TENS elektrodai

TENS Procedūros: Saugus ir Efektyvus Skausmo Valdymas

Transkutaninė elektrostimuliacija (TENS) yra pažangi skausmo malšinimo metodika, kuri yra nuolat intensyviai diegiama į skausmą malšinančių vaistų terapiją ir reabilitacines praktikas. Ši procedūra išsiskiria kaip veiksminga nefarmakologinė skausmo mažinimo strategija, skirta įvairios etiologijos skausmui, kuris kyla dėl audinių pažeidimo, sumažinti, apeinant vaistų sukeltus nepageidaujamus šalutinius reiškinius.

Kaip veikia TENS?

Transkutaninio elektrostimuliavimo (TENS) poveikis remiasi neurofiziologijos principais, pagrįstais Melzack ir Wall “vartų kontrolės” teorija. Ši teorija teigia, kad elektroterapiniai impulsai, siunčiami į nervų sistemą, veikia kaip moduliatorius, trukdantis skausmo signalų perdavimui į centrinę nervų sistemą, taip slopinant skausmo suvokimą. Elektriniai impulsai, generuojami TENS aparato, specifiškai moduliuoja periferinių nervų laidumą, sumažindami pažeidimo sukeltų skausmo signalų perdavimą.

TENS aparatas

Terapinės indikacijos

  • Fiziologinio skausmo moduliacija: TENS terapija pasižymi dideliu veiksmingumu gydant įvairios kilmės lėtinio skausmo sindromus, įskaitant spondilogenezinį nugaros skausmą, gonartrozės sukeltą kelio sąnarių skausmą ir kaklo skausmus. 
  • Funkcinė reabilitacija po traumų: TENS procedūros skatina raumenų regeneraciją, todėl paspartina traumų ir chirurginių intervencijų sukeltų raumenų-skeleto pažeidimų gijimą. Be to, ši terapija efektyviai mažina pabrinkimą ir uždegiminių medžiagų kaupimąsi audiniuose dėl priešuždegiminio poveikio.
  • Raumenų stimuliacija: Reguliarus TENS taikymas sukelia metabolinius pokyčius raumenyse, padidindamas jų tonusą ir susitraukimo jėgą, kas teigiamai veikia raumenų funkcionalumą ir atsparumą fizinėms apkrovoms.

TENS terapijos nauda

  • Nefarmakologinis skausmo malšinimo poveikis: Transkutaninis elektrostimuliavimas (TENS) siūlo alternatyvą tradicinei vaistų terapijai, leisdamas veiksmingai mažinti skausmo sindromus, be anksčiau minėtų farmakologinių priemonių sukeliamos žalos. 
  • Aukštas saugumo profilis: TENS pasižymi minimaliu nepageidaujamų reakcijų ir kontraindikacijų spektru, išskyrus specifines pacientų grupes, tokias kaip asmenys su implantuotais elektros prietaisais (pvz., širdies stimuliatoriais) arba nėštumo metu.
  • Universali terapinė procedūra: Dėl savo mobilumo, TENS aparatai suteikia pacientui galimybę pritaikyti gydymą pagal individualius gyvenimo poreikius, užtikrinant procedūros prieinamumą ir nuolatinį tęstinumą.

TENS terapijos rizikos 

  • Kintanti veiksmingumo eiga: Nors TENS yra pripažįstamas kaip veiksmingas skausmo mažinimo metodas, klinikinis atsakas į terapiją tarp pacientų gali žymiai skirtis, priklausomai nuo jų individualių biologinių savybių ir skausmo priežasties.
  • Galimas tolerancijos išsivystymas: Ilgalaikis TENS naudojimas kai kuriems pacientams gali sukelti tolerancijos atsiradimą, dėl ko mažėja procedūros veiksmingumas ir gali prireikti didinti stimuliacijos intensyvumą arba dažnį. 
  • Būtinas techninis apmokymas: Norint pasiekti optimalų terapinį rezultatą, būtinas išsamus supratimas apie elektrodų uždėjimą ir parametrų nustatymą, kam gali prireikti pirminio apmokymo ar specialisto konsultacijos.
  • Egzistuojančios kontraindikacijos: Nors TENS yra saugus ir veiksmingas gydymo būdas daugeliui pacientų, yra konkrečių kontraindikacijų, tokių kaip odos pažeidimai terapijos vietoje, infekcijos ar vėžiniai susirgimai, ribojančių šios terapijos taikymą.

Kaip naudotis TENS įrenginiu?

