Kas yra bursitas?
Bursitas yra uždegiminė liga, pažeidžianti burses - nedidelius skysčiu užpildytus maišelius, esančius šalia sąnarių, kur kaulai, sausgyslės ir raumenys trinasi vieni į kitus. Šie maišeliai veikia kaip pagalvėlės ar amortizatoriai, apsaugantys audinius nuo trinties ir spaudimo jėgų, taip užtikrindami sklandų sąnarių judėjimą. Bursų uždegimas (bursitas) pasireiškia, kai šie maišeliai tampa sudirgę dėl nuolat pasikartojančių judesių, tiesioginės traumos, įsimetusios infekcijos, ar tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip podagra ar reumatoidinis artritas. Dėl bursito pažeistoje vietoje atsiranda skausmas, patinimas, sustingimas ir paraudimas, o tai gali apsunkinti kasdienius judesius ir fizinę veiklą. Dažniausiai pažeidžiamos alkūnių, kelių, klubų, pėdų ir pečių sąnarių bursų sritys. Nors bursitas gali būti varginanti būklė, dažniausiai ji yra gydoma konservatyviais metodais, tokiais kaip poilsis, ledas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kineziterapija.
Kas vyksta audiniuose uždegimo metu?
Bursa yra sinovine membrana išklotas maišelis, kurio vidinis sluoksnis paprastai gamina nedidelį kiekį skysčio, mažinančio trintį tarp audinių. Kai bursa patiria pasikartojantį mechaninį stresą, tiesioginę traumą ar yra paveikta sisteminio uždegimo, jos audinyje suaktyvėja imuninis atsakas: padidėja makrofagų ir T limfocitų infiltracija, o audinyje kaupiasi uždegimą skatinantys citokinai - interleukinas 6 (IL-6), interleukinas 1β (IL-1β) ir naviko nekrozės faktorius alfa (TNF-α). Dėl to sustorėja bursos sienelė, padidėja skysčio produkcija, o ilgainiui, ypač dėl mechaninio streso sukelto subakromialinio bursito, audinyje gali išsivystyti fibrozė.1 Šis mechanizmas iš esmės yra bendras nepriklausomai nuo to, ar bursitą sukėlė reumatinė liga, degeneraciniai pokyčiai, ar mechaninė perkrova, todėl gydymo principai - uždegimo mažinimas ir mechaninio streso šalinimas - dažniausiai sutampa.
Kodėl kyla bursitas?
Bursitas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai jis yra susijęs su pasikartojančiais judesiais ar tiesioginiu spaudimu į pažeistą sritį. Ilgalaikis ar dažnas vienodas judesys, pavyzdžiui, keliant sunkius daiktus, klūpant ar intensyviai sportuojant, gali sukelti bursų dirginimą ir uždegimą. Tiesioginė trauma, tokia kaip smūgis į alkūnę ar kritimas ant kelių, taip pat gali pažeisti bursas ir sukelti bursitą.
Be to, tam tikros sveikatos būklės gali padidinti bursito riziką. Reumatoidinis artritas, autoimuninės ligos, sukeliančios sąnarių uždegimą, gali paveikti ir bursas. Infekcijos, tokios kaip stafilokokinės ar streptokokinės bakterijos, patekusios į bursą per įpjovimus ar žaizdas, gali sukelti infekcinį bursitą. Sisteminės ligos, pavyzdžiui, podagra ar psoriazinis artritas, taip pat gali prisidėti prie bursito vystymosi.
Yra ir kitų rizikos veiksnių, galinčių padidinti bursito tikimybę. Vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti bursitu dėl natūralaus audinių nusidėvėjimo ir sumažėjusio atsparumo. Tam tikros profesijos, kuriose reikia dažnai kartoti tuos pačius judesius, pavyzdžiui, statybininkai, mechanikai ar muzikantai, taip pat gali būti labiau linkę į bursitą. Be to, kai kurios sporto šakos, tokios kaip bėgimas, tenisas ar beisbolas, dėl pasikartojančių judesių ir spaudimo sąnariams gali padidinti bursito riziką.
Bursito simptomai
Bursito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo pažeistos vietos, tačiau yra keletas bendrų požymių, būdingų daugumai bursito atvejų. Pagrindinis simptomas yra skausmas paveiktoje srityje, kuris gali būti bukas ar aštrus, priklausomai nuo uždegimo sunkumo. Skausmas dažnai sustiprėja judinant pažeistą sąnarį ar spaudžiant paveiktą sritį. Be to, pažeista sritis gali patinti, nes uždegiminės medžiagos ir skysčių kaupimasis bursoje sukelia patinimą. Oda aplink pažeistą sritį taip pat gali parausti ir įkaisti dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo į uždegimo vietą.
Bursitas taip pat gali sukelti judesio amplitudės sumažėjimą paveiktame sąnaryje. Dėl skausmo ir patinimo gali būti sunku visiškai sulenkti ar ištiesti sąnarį, o tai gali apsunkinti įprastą kasdienę veiklą. Kai kuriais atvejais sąnarys gali būti visiškai sustingęs, ypač ryte ar po ilgesnio neaktyvumo laikotarpio.
Priklausomai nuo bursito vietos, gali pasireikšti ir specifinių simptomų. Pavyzdžiui:
- Alkūnės bursitas (olekranono bursitas): skausmas ir patinimas alkūnės gale, pažeista sritis gali atrodyti kaip "golfo kamuoliukas".
- Peties bursitas (subakromialinis bursitas): skausmas peties priekinėje ar šoninėje dalyje, ypač keliant ranką virš galvos.
- Klubo bursitas (trochanterinis bursitas): skausmas šlaunies išorinėje pusėje, netoli klubo kaulo, kuris gali plisti žemyn šlaunimi.
- Kelio bursitas (prepatelinis bursitas): skausmas ir patinimas kelio priekyje, dažnai pasireiškiantis klūpint ar lipant laiptais.
- Kulno bursitas (Achilo bursitas): skausmas ir patinimas kulno srityje, ypač einant ar bėgiojant.
Svarbu atkreipti dėmesį į bursito simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų galima pradėti tinkamą gydymą. Negydomas bursitas gali sukelti lėtinį skausmą, sąnario sustingimą ir smarkiai paveikti jūsų gyvenimo kokybę.
Bursito tipai
Klinikinėje literatūroje dažniausiai aprašomi keturi bursito tipai - prepatelinis (kelio), olekranono (alkūnės), trochanterinis (klubo) ir retrokalkaninis (kulno) bursitas; pastarojo atveju kortikosteroidų injekcija į bursą turi būti taikoma atsargiai, nes ji gali pabloginti šalia esančios Achilo sausgyslės biomechanines savybes.2
Trochanterinis bursitas
Trochanterinis bursitas yra uždegimas bursų, esančių šalia šlaunikaulio didžiojo gūbrio (angl. trochanter major), kuris yra kaulo iškilimas šlaunies išorinėje pusėje, netoli klubo sąnario. Ši būklė dažniausiai pasireiškia vidurinės ir vyresnės amžiaus grupės moterims. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ir jautrumas klubo išorinėje dalyje, kuris gali plisti žemyn šlaunimi iki kelio. Skausmas dažnai sustiprėja einant, lipant laiptais, gulint ant pažeisto šono ar ilgai sėdint. Dažniausios priežastys yra pasikartojantys judesiai, raumenų silpnumas ar sutrumpėjimas, reumatoidinis artritas, osteoartritas ir tiesioginė trauma.
Alkūnės bursitas (Olekranono bursitas)
Alkūnės bursitas, dar žinomas kaip olekranono bursitas, yra tokia uždegiminė būklė, pažeidžianti alkūnės gale esančią bursą (olekranono bursą). Dažniausios priežastys yra pasikartojantis spaudimas ar tiesioginė trauma į alkūnę, pavyzdžiui, atremiant alkūnes į kietą paviršių ilgą laiką ar nukritus ant ištiestos rankos. Simptomai yra skausmas, patinimas ir paraudimas alkūnės gale, kartais suformuojantys "golfo kamuoliuko" išvaizdą. Komplikacijos gali būti išsivystęs lėtinis skausmas, sąnario sustingimas ir infekcija (septinis bursitas), kuriam gali prireikti jau skubios medicininės pagalbos.
Peties bursitas (Subakromialinis bursitas)
Peties bursitas, taip pat žinomas kaip subakromialinis bursitas, yra peties sąnario viršutinėje dalyje, po antpečiu (akromionu) esančios bursos uždegimas. Simptomai apima skausmą ir jautrumą peties priekinėje ar šoninėje dalyje, ypač judinant ranką virš galvos ar už nugaros. Skausmas gali apsunkinti miegojimą ant pažeisto peties. Veiklos, dažnai sukeliančios šį bursitą, yra pasikartojantys rankos judesiai virš galvos, pavyzdžiui, plaukimas, tenisas, dažymas ar aukštų lentynų valymas. Diferencinėje diagnozėje reikia atsižvelgti į kitas peties skausmo priežastis, tokias kaip rotatorių gaubtinės (rotatorių manžetės) pažeidimas, tendinitas ar artrozė.
Kelio bursitas (Prepatelinis bursitas)
Dažniausias pasitaikantis kelio bursito tipas yra prepatelinis bursitas, pažeidžiantis girnelės priekinėje dalyje esančią bursą. Kitas tipas yra infrapatelinis bursitas, pažeidžiantis bursą po girnele. Simptomai apima skausmą, patinimą ir paraudimą paveiktoje kelio dalyje, ypač lipant laiptais, klūpint ar sėdint ilgesnį laiką su sulenktu keliu. Veikla, dažnai sukelianti kelio bursitą, yra ilgalaikis klūpėjimas (pvz., grindų valymas), bėgimas ar ilgos pėsčiųjų kelionės nelygiais paviršiais bei tiesioginė trauma, tokia kaip kritimas ant kelio.
Klubo bursitas
Klubo bursitas, dažniausiai trochanterinis bursitas, daro įtaką judesių amplitudei ir gali sukelti šlubavimą ar pasunkintą ėjimą. Be skausmo klubo išorinėje dalyje, kuris gali plisti žemyn šlaunimi, pacientai taip pat gali jausti sustingimą ar raumenų silpnumą. Šis bursitas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims, ypač turinčioms antsvorio ar sergančioms osteoartritu. Kiti rizikos veiksniai yra klubo sąnario traumos, raumenų disbalansas ir nevienodas kojų ilgis.
Pėdos bursitas
Pėdoje yra kelios bursos, kurioms gali kilti uždegimas, dažniausiai kulno srityje (Achilo bursitas ir kaulinės ataugos bursitas) ir padikaulio sąnario srityje. Achilo bursitas pasireiškia skausmu ir patinimu