
• Pakinklio sausgyslės tendinitas (Beikerio cista)

Svarbu pažymėti, kad nors skausmo pobūdis ir lokalizacija gali padėti nustatyti jo priežastį, tačiau visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją tiksliai diagnozei ir tinkamam gydymui. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar artroskopija.

Kelio skausmo simptomai

Dažniausiai pasitaikantys kelių skausmų simptomai yra skausmas, patinimas, sustingimas, silpnumas ir nestabilumo jausmas. Šie simptomai gali atsirasti staiga, pavyzdžiui, po traumos, arba palaipsniui, dėl lėtinių būklių, tokių kaip osteoartritas.

Kelio skausmas

Skausmo pobūdis ir intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo priežasties:

• Aštrus, duriantis skausmas: dažnai būdingas ūmioms traumoms, pvz., raiščių ar meniskų plyšimams.
• Bukas, nuolatinis skausmas: būdingas lėtinėms būklėms, tokioms kaip osteoartritas ar bursitas.
• Skausmas, sustiprėjantis judant: gali būti jaučiamas einant, bėgant, lipant laiptais ar atsistojant iš sėdimos padėties.
• Skausmas ramybėje: būdingas osteoartritui, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
• Skausmas atsiklaupus: dažnai siejamas su girnelės problemomis ar užpakaliniu kapsulinio kelio sąnario įtempimu.

Kelių patinimas ir paraudimas

Kelių patinimas ir paraudimas gali atsirasti dėl uždegimo ar skysčio kaupimosi sąnaryje. Tai dažnai pastebima po traumų, esant bursitui ar osteoartritui. Patinimas gali apriboti kelio judesių amplitudę ir sukelti skausmą.

Sustingimas

Kelio sustingimas dažniausiai pasireiškia ryte ar po ilgesnio sėdėjimo. Tai ypač būdinga osteoartritui. Sustingimas paprastai praeina po kelių minučių judėjimo, tačiau gali trukti ir ilgiau, priklausomai nuo būklės sunkumo.

Nestabilumo jausmas

Kai kurie žmonės gali jausti kelio "klibėjimą" ar nestabilumą, tarsi kelias gali "išslysti" ar "išnirti". Šis jausmas dažnai pasireiškia po raiščių ar meniskų pažeidimų. Nestabilumas gali sukelti sunkumų vaikštant ar sportuojant, nes žmogus jaučiasi nesaugiai.

Traškėjimas ar girgždėjimas

Kelio traškėjimas ar girgždėjimas (krepitacija) judant taip pat gali būti osteoartrito požymis. Tai atsitinka dėl kremzlės nusidėvėjimo ir prasidėjusios kaulų trinties vienas į kitą. Krepitacija taip pat gali atsirasti dėl menisko pažeidimų.

Raumenų silpnumas

Kelio skausmas gali sukelti ir aplinkinių raumenų, ypač šlaunies keturgalvio raumens, silpnumą. Taip atsitinka dėl sumažėjusio jo naudojimo ar atsiradusios neuroraumeninės inhibicijos. Raumenų silpnumas gali apskritai ženkliai pabloginti kelio stabilumą ir funkcionalumą.

Sumažėjusi judesių amplitudė

Skausmas, patinimas ir sustingimas dažnai apriboja kelio sąnario judesių amplitudę. Žmogui gali būti sunku iki galo sulenkti ar ištiesti kelią, o tai gali sutrikdyti įprastą veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojimą ar lipimą laiptais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors lengvas kelio skausmas ar diskomfortas po neįprastos veiklos ar krūvio gali būti normalu, tam tikri simptomai ir situacijos reikalauja skubios medicininės pagalbos. Laiku kreipiantis į gydytoją, galima greičiau nustatyti problemos priežastį ir pradėti tinkamą gydymą, kas padeda išvengti komplikacijų ir smarkiai pagreitina sveikimą.

Skubi medicininė pagalba reikalinga, jei:

• Patyrėte stiprią kelio traumą ar išgirdote aiškų traškesį susižalojimo metu. Tai gali rodyti kaulų lūžius, raiščių ar meniskų plyšimus.
• Kelias yra labai patinęs, paraudęs ir karštas, ypač jei kartu jaučiate karščiavimą ar bendrą negalavimą. Šie simptomai gali rodyti infekciją sąnaryje.
• Negalite apkrauti kelio ar vaikščioti dėl skausmo ar nestabilumo jausmo. Tai gali būti sunkesnio pažeidimo ar ligos požymis.
• Skausmas yra nepakeliamas ir nepraeina net ramybėje ar vartojant nuskausminamuosius vaistus.
• Kelio sąnarys atrodo deformuotas ar neįprastai išsikišęs, tai gali rodyti išnirimą ar sunkų lūžį.

Pasikonsultuoti su gydytoju reikėtų, jei:

• Kelio skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites, nepaisant poilsio ir namų gydymo priemonių.
• Skausmas palaipsniui stiprėja, ypač ramybėje ar naktį, kas gali rodyti rimtesnes sąlygas, tokias kaip osteoartritas ar reumatoidinis artritas.
• Skausmas ar sustingimas trukdo kasdienei veiklai, darbui ar miegui.
• Pastebite kelio sąnario deformacijas, kaip Bouchard ar Heberden mazgus, kurie gali rodyti osteoartritą.
• Kelias dažnai "užsikerta" ar stringa tam tikrose padėtyse, kas gali rodyti menisko ar kremzlės pažeidimus.
• Kartu su kelio skausmu jaučiate silpnumą ar tirpimą kojoje, tai gali rodyti nervų pažeidimus.

Kodėl svarbu neignoruoti nuolatinio ar stiprėjančio kelio skausmo?

• Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti būklės progresavimo ir ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip sąnario deformacijos ar osteoartrito.
• Laiku pradėtas tinkamas gydymas gali sumažinti skausmą ir pagerinti kelio funkciją, leidžiant jums greičiau grįžti prie įprastos veiklos.
• Ilgai besitęsiantis skausmas gali paveikti gyvenimo kokybę, sukelti stresą, nerimą ar net depresiją.
• Ignoruojant skausmą, galima netyčia pabloginti būklę, pavyzdžiui, per daug apkraunant pažeistą sąnarį ar atliekant netinkamus pratimus.
• Kai kurios rimtos sąlygos, tokios kaip infekcijos ar piktybiniai navikai, iš pradžių gali pasireikšti kaip nekaltas kelio skausmas. Ankstyva diagnostika šiais atvejais yra gyvybiškai svarbi.

Kelio skausmo diagnostika

Norint nustatyti kelio skausmo priežastį ir paskirti tinkamiausią gydymą, sveikatos priežiūros specialistai naudoja įvairius tyrimus ir metodus. Diagnostikos procesas paprastai prasideda nuo išsamios anamnezės surinkimo ir fizinės apžiūros, o vėliau, jei reikia, atliekami papildomi tyrimai.

Anamnezė ir fizinė apžiūra

Gydytojas išsiaiškina skausmo pobūdį, trukmę, intensyvumą ir veiksnius, kurie sukelia ar palengvina skausmą. Taip pat įvertina kelio išvaizdą, apčiuopia skausmingas vietas, patikrina patinimus, paraudimus ir šilumą. Tuomet tikrina kelio judesių amplitudę, stabilumą ir raumenų jėgą ir atlieka specialius testus, tokius kaip McMurray testas (menisko plyšimui) ar šoninio streso testai (raiščių stabilumui). Verta žinoti, kad tokių klinikinių testų tikslumas ribotas – pavyzdžiui, McMurray testo jautrumas siekia apie 61–70 proc., todėl įtarus rimtesnį pažeidimą dažnai skiriami ir vaizdiniai tyrimai.⁵

Vaizdiniai tyrimai

• Rentgeno nuotrauka: gali parodyti kaulinių struktūrų pažeidimus, sąnario susiaurėjimą ar osteofitus, būdingus osteoartritui.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): leidžia detaliai įvertinti minkštuosius audinius, tokius kaip raiščiai, meniskai, sausgyslės ir kremzlės. MRT tikslumas nustatant menisko plyšimus siekia 78–91 proc., priklausomai nuo pažeidimo vietos.⁷
• Kompiuterinė tomografija (KT): naudojama sudėtingesnių kaulų lūžių ar auglių diagnostikai.
• Ultragarso tyrimas: gali padėti įvertinti sausgyslių ar raumenų pažeidimus, bursitą ar Beikerio cistą.

Laboratoriniai tyrimai

• Kraujo tyrimai, tokie kaip eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ar C-reaktyvusis baltymas (CRB), gali padėti nustatyti uždegimą ar infekcijas.
• Reumatoidinio faktoriaus (RF) ar antikūnų prieš ciklinį citrulinuotą peptidą (anti-CCP) tyrimai gali būti naudingi įtariant reumatoidinį artritą.
• Šlapimo rūgšties kiekio kraujyje nustatymas gali padėti diagnozuoti podagrą.
• Sąnarinio skysčio analizė, atliekama paimant skysčio mėginį iš kelio sąnario, gali padėti nustatyti infekcijas, kristalų sukeltas artropatijas ar kitas būkles.

Kiti tyrimai

• Artroskopija: tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kelio sąnario vidų. Ji naudojama diagnozuoti ir gydyti įvairias būkles, tokias kaip meniskų plyšimai ar kremzlės pažeidimai.
• Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai: gali padėti nustatyti nervų ar raumenų pažeidimus, kurie gali sukelti kelio skausmą.
• Kineziologinis kinezioteipavimas: specialios lipnios juostos naudojamos keliui sutvirtinti ir sumažinti skausmą, kas leidžia geriau įvertinti kelio funkciją.

Kelio skausmo gydymo metodai

Vaistai nuo kelio skausmo

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Tokie vaistai kaip ibuprofenas ar naproksenas, dažnai skiriami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Šie vaistai veikia blokuodami ciklooksigenazės fermentus (COX-1 ir COX-2), kurie dalyvauja uždegimą sukeliančių prostaglandinų gamyboje. Šie vaistai gali greitai palengvinti skausmą ir sumažinti patinimą, tačiau ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, tokį kaip skrandžio dirginimas ar padidėjusi širdies ligų rizika. Pagal šiuolaikines gaires, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo vartojami mažiausia veiksminga doze ir kuo trumpesnį laikotarpį; visada svarbu laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų dėl dozavimo ir trukmės.

Kortikosteroidų injekcijos į kelio sąnarį

Tokios injekcijos gali būti taikomos esant jau stipriam uždegimui, bet jų naudojimas turėtų būti ribotas dėl galimų šalutinių poveikių. Kortikosteroidai, tokie kaip triamcinolono acetonidas ar metilprednizolonas, yra galingi priešuždegiminiai vaistai, kurie greitai mažina skausmą ir patinimą. Tačiau dažnos injekcijos gali sukelti sąnario kremzlės nykimą, raiščių silpnėjimą ar net kaulų nekrozę. Paprastai rekomenduojama ne daugiau kaip 3-4 injekcijos per metus į tą patį sąnarį.

Hialurono rūgšties injekcijos

Šios injekcijos, žinomos kaip "dirbtinės sąnario skysčio injekcijos", gali padėti pagerinti sąnario sutepimą ir sumažinti trintį, taip malšinant skausmą. Hialurono rūgštis yra natūraliai randama sąnario skystyje, kur ji veikia kaip tepimo priemonė ir smūgių amortizatorius. Osteoartrito metu hialurono rūgšties kiekis ir kokybė sąnaryje sumažėja, todėl injekcijos gali padėti atkurti sąnario funkcijas. Gydymo kursas paprastai susideda iš 3-5 injekcijų kas savaitę. Nors ši terapija yra saugi, ji gali būti mažiau veiksminga jau progresavusio osteoartrito atvejais.

Chirurginė intervencija

Kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų, gali būti apsvarstyta chirurginė intervencija, pavyzdžiui, artroskopija ar kelio sąnario keitimas. Artroskopija yra minimaliai invazinė procedūra, kurios metu į sąnarį įvedama maža kamera ir instrumentai per mažus pjūvius. Ja galima pašalinti pažeistą menisko dalį, pašalinti laisvus kremzlės fragmentus ar atlikti sąnario plovimą. Kelio sąnario keitimas (artroplastika) yra didelė operacija, kurios metu pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Tai gali būti dalinė arba visiška kelio sąnario keitimo operacija, priklausomai nuo pažeidimo masto. Pooperacinis laikotarpis gali užtrukti kelis mėnesius, įskaitant intensyvią kineziterapiją ir reabilitaciją.

Kineziterapinės gydymo strategijos

Kineziterapija

Individualiai pritaikytos pratimų programos padeda stiprinti raumenis aplink kelį, gerinti judrumą ir funkciją. Pratimų tikslas - atkurti raumenų jėgą, ypač kvadricepso raumenyje, kuris dažnai susilpnėja dėl kelio skausmo. Pratimai taip pat padeda išlaikyti sąnario judrumą ir lankstumą. Kineziterapeutas parenka pratimus atsižvelgdamas į paciento amžių, fizinę būklę ir skausmo priežastį. Tai gali būti izometriniai pratimai, tempimo pratimai, pusiausvyros ir propriorecepcijos lavinimas, bei funkciniai pratimai, imituojantys kasdienes veiklas. Pasveikus naudinga tęsti judėjimą – ilgalaikei kelio sveikatai palaikyti puikiai tinka prižiūrimos funkcinės treniruotės.

Mūsų klinikos kineziterapeutai pastebi, kad ankstyva, individualiai pritaikyta pratimų programa dažnai duoda geresnius ilgalaikius rezultatus nei ilgas visiško poilsio laikotarpis. Tai patvirtina ir mokslo duomenys: 2024 m. atnaujinta Cochrane sisteminė apžvalga, apėmusi 139 tyrimus ir daugiau nei 12 000 dalyvių, nustatė, kad pratimai, palyginti su gydymo nebuvimu, reikšmingai pagerina skausmą (vidutiniškai 13,1 balo iš 100) ir funkciją (12,5 balo iš 100) sergant kelio osteoartritu – nors autoriai pažymi, kad įrodymų patikimumas kol kas žemas ir kliniškai reikšmingas poveikis kai kuriais atvejais lieka neaiškus.¹⁸

Fizioterapija

Ultragarso terapija, elektros stimuliacija ir šaltas/karštas gydymas taip pat gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti. Ultragarso terapija naudoja aukšto dažnio garsines bangas, kurios sukelia giluminį audinių šildymą ir pagerina kraujotaką. Elektros stimuliacija siunčia lengvus elektros impulsus per odą, kad slopintų skausmo signalus ir atpalaiduotų raumenis. Šalčio terapija mažina patinimą ir uždegimą, o šilumos terapija atpalaiduoja raumenis ir gerina lankstumą.

Manualinė terapija

Sąnario mobilizacija ir minkštojo audinio masažas gali padėti pagerinti judesio diapazoną ir sumažinti skausmą. Sąnario mobilizacija apima lėtus, ritmiškus judesius, kurie atliekami siekiant pagerinti sąnario paslankumą ir sumažinti sustingimą. Minkštųjų audinių masažas padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerina kraujotaką ir mažina skausmą. Manualinę terapiją atlieka kvalifikuoti kineziterapeutai ar chiropraktikai, kurie pritaiko gydymą individualiems paciento poreikiams. Šios technikos gali būti naudojamos kartu su pratimais ir kitomis kineziterapijos priemonėmis. Norintiems padovanoti atsipalaidavimą artimam žmogui, galima įsigyti masažo dovanų kuponą.

Namuose taikomos priemonės

Šalti ir karšti kompresai

Šalti kompresai yra efektyvūs pirmosiomis skausmo dienomis, nes mažina patinimą ir skausmą. Šaltis susiaurina kraujagysles ir lėtina nervų impulsų perdavimą, todėl mažina uždegimą ir suteikia nuskausminamąjį efektą. Šaltą kompresą (ledą ar šaltą gelį) reikėtų dėti ant skaudamos vietos 15-20 minučių kas 2-3 valandas. Svarbu neužšaldyti odos, todėl visada naudokite apsauginį sluoksnį tarp ledo ir odos.

Karšti kompresai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir gerinti kraujotaką, ypač jei skausmas yra lėtinis. Šiluma išplečia kraujagysles, padidina audinių elastingumą ir paspartina medžiagų apykaitą. Karštą kompresą (šildyklę ar karštą rankšluostį) reikėtų dėti ant skaudamos vietos 15-20 minučių 3-4 kartus per dieną. Svarbu nesukelti nudegimų, todėl šilumos šaltinis neturėtų būti per karštas.

Verta žinoti, kad tradicinio RICE (poilsis, ledas, kompresija, pakėlimas) metodo mokslinis pagrindas yra silpnesnis, nei įprasta manyti – kokybiškų įrodymų apie ledo veiksmingumą minkštųjų audinių traumoms iš tiesų trūksta.²¹ Pastaraisiais metais sporto medicinos specialistai vis dažniau rekomenduoja PEACE & LOVE principą, kuris pirmosiomis dienomis po traumos akcentuoja apsaugą, pakėlimą, per didelio priešuždegiminių vaistų vartojimo vengimą, kompresiją ir šviečiamąją informaciją (PEACE), o vėliau – optimizmą, kraujotaką skatinančią veiklą, apkrovą ir pratimus (LOVE) vietoje ilgo visiško nejudrumo.²¹ Svarbu pažymėti, kad šis principas kol kas remiasi daugiausia ekspertų sutarimu, o ne tiesioginiais palyginamaisiais tyrimais su RICE metodu – tokie tyrimai tik pradedami.

Tinkama mityba ir svorio kontrolė

Svorio mažinimas gali reikšmingai sumažinti spaudimą kelio sąnariams, ypač sergant osteoartritu. Tyrimai rodo, kad kiekvienas prarastas kilogramas sumažina didžiausią kelio apkrovą einant maždaug 2,2 kg.¹⁹ To paties tyrimo duomenimis, netekus 13,5 proc. kūno svorio, kelio sąnario apkrova sumažėjo 7 proc., o apkrova sąnariui judant – net 13 proc.¹⁹ Dar ryškesnį poveikį parodė JAV atliktas didelis klinikinis tyrimas (IDEA): dalyviams, netekusiems vidutiniškai 11,4 proc. kūno svorio derinant dietą ir pratimus, skausmas (pagal WOMAC skalę) sumažėjo 45 proc., o funkcija pagerėjo 42 proc. – šis derinys buvo veiksmingesnis nei vien dieta ar vien pratimai.²⁰ Nutukimas taip pat sukelia lėtinį, mažo laipsnio uždegimą organizme, kuris gali papildomai pabloginti sąnarių būklę. Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti kalorijų kiekį ir derinti tai su reguliariu fiziniu aktyvumu.

Uždegimą mažinantys maisto produktai, tokie kaip žuvys, riešutai ir šviežios daržovės, gali padėti kontroliuoti uždegimą. Riebios žuvys (lašiša, skumbrė) yra turtingos omega-3 riebalų rūgščių, kurios pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Riešutuose gausu vitamino E, kuris apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso. Daržovės ir vaisiai yra puikūs antioksidantų šaltiniai, padedantys neutralizuoti laisvuosius radikalus. Svarbu riboti perkamų maisto produktų, cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimą.

Ortopediniai pagalbiniai įrenginiai

Kelio įtvarai ar specialūs įdėklai batams gali padėti sumažinti skausmą vaikštant ar atliekant kitą veiklą. Kelio įtvarai suteikia papildomą atramą ir stabilumą sąnariui, mažindami apkrovą pažeistiems audiniams. Jie ypač naudingi esant raiščių ar menisko pažeidimams. Specialūs batų įdėklai gali padėti koreguoti pėdos padėtį, paskirstyti svorį tolygiau ir sumažinti krūvį kelio sąnariui. Ortopediniai įrenginiai turėtų būti parenkami individualiai, konsultuojantis su gydytoju ar kineziterapeutu.

Atsipalaidavimo ir streso valdymo technikos

Technikos, tokios kaip joga ar meditacija, gali padėti sumažinti įtampą, kuri gali sukelti ar sustiprinti skausmą. Stresas sukelia raumenų įtampą, kuri gali pabloginti kelio skausmą. Jogos praktika apima kvėpavimo pratimus, atpalaidavimą ir švelnius tempimo judesius, kurie padeda sumažinti stresą ir pagerinti kelio funkciją. Meditacija padeda nukreipti dėmesį nuo skausmo, mažinti nerimą ir gerinti bendrą savijautą. Kitos naudingos technikos gali būti gilūs kvėpavimo pratimai, progresyvus raumenų atpalaidavimas ar vaizdiniai. Svarbu rasti sau tinkamą atsipalaidavimo metodą ir praktikuoti jį reguliariai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko gyja kelio skausmas?

Gijimo trukmė priklauso nuo priežasties. Lengvi raumenų pervargimai ar patempimai dažniausiai praeina per 1–3 savaites, saikingai apkraunant kelį ir taikant poilsį, šaltį bei tempimo pratimus. Menisko ar raiščių pažeidimai, taip pat osteoartritas gali reikalauti ilgesnio, kelių mėnesių gydymo su kineziterapija. Jei skausmas trunka ilgiau nei 2–3 savaites ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Ar galima sportuoti esant kelio skausmui?

Visiškas nejudėjimas nerekomenduojamas – saikingas aktyvumas padeda išlaikyti raumenų jėgą ir sąnario funkciją. Ūmaus skausmo metu verta vengti didelio smūginio krūvio (bėgimo, šuolių, gilių pritūpimų), tačiau tinka mažo poveikio veiklos – plaukimas, važiavimas dviračiu, ėjimas. Krūvį didinkite palaipsniui, o pratimų programą geriausia suderinti su kineziterapeutu.

Kaip greitai numalšinti kelio skausmą namuose?

Ūmų kelio skausmą namuose padeda malšinti poilsis, šalto kompreso dėjimas 15–20 minučių, kelio pakėlimas ir, esant poreikiui, gydytojo ar vaistininko rekomenduoti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Lėtiniam skausmui labiau tinka šiluma ir švelnūs tempimo pratimai. Jei skausmas stiprus, kelias patinęs, deformuotas ar negalite juo remtis, kreipkitės į specialistą.

Jei kelio skausmas kartojasi ar netinkamai reaguoja į namų priemones, kviečiame pasikonsultuoti su specialistais – patogų vizito laiką galite pasirinkti registracijos puslapyje.

Kokie požymiai rodo, kad kelio skausmas yra pavojingas ir reikia skubios medicininės pagalbos?

Skubios pagalbos reikia, jei po stiprios traumos girdimas aiškus traškesys, kelias yra stipriai patinęs, paraudęs, karštas ar kartu jaučiamas karščiavimas, taip pat jei negalite apkrauti kojos ar kelias atrodo deformuotas. Šie požymiai gali rodyti lūžį, raiščių ar menisko plyšimą, sąnario infekciją arba išnirimą, todėl tokiais atvejais delsti nerekomenduojama.

Kuo skiriasi osteoartritas, menisko plyšimas ir bursitas kaip kelio skausmo priežastys?

Osteoartritas yra lėtinė būklė, kai pamažu nusidėvi kelio kremzlė – skausmas dažniausiai jaučiamas ramybėje, ryte ar po ilgesnio sėdėjimo. Menisko plyšimas dažniausiai atsiranda dėl staigios traumos, skausmas jaučiamas kelio viduje ar išorėje ir sustiprėja sukant ar lenkiant koją, gali pasireikšti užstrigimo jausmas. Bursitas yra kelio sąnario maišelių uždegimas dėl per didelio krūvio ar spaudimo, skausmas jaučiamas kelio priekyje ar šone ir sustiprėja lenkiant kelią ar klūpant.

Kokie tyrimai padeda nustatyti tikslią kelio skausmo priežastį?

Diagnostika paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinės apžiūros, įskaitant specialius testus, tokius kaip McMurray testas menisko pažeidimams nustatyti. Prireikus atliekami vaizdiniai tyrimai – rentgenas, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ar ultragarsas, taip pat kraujo tyrimai uždegimui ar infekcijai įvertinti. Kai kuriais atvejais taikoma ir artroskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti sąnario vidų.

Ar antsvoris ir mityba turi įtakos kelio skausmui?

Taip. Tyrimų duomenimis, kiekvienas prarastas kilogramas sumažina didžiausią kelio sąnario apkrovą vaikštant apie 2,2 kg, o netekus apie 11-14 proc. kūno svorio derinant dietą ir pratimus, skausmas gali sumažėti iki 45 proc.¹⁹²⁰ Nutukimas taip pat skatina lėtinį uždegimą organizme, kuris gali pabloginti sąnarių būklę. Naudinga rinktis uždegimą mažinančius produktus, tokius kaip riebi žuvis, riešutai ir daržovės, ir riboti cukraus bei sočiųjų riebalų kiekį.

Kaip sumažinti kelio skausmo pasikartojimo riziką ateityje?

Ilgalaikei kelio sveikatai naudinga tęsti kineziterapeuto parinktus pratimus, stiprinančius kvadricepso raumenį ir palaikančius sąnario judrumą, o pasveikus – toliau lankyti prižiūrimas funkcines treniruotes. Taip pat svarbu palaikyti sveiką svorį, vengti staigaus krūvio didinimo sportuojant ir prireikus naudoti ortopedinius pagalbinius įrenginius, pvz., kelio įtvarus ar specialius batų įdėklus.

Kada verta rinktis chirurginį gydymą vietoje konservatyvių priemonių?

Chirurginė intervencija, pavyzdžiui, artroskopija ar kelio sąnario keitimas, paprastai svarstoma tada, kai konservatyvus gydymas – vaistai, kineziterapija, injekcijos – nepadeda pagerinti būklės. Artroskopijos metu galima pašalinti pažeistą menisko dalį ar laisvus kremzlės fragmentus, o sunkiai pažeisto sąnario atveju atliekamas dalinis arba visiškas kelio sąnario keitimas. Po operacijos paprastai reikalinga kelių mėnesių reabilitacija ir kineziterapija.

Ar MRT nustatytas menisko plyšimas visada reiškia, kad reikalinga operacija?

Ne visada. Menisko plyšimai MRT vaizde matomi net 10–19 proc. visiškai jokių simptomų neturinčių žmonių, ypač vyresniems nei 40 metų.⁸ Be to, keli dideli klinikiniai tyrimai parodė, kad degeneracinio pobūdžio menisko plyšimų atveju kineziterapija dažnai duoda panašius rezultatus kaip chirurgija.⁹¹⁰ Todėl sprendimas dėl operacijos turėtų būti priimamas įvertinus visą klinikinį vaizdą, o ne vien MRT rezultatą.

Šaltiniai

1. Cui A, Li H, Wang D, et al. Global, regional prevalence, incidence and risk factors of knee osteoarthritis in population-based studies. EClinicalMedicine. 2020;29-30:100587. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34505846
2. Steinmetz JD, et al. (GBD 2021 Osteoarthritis Collaborators). Global, regional, and national burden of osteoarthritis, 1990-2020 and projections to 2050. Lancet Rheumatology. 2023;5(9):e508-e522. doi.org/10.1016/S2665-9913(23)00163-7
3. Jang S, Lee K, Ju JH. Recent Updates of Diagnosis, Pathophysiology, and Treatment on Osteoarthritis of the Knee. International Journal of Molecular Sciences. 2021;22(5):2619. pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7961389
4. Zhou ZY, Liu YK, Chen HL, Liu F. Body mass index and knee osteoarthritis risk: a dose-response meta-analysis. Obesity (Silver Spring). 2014;22(10):2180-5. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24990315
5. Smith BE, Thacker D, Crewesmith A, Hall M. Special tests for assessing meniscal tears within the knee: a systematic review and meta-analysis. Evidence-Based Medicine. 2015;20(3):88-97. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25724195
6. Hegedus EJ, Cook C, Hasselblad V, Goode A, McCrory DC. Physical examination tests for assessing a torn meniscus in the knee: a systematic review with meta-analysis. Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy. 2007;37(9):541-550. ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK74608
7. Nguyen JC, et al. MRI Diagnosis of Meniscus Tears in the Knee: An Updated Systematic Review and Meta-analysis. Radiology. 2026;319(1). pubs.rsna.org/doi/10.1148/radiol.252288
8. Culvenor AG, Øiestad BE, Hart HF, et al. Prevalence of knee osteoarthritis features on magnetic resonance imaging in asymptomatic uninjured adults. British Journal of Sports Medicine. 2019;53(20):1268-1278. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29886437
9. Sihvonen R, Paavola M, Malmivaara A, et al. Arthroscopic partial meniscectomy versus sham surgery for a degenerative meniscal tear. New England Journal of Medicine. 2013;369(26):2515-2524. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24369076
10. Katz JN, Brophy RH, Chaisson CE, et al. Surgery versus physical therapy for a meniscal tear and osteoarthritis. New England Journal of Medicine. 2013;368(18):1675-1684. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23506518
11. Baumbach SF, Lobo CM, Badyine I, Mutschler W, Kanz KG. Prepatellar and olecranon bursitis: literature review and development of a treatment algorithm. Archives of Orthopaedic and Trauma Surgery. 2014;134(3):359-370. doi.org/10.1007/s00402-013-1882-7
12. Gouda W, Abbas AS, Abdel-Aziz TM, et al. Comparing the Efficacy of Local Corticosteroid Injection, Platelet-Rich Plasma, and Extracorporeal Shockwave Therapy in the Treatment of Pes Anserine Bursitis. Advances in Orthopedics. 2023;2023:5545520. europepmc.org/articles/PMC10560108
13. Frobell RB, Roos EM, Roos HP, Ranstam J, Lohmander LS. A Randomized Trial of Treatment for Acute Anterior Cruciate Ligament Tears. New England Journal of Medicine. 2010;363(4):331-342. doi.org/10.1056/NEJMoa0907797
14. Beard DJ, Davies L, Cook JA, et al. Rehabilitation versus surgical reconstruction for non-acute anterior cruciate ligament injury (ACL SNNAP). The Lancet. 2022;400(10352):605-615. doi.org/10.1016/S0140-6736(22)01424-6
15. Ardern CL, Taylor NF, Feller JA, Webster KE. Fifty-five per cent return to competitive sport following anterior cruciate ligament reconstruction surgery. British Journal of Sports Medicine. 2014;48(21):1543-1552. doi.org/10.1136/bjsports-2013-093398
16. Beischer S, Gustavsson L, Hamrin Senorski E, et al. Young Athletes Who Return to Sport Before 9 Months After ACL Reconstruction Have a Rate of New Injury 7 Times That of Those Who Delay Return. Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy. 2020;50(2):83-90. doi.org/10.2519/jospt.2020.9071
17. Lundblad M, Hägglund M, Thomeé C, et al. Medial collateral ligament injuries of the knee in male professional football players. Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy. 2019;27(11):3692-3698. europepmc.org/articles/PMC6800843
18. Lawford BJ, Hall M, Hinman RS, et al. Exercise for osteoarthritis of the knee. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2024;12:CD004376. cochrane.org/evidence/CD004376
19. Aaboe J, Bliddal H, Messier SP, Alkjær T, Henriksen M. Effects of an intensive weight loss program on knee joint loading in obese adults with knee osteoarthritis. Osteoarthritis and Cartilage. 2011;19(7):822-828. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21440076
20. Messier SP, Mihalko SL, Legault C, et al. Effects of Intensive Diet and Exercise on Knee Joint Loads, Inflammation, and Clinical Outcomes (IDEA Randomized Clinical Trial). JAMA. 2013;310(12):1263-1273. jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/1741824
21. Dubois B, Esculier JF. Soft-tissue injuries simply need PEACE and LOVE. British Journal of Sports Medicine. 2020;54(2):72-73. doi.org/10.1136/bjsports-2019-101253

Pastaba: šis straipsnis pateikiamas informaciniais tikslais ir nepakeičia individualios gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijos. Dėl tikslios diagnozės ir gydymo plano visada kreipkitės į specialistą.