Elektrodų pozicionavimas

  • Vieta: Elektrodai turi būti klijuojami tiesiai ant odos, skausmo zonose arba strategiškai išdėstomi palei periferinius nervus, kurie atsakingi už skausmo signalų perdavimą. Optimalus atstumas tarp elektrodų turėtų būti mažiausiai 5-10 cm, siekiant užtikrinti efektyvų elektros impulsų sklidimą.
  • Odos paruošimas: Prieš elektrodų uždėjimą, oda turi būti nuvalyta ir sausa, be jokių kremų ar aliejaus likučių, kad būtų užtikrintas geresnis elektrodų sukibimas ir sumažintas odos dirginimas. Rekomenduojama plauti vandeniu su muilu, kruopščiai nuskalauti ir švelniai nušluostyti. Pašalinti plaukelius terapijos vietoje, jei trukdo elektrodų fiksacijai.
  • Tvirtinimo būdas: Elektrodai turi būti tvirtai pritvirtinti prie odos, kad procedūros metu nejudėtų. Tam gali būti naudojami specialūs lipnūs pleistrai ar fiksavimo juostelės. Svarbu stebėti, kad elektrodai visą laiką išliktų kontakte su oda.
  • Poliškumas: Būtina laikytis teisingo elektrodų poliškumo - neigiamas elektrodas dedamas proksimaliai (arčiau stuburo), o teigiamas elektrodas - distalinėje (toliau nuo stuburo) vietoje. Poliškumo sukeitimas gali sumažinti terapinį poveikį.
  • Keitimas: Rekomenduojama keisti elektrodų vietą kas 3-4 dienos, kad būtų išvengta odos sudirginimo. Naujoje vietoje oda turi būti paruošta taip pat kruopščiai.

Stimuliacijos intensyvumo reguliavimas

  • Impulsų intensyvumas: Intensyvumas turi būti reguliuojamas palaipsniui, pradedant nuo žemo lygio ir didinant tol, kol pacientas jaučia komfortišką, bet aiškiai juntamą vibraciją ar dilgčiojimą, be jokio skausmo ar diskomforto pojūčio. Dažniausiai naudojamas intensyvumo diapazonas yra 50-100 Hz.
  • Adaptacija: Kadangi kai kurie pacientai gali laikui bėgant prisitaikyti prie tam tikro stimuliacijos lygio, svarbu periodiškai koreguoti intensyvumą pagal individualius pojūčius, užtikrinant, kad terapija išliktų veiksminga.
  • Skirtingos kūno vietos: Skirtingose kūno vietose gali reikėti taikyti skirtingą intensyvumą dėl audinių storio, receptorių tankio bei laidumo skirtumų. Pavyzdžiui, veido ir kaklo srityje dažnai naudojamas žemesnis intensyvumas nei galūnėse.
  • Grįžtamasis ryšys: Labai svarbu nuolat gauti grįžtamąjį ryšį iš paciento apie pojūčius, kad būtų galima optimaliai sureguliuoti stimuliacijos intensyvumą, užtikrinant terapijos veiksmingumą ir saugumą.

Terapijos trukmė ir dažnumas

  • Vieno seanso trukmė: Optimali vieno terapijos seanso trukmė yra nuo 20 iki 30 minučių. Tai leidžia pasiekti reikšmingą skausmą malšinantį poveikį, neprovokuojant pernelyg stipraus odos ar audinių dirginimo.
  • Terapijos dažnis: Rekomenduojama naudoti TENS įrenginį 1-2 kartus per dieną, priklausomai nuo skausmo intensyvumo ir gydymo plano. Esant ūmiam skausmui, galima taikyti kelis trumpesnius 10-15 min. seansus per dieną.
  • Ilgalaikis naudojimas: Ilgalaikio TENS taikymo atveju būtina periodiškai konsultuotis su gydytoju, kad būtų galima stebėti gydymo eigą, įvertinti galimą tolerancijos atsiradimą ir koreguoti terapijos planą.
  • Pertraukos tarp kursų: Rekomenduojamos ne mažesnės kaip 1-2 savaičių pertraukos tarp intensyvių, kasdieninių TENS kursų, siekiant išvengti galimo odos jautrumo atsiradimo ir tolerancijos.
  • Derinimas su kitais metodais: TENS gali būti derinamas su kitais fizioterapijos metodais, pavyzdžiui, masažu ar manualine terapija, užtikrinant kompleksišką poveikį.
Grįžti į tinklaraštį

Ar norėtumėt išbandyti TENS procedūrą?

Savo kineziterapijos klinikoje naudojame naujausius Compex gamintojo TENS prietaisus skausmui malšinti ar raumenims stiprinti. Užsiregistruokite konsultacijai jau šiandien!







Atsiliepimai apie mūsų kineziterapijos kliniką:

Susisiekite kineziterapeuto konsultacijai: