Osteoartritas: Viskas Ką Reikia Žinoti

Osteoartritas yra labiausiai paplitusi sąnarių liga pasaulyje, paveikianti milijonus žmonių. Ši liga pažeidžia sąnarių kremzlę, dėl ko atsiranda skausmas, sustingimas ir judėjimo apribojimai.

Osteoartritas - kas tai?

Osteoartritas, dar žinomas kaip deformuojantis artritas ar degeneracinė sąnarių liga, yra lėtinė sąnarių būklė, kuriai būdingas laipsniškas sąnario kremzlės nusidėvėjimas. Kremzlė yra elastingas audinys, dengiantis kaulo galus sąnariuose ir leidžiantis sklandų bei neskausmingą sąnario judėjimą. Osteoartrito metu kremzlė pradeda irti ir plonėti, todėl kaulai trina vienas į kitą, sukeldami skausmą, sustingimą ir sąnario tinimą.

Osteoartritas dažniausiai pažeidžia labiausiai apkraunamus sąnarius, tokius kaip kelio, klubo, stuburo, rankų ir kojų pirštų. Liga paprastai vystosi lėtai ir progresuoja bėgant metams. Nors osteoartritas dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje dėl natūralaus sąnarių nusidėvėjimo, jis taip pat gali atsirasti jaunesniems žmonėms dėl įvairių priežasčių.

Osteoartrito priežastys ir rizikos veiksniai

• Amžius: Osteoartritas yra dažniausia vyresnio amžiaus žmonių problema. Su amžiumi natūraliai mažėja sąnario kremzlės elastingumas ir atsparumas, todėl didėja jos nusidėvėjimo rizika. Nors liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai ji diagnozuojama vyresniems nei 50 metų asmenims.
• Antsvoris ir nutukimas: Vienas svarbiausių osteoartrito rizikos veiksnių yra antsvoris ir nutukimas. Kūno masės indeksui (KMI) viršijant 25 kg/m², kiekvienas papildomas kilogramas sukelia iki 4 kg papildomos apkrovos kelio sąnariams einant. Dėl šios priežasties nutukimas ypač didina osteoartrito riziką apatinių galūnių sąnariuose - keliuose, kulkšnyse ir klubuose. Be to, riebalinis audinys gamina uždegiminius mediatorius, galinčius skatinti kremzlės irimą.
• Sąnarių sužalojimai ir perkrova: Ankstesni sąnarių sužalojimai, ypač susiję su sąnario paviršiaus ar raiščių pažeidimu, gali sukelti ar paspartinti osteoartrito vystymąsi. Tai apima sportines traumas, autoįvykius, kritimus. Sąnarių perkrova dėl specifinių darbo sąlygų (pvz., klūpėjimas, sunkių krovinių kėlimas) ar intensyvaus sporto taip pat gali padidinti ligos riziką.
• Genetiniai veiksniai: Nors konkretūs genetiniai mechanizmai nėra iki galo išaiškinti, šeimos istorija ir genetiniai pokyčiai gali turėti įtakos osteoartrito išsivystymui. Ypač rankų osteoartritas turi ryškų genetinį komponentą. Genetiniai veiksniai lemia sąnario kremzlės struktūrą, atsparumą ir regeneracijos gebėjimus.
• Lyties ir hormonų įtaka: Moterys, ypač po menopauzės, turi didesnę osteoartrito riziką nei vyrai. Manoma, kad šis skirtumas susijęs su estrogeno trūkumu po menopauzės, nes estrogenai pasižymi sąnarių apsauginėmis savybėmis. Be to, moterų sąnariai vidutiniškai yra mažesni ir lankstesni, todėl mažiau atsparūs apkrovoms.
• Anatominiai ir raidos sutrikimai: Įgimti ar įgyti sąnarių ar kaulų vystymosi sutrikimai gali netiesiogiai prisidėti prie osteoartrito išsivystymo. Pavyzdžiui, klubo displazija, Pertheso liga ar nekoreguotas blauzdikaulio iškrypimas gali sukelti netolygų sąnario paviršių nusidėvėjimą ir osteoartrito vystymąsi.
• Gretutinės ligos: Kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, podagra, skydliaukės sutrikimai ar kraujo sutrikimai, gali prisidėti prie osteoartrito rizikos. Šios būklės gali paveikti sąnarinio kremzlės medžiagų apykaitą, uždegimą ar elastingumą.

Osteoartrito išsivystymui dažnai turi įtakos kelių rizikos veiksnių kombinacija. Nors amžius, genetika ir lytis yra nekontroliuojami, kiti rizikos veiksniai, tokie kaip svoris, fizinis aktyvumas ir traumų prevencija, gali būti valdomi siekiant sumažinti ligos riziką ar progresavimą.

Osteoartrito paplitimas ir poveikis

Osteoartritas yra labiausiai paplitusi sąnarių liga pasaulyje, kelianti tikrai reikšmingą poveikį bendrai visuomenės sveikatai ir sukurianti nemenką socialinę ir ekonominę naštą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, osteoartritu serga apie 9,6% vyrų ir 18% moterų, vyresnių nei 60 metų. Ligos paplitimas didėja su amžiumi, o dėl visuomenės senėjimo tendencijų numatoma, kad sergančiųjų skaičius ateityje tik augs.

Osteoartritas yra viena pagrindinių negalios ir skausmo priežasčių vyresnio amžiaus žmonėms. Pažengusi liga gali labai apriboti judėjimą, sutrikdyti kasdienę veiklą ir pabloginti gyvenimo kokybę. Dažnai paveikti sąnariai apima kelius, klubus, rankas ir stuburą, o tai apsunkina vaikščiojimą, lipimą laiptais, apsirengimą, valgio gaminimą ir kitas įprastas užduotis. Lėtinis skausmas ir negalia gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip depresija ir socialinė izoliacija.

Be asmeninio poveikio, osteoartritas taip pat lemia didelius socialinius-ekonominius nuostolius. Liga yra susijusi su padidėjusiomis sveikatos priežiūros išlaidomis, įskaitant gydytojų vizitus, vaistus, pagalbinius įtaisus ir chirurginį gydymą. Sergantieji dažnai patiria produktyvumo sumažėjimą darbe, o sunkiais atvejais gali būti priversti palikti darbą ar išeiti į ankstyvą pensiją. Šie veiksniai prisideda prie reikšmingos ekonominės naštos tiek pacientams, tiek visuomenei.

Osteoartrito paplitimas ir sunkumas skiriasi priklausomai nuo geografinių ir demografinių veiksnių. Pavyzdžiui, kelių osteoartritas yra dažnesnis tarp Azijos populiacijų, o rankų osteoartritas - tarp moterų Europoje. Nutukimas, sėdimas gyvenimo būdas ir kiti rizikos veiksniai taip pat gali skirtis tarp regionų ir etninių grupių, kas lemia nevienodą ligos pasiskirstymą.

Osteoartrito patofiziologija

Osteoartrito patofiziologija apima sudėtingus procesus, vykstančius sąnaryje ir jo aplinkoje. Pagrindiniai pokyčiai apima kremzlės degradaciją, pakitimus po kremzle esančiame kauliniame audinyje, sinovijos uždegimą, uždegiminių mediatorių vaidmenį ir genetinius bei molekulinius veiksnius.

• Kremzlės degradacija: Osteoartrito metu sąnario kremzlės homeostazėje atsiranda disbalansas tarp katabolinių ir anabolinių procesų. Padidėja kremzlės irimą skatinančių fermentų, tokių kaip matrikso metaloproteinazės (MMP) ir agrekanazės, gamyba. Šie fermentai skaldo kremzlės matricą sudarančius komponentus - kolageną ir proteoglikanus. Dėl to kremzlė tampa plonesnė, praranda elastingumą ir atsparumą apkrovoms. Pažeista kremzlė mažiau sugeria smūgius, todėl didėja stresas po ja esančiam kauliniui audiniui.
• Pokyčiai po kremzle esančiame kauliniame audinyje: Reaguodamas į kremzlės degradaciją ir padidėjusį mechaninį stresą, po kremzle esantis kaulinis audinys pradeda formuoti osteofitus - naujas kaulo išaugas sąnario pakraščiuose. Osteofitai yra organizmo bandymas kompensuoti kremzlės praradimą ir stabilizuoti sąnarį, tačiau jie taip pat gali sukelti skausmą ir apriboti judesių amplitudę. Be to, kaulinis audinys po kremzle gali sutankėti (subchondrinė sklerozė) arba susiformuoti cistos (subchondrinės cistos).
• Sinovijos uždegimas: Nors osteoartritas tradiciškai nelaikomas uždegimine liga, sinovijos membrana, išklojanti sąnario ertmę, dažnai patiria uždegimą. Kremzlės irimo produktai ir uždegimo mediatoriai, patenkantys į sąnario ertmę, dirgina sinoviją. Uždegiminė sinovija gamina papildomus uždegiminius citokinus, matrikso metaloproteinazes ir kitas medžiagas, kurios dar labiau skatina kremzlės irimą ir sukelia skausmą bei patinimą.
• Uždegiminių mediatorių vaidmuo: Osteoartrito metu sąnariuose padidėja įvairių uždegiminių mediatorių, tokių kaip citokinai (IL-1, TNF-alfa), chemokinai, prostaglandinai ir azoto oksidas. Šios medžiagos prisideda prie kremzlės irimo, stimuliuodamos katabolinių fermentų gamybą, slopindamos chondrocitų proliferaciją ir skatindamos jų apoptozę. Be to, uždegiminiai mediatoriai tiesiogiai veikia nervinės skaidulas, sukeldami skausmą ir padidėjusį jautrumą.
• Genetiniai ir molekuliniai veiksniai: Genetinė predispozicija atlieka svarbų vaidmenį osteoartrito išsivystyme ir progresavime. Nustatyti keli genai, susiję su padidėjusia osteoartrito rizika, įskaitant genus, koduojančius kolageno, vitamino D receptorių ir augimo faktorių sintezę. Be to, epigenetiniai pokyčiai, tokie kaip DNR metilinimas ir histonų modifikacijos, gali reguliuoti genų raišką ir paveikti chondrocitų funkciją bei kremzlės homeostazę.

Klinikinė išraiška ir diagnostika

Osteoartrito klinikinė išraiška ir diagnostika remiasi paciento simptomais, fizinio ištyrimo duomenimis, vaizdine diagnostika ir kartais laboratoriniais tyrimais.

Dažniausi osteoartrito simptomai

• Sąnarių skausmas: Osteoartrito sukeltas skausmas dažnai apibūdinamas kaip bukas, pastovus, sustiprėjantis fizinio krūvio metu ir sumažėjantis pailsėjus. Skausmas gali būti lokalizuotas arba difuzinis, dažniausiai pažeidžiami kelio, klubo, rankų ir stuburo sąnariai.
• Sustingimas: Pacientai dažnai skundžiasi rytiniu sąnarių sustingimu, trunkančiu trumpiau nei 30 minučių. Sustingimas taip pat gali atsirasti po ilgesnio nejudrumo periodo.
• Sumažėjęs judesių diapazonas: Progresuojant ligai, sąnarių judrumas mažėja dėl skausmo, kremzlės praradimo ir osteofitų formavimosi. Tai gali sutrikdyti kasdienę veiklą ir pabloginti gyvenimo kokybę.
• Kiti simptomai: Pacientai taip pat gali skųstis sąnarių nestabilumu, raumenų silpnumu aplink pažeistą sąnarį, traškesiais ir spragsėjimais judesių metu.

Fizinio ištyrimo radiniai

• Sąnarių patinimas: Osteoartrito pažeisti sąnariai gali būti patinę dėl sinovijos uždegimo ar skysčio kaupimosi sąnario ertmėje. Patinimas dažnai būna neskausmingas ir kietos konsistencijos.
• Krepitacija: Gydytojas, judinantis pažeistą sąnarį, gali jausti ar girdėti krepitaciją - traškėjimo ar girgždėjimo pojūtį, atsirandantį dėl nelygių sąnarinių paviršių trinties.
• Skausmingumas: Palpuojant ar judinant pažeistą sąnarį, gali atsirasti skausmas. Gydytojas taip pat gali nustatyti skausmingus taškus aplink sąnarį.
• Deformacijos: Vėlyvosiose osteoartrito stadijose gali išsivystyti matomos sąnarių deformacijos, tokios kaip Heberden ir Bouchard mazgeliai rankų pirštuose.

Vaizdavimo technikos

• Rentgenografija: Rentgeno spinduliai yra pagrindinis osteoartrito vaizdavimo metodas. Jie gali atskleisti sąnarių tarpų susiaurėjimą (dėl kremzlės praradimo), osteofitų formavimąsi, subchondrinį sklerozę ir cistas. Tačiau rentgenografija negali tiesiogiai vizualizuoti kremzlės ar minkštųjų audinių pokyčių.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT suteikia detalų sąnarių audinių, įskaitant kremzlę, raiščius, raumenis ir kaulų čiulpus, vaizdą. Ji gali aptikti ankstyvus kremzlės pokyčius ir įvertinti minkštųjų audinių pažeidimus.
• Kompiuterinė tomografija (KT): KT naudojama detaliai kaulinio audinio analizei, ypač vertinant osteofitų dydį ir formą ar planuojant sąnarių keitimo operacijas.
• Ultrasonografija: Nors rečiau naudojama, ultrasonografija gali aptikti sinovijos uždegimą, išsunkas ir paviršinius kremzlės pokyčius.

Laboratoriniai tyrimai

• Kraujo tyrimai: Nors specifinių osteoartrito žymenų nėra, kai kurie laboratoriniai tyrimai gali būti naudingi diferencinei diagnostikai. Pavyzdžiui, reumatoidinio faktoriaus (RF) ir antikūnų prieš ciklinį citrulinizuotą peptidą (anti-CCP) nustatymas gali padėti atskirti osteoartritą nuo reumatoidinio artrito.
• Sinovinio skysčio analizė: Jei sąnaryje yra išsunkos, sinovinio skysčio analizė gali padėti atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip sąnarių infekcija ar podagra.

Kaip gydyti osteoartritą?

Osteoartrito gydymas apima įvairias strategijas, skirtas sumažinti skausmą, pagerinti sąnarių funkciją ir sulėtinti ligos progresavimą. Gydymo planas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į paciento amžių, ligos sunkumą, gretutines ligas ir asmeninius pageidavimus. Pagrindinės gydymo galimybės apima nevaistines priemones, vaistus ir chirurginį gydymą.

Nevaistinės priemonės

• Svorio metimas: Antsvorio sumažinimas yra viena efektyviausių osteoartrito valdymo priemonių, ypač sergant kelio ir klubo osteoartritu. Kiekvienas numestas kilogramas sumažina kelio sąnario apkrovą iki 4 kg vaikštant. Svorio metimas ne tik sumažina skausmą, bet ir pagerina sąnario funkciją bei sulėtina ligos progresavimą.
• Kineziterapija ir mankšta: Reguliarios mankštos, skirtos stiprinti sąnarius supančius raumenis ir gerinti judrumą, yra labai svarbi osteoartrito gydymo dalis. Kineziterapeutas gali parinkti individualią pratimų programą, apimančią jėgos, ištvermės ir lankstumo lavinimą. Ypač naudingi yra mažo poveikio pratimai, tokie kaip plaukimas, važiavimas dviračiu ar ėjimas.
• Pagalbinės priemonės: Naudojant įvairias pagalbines priemones galima sumažinti sąnarių apkrovą ir palengvinti judėjimą. Vaikščiojimo lazdos, ramentai ar vaikštynės padeda perskirstyti svorį nuo pažeistų sąnarių. Įtvarai ar ortozės taip pat gali sumažinti skausmą ir pagerinti sąnario stabilumą. Ergonominės priemonės, tokios kaip specialūs stalo įrankiai ar aukštesnės kėdės, palengvina kasdienę darbinę veiklą.
• Alternatyvios priemonės: Kai kurios netradicinės gydymo priemonės, tokios kaip akupunktūra ar transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS), gali padėti sumažinti osteoartrito skausmą. Nors jų veiksmingumas nėra iki galo patvirtintas, šios priemonės gali būti naudingos kai kuriems pacientams kaip pagalbinė gydymo dalis.

Vaistiniai metodai

• Acetaminofenas: Acetaminofenas (paracetamolis) dažnai yra pirmojo pasirinkimo vaistas osteoartrito skausmui malšinti. Jis laikomas santykinai saugiu, kai vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, tačiau ilgalaikis vartojimas didelėmis dozėmis gali sukelti kepenų pažeidimus.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vaistai, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas, mažina skausmą ir uždegimą, slopindami ciklooksigenazės fermentus. Jie yra veiksmingesni už acetaminofeną, tačiau gali sukelti šalutinį poveikį, ypač virškinimo traktui ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Dėl šios priežasties šie vaistai turėtų būti skiriami mažiausiomis veiksmingomis dozėmis ir kuo trumpesnį laiką.
• Opioidiniai analgetikai: Esant stipriam osteoartrito skausmui, kurio nepavyksta suvaldyti kitais analgetikais, kartais skiriami silpni opioidai, tokie kaip tramadolis ar kodeinas. Stipresni opioidai turėtų būti vartojami atsargiai dėl galimos priklausomybės rizikos ir šalutinio poveikio.
• Antidepresantai: Kai kurie antidepresantai, ypač serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), tokie kaip duloksetinas, gali būti naudingi gydant lėtinį osteoartrito skausmą, ypač kai jis turi neuropatinį komponentą.
• Vietinio poveikio preparatai: Vietiškai naudojami geliai ar kremai gali sumažinti skausmą ir uždegimą su mažesne sisteminio šalutinio poveikio rizika. Vietiniai kapsaicino preparatai taip pat gali būti naudingi malšinant skausmą.

• Intraartikulinės injekcijos:

• Kortikosteroidų injekcijos į sąnarį gali greitai sumažinti uždegimą ir skausmą, ypač ligos paūmėjimo metu. Tačiau dėl galimo neigiamo poveikio kremzlei, kortikosteroidų injekcijos turėtų būti naudojamos saikingai.
• Hialurono rūgšties injekcijos (viskosuplementacija) siekia pagerinti sąnario lubrikaciją ir amortizaciją. Nors jų veiksmingumas prieštaringai vertinamas, kai kuriems pacientams jos gali sumažinti skausmą ir pagerinti sąnario funkciją.

Chirurginiai metodai

• Artroskopinis debridementas: Artroskopinės operacijos metu pašalinamas pažeistas kremzlės ir menisko audinys, siekiant sumažinti skausmą ir pagerinti sąnario judėjimą. Vis dėlto, artroskopijos nauda osteoartrito gydyme yra ribota ir prieštaringai vertinama.
• Osteotomija: Osteotomijos metu pakeičiamas kaulo išlygiavimas, siekiant sumažinti apkrovą pažeistai sąnario daliai. Ši procedūra gali būti naudinga jaunesniems pacientams su vienpusiu kelio ar klubo osteoartritu.
• Sąnario endoprotezavimas: Sąnario keitimo operacija, kurios metu pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu, yra galutinė priemonė gydant sunkų osteoartritą, kai kiti gydymo metodai yra nepakankamai veiksmingi. Dažniausiai atliekamas kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimas, kuris žymiai sumažina skausmą ir pagerina sąnario funkciją.

Osteoartrito prevencija ir valdymas

Osteoartrito prevencija ir valdymas apima įvairias strategijas, padedančias sumažinti ligos riziką, suvaldyti simptomus ir išlaikyti sąnarių funkciją. Vienas svarbiausių veiksnių yra sveiko kūno svorio palaikymas. Antsvorio sumažinimas ar normalaus svorio išlaikymas padeda sumažinti sąnarių apkrovą, ypač apatinėms galūnėms. Kiekvienas nutukimo laipsnis didina osteoartrito riziką, todėl svorio kontrolė turėtų būti prioritetas tiek prevencijos, tiek gydymo požiūriu.

Kitas svarbus aspektas yra sąnarių traumų vengimas. Sąnariai turėtų būti saugomi nuo per didelio krūvio ar netaisyklingos apkrovos, galinčios sukelti mikrotraumas ir paspartinti kremzlės irimą. Tai ypač aktualu sportuojant ar dirbant fizinį darbą. Reikėtų vengti staigių ir nekontroliuojamų judesių, dėvėti tinkamą avalynę ir naudoti apsaugines priemones. Jei sąnarys yra traumuojamas, svarbu leisti jam visiškai sugyti prieš grįžtant prie įprastos veiklos.

Reguliari mankšta ir fizinis aktyvumas yra svarbūs osteoartrito prevencijai ir valdymui. Kineziterapiniai pratimai, skirti stiprinti sąnarius supančius raumenis, gali padėti palaikyti sąnario stabilumą ir sumažinti apkrovą pačiam sąnariui. Ypač svarbūs yra šlaunies kvadricepso ir sėdmenų raumenų stiprinimo pratimai sergant kelio ir klubo osteoartritu. Be to, mankšta padeda išlaikyti sąnarių lankstumą, gerina kraujotaką ir mažina skausmą. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamus pratimus ir fizinio krūvio intensyvumą, kad būtų išvengta sąnarių perkrovos.

Ankstyva osteoartrito diagnozė ir gydymas taip pat yra svarbūs ligos valdymo komponentai. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė suvaldyti jos progresavimą ir išvengti negrįžtamų sąnarių pažeidimų. Ankstyvoje stadijoje pradėtas gydymas, apimantis svorio kontrolę, mankštą, kineziterapiją ir medikamentinį skausmo valdymą, gali padėti sulėtinti ligos eigą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Be to, reguliarus sąnarių būklės stebėjimas leidžia laiku koreguoti gydymo planą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Osteoartrito prevencija ir valdymas reikalauja ilgalaikio ir kompleksinio požiūrio. Tai apima gyvenimo būdo pokyčius, reguliarią mankštą, svorio kontrolę, ergonominius sprendimus buityje ir darbo vietoje, streso valdymą ir kitas priemones. Pacientai turėtų aktyviai dalyvauti savo ligos valdyme, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir ieškoti socialinės paramos. Nors osteoartritas yra progresuojanti liga, tinkama prevencija ir valdymas gali žymiai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę ir padėti išlaikyti sąnarių funkciją ilgą laiką.

Osteoartrito prognozė ir ateities perspektyvos

Osteoartrito prognozė priklauso nuo tokių veiksnių kaip paciento amžius, ligos sunkumas ir paskirto gydymo efektyvumas. Vyresniame amžiuje liga dažnai progresuoja greičiau ir sukelia daugiau negalios, nes senstant sąnariai tampa mažiau atsparūs apkrovoms ir lėčiau regeneruojasi. Sunkesnės ligos formos, pasižyminčios didesniu skausmu, sąnarių deformacijomis ir funkcijų sutrikimu, taip pat turi blogesnę prognozę. Gydymo efektyvumas yra svarbus prognostinis veiksnys - pacientai, kurių simptomai gerai kontroliuojami nefarmakologinėmis ir farmakologinėmis priemonėmis vienu metu, paprastai išlaiko geresnę sąnarių funkciją ir gyvenimo kokybę.

Ateityje osteoartrito gydymas gali būti revoliucionuotas naujų terapijų dėka. Viena perspektyviausių sričių yra regeneracinė medicina, kuri siekia atkurti pažeistą kremzlės audinį naudojant kamienines ląsteles, augimo faktorius ar kitus biologinius agentus. Nors ši sritis vis dar vystosi, jau yra vilties teikiančių rezultatų, rodančių, kad tam tikros kamieninių ląstelių terapijos gali padėti regeneruoti kremzlę ir sumažinti uždegimą. Kita potenciali osteoartrito gydymo kryptis yra ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMOADs), kurie ne tik mažintų simptomus, bet ir stabdytų ar net sustabdytų kremzlės irimą. Nors kol kas nėra patvirtintų DMOADs, vyksta intensyvūs tyrimai siekiant identifikuoti molekulinius taikinius ir sukurti veiksmingus vaistus.

Moksliniai tyrimai yra labai svarbūs siekiant geriau suprasti osteoartrito patogenezę, identifikuoti naujus terapinius taikinius ir įvertinti gydymo metodų efektyvumą bei saugumą. Vykdomi įvairūs tyrimai, apimantys fundamentaliuosius mokslus, pereinamuosius tyrimus ir klinikinius bandymus. Pavyzdžiui, tiriami genetiniai ir molekuliniai osteoartrito mechanizmai, kuriami nauji gyvūniniai ligos modeliai, atliekami biomarkerių tyrimai ankstyvai diagnostikai ir ligos progresavimo stebėjimui. Klinikiniai tyrimai vertina naujų vaistų, ląstelių terapijų, kineziterapijos metodų ir kitų intervencijų efektyvumą bei saugumą. Tikimasi, kad šie tyrimai leis geriau suprasti osteoartritą ir sukurti naujas, veiksmingesnes gydymo galimybes.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar osteoartritas gali sukelti invalidumą? 

Taip, sunkios formos osteoartritas gali sukelti reikšmingą negalią ir invalidumą. Progresuojant ligai, skausmas ir sąnarių funkcijos sutrikimas gali labai apsunkinti judėjimą ir kasdienę veiklą. Jei gydymas nėra pakankamai veiksmingas, pacientas gali tapti priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos ir prarasti darbingumą. Tačiau šiuolaikinės gydymo galimybės, įskaitant sąnarių endoprotezavimą, gali žymiai pagerinti sergančiųjų funkcinę būklę ir išvengti invalidumo.

Kokie yra pagrindiniai osteoartrito požymiai? 

Pagrindiniai osteoartrito požymiai yra skausmas, sustingimas ir sumažėjęs judesių diapazonas pažeistuose sąnariuose. Skausmas dažniausiai būna bukas, pastovus, sustiprėja fizinio krūvio metu ir sumažėja pailsėjus. Rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis iki 30 minučių, yra būdingas osteoartrito simptomas. Progresuojant ligai, sąnarių judesių diapazonas mažėja, gali atsirasti krepitacija (traškėjimas) ir sąnarių deformacijos.

Kas yra stuburo osteoartritas? 

Stuburo osteoartritas, dar vadinamas spondiloartroze, yra degeneracinė stuburo sąnarių liga. Ji pažeidžia tarpslanksteliniuose sąnariuose esančią kremzlę, dėl ko atsiranda skausmas, sustingimas ir sumažėjęs judrumas. Dažniausiai pažeidžiama juosmens ir kaklo stuburo dalys. Stuburo osteoartritas gali sukelti radikulopatiją (nervinių šaknelių dirginimą), kai slankstelių išaugos ar išvaržos spaudžia nervus.

Kas yra antrinis osteoartritas? 

Antrinis osteoartritas yra sąnarių kremzlės degeneracija, atsiradusi dėl kitos ligos ar būklės poveikio. Priežastys gali būti įvairios: sąnarių traumos, genetiniai sutrikimai (pvz., Ehlers-Danlos sindromas), medžiagų apykaitos ligos (pvz., podagra), endokrininiai sutrikimai (pvz., cukrinis diabetas, akromegalija), uždegiminis artritas (pvz., reumatoidinis artritas). Šiuo atveju osteoartritas yra ne pirminė liga, o kitos patologijos komplikacija.

Kas yra medialinis osteoartritas? 

Medialinis osteoartritas yra kelio sąnario vidinės (medialinės) dalies kremzlės degeneracija. Tai dažniausia kelio osteoartrito forma, sudaranti apie 75% visų atvejų. Medialinis osteoartritas sukelia skausmą ir sustingimą vidinėje kelio dalyje, o vėlesnėse stadijose gali lemti sąnario deformaciją į "O" formą (varusinis iškrypimas). Ši forma dažnai susijusi su nutukimu, nes padidėjęs svoris labiau apkrauna vidinį kelio sąnario skyrių.

Ar osteoartritas sukelia uždegimą? 

Taip, nors osteoartritas tradiciškai laikomas nuždegimine liga, sąnarių uždegimas yra dažnas simptomas. Kremzlės irimo produktai ir kiti veiksniai dirgina sinovinę membraną, dėl ko atsiranda sinovitas (sinovijos uždegimas). Uždegimas sukelia sąnarių patinimą, paraudimą ir skausmą. Be to, uždegimo mediatoriai, tokie kaip citokinas, skatina tolesnę kremzlės destrukciją. Taigi, nors uždegimas nėra pagrindinis osteoartrito patogenezės veiksnys, jis reikšmingai prisideda prie ligos simptomų ir progresavimo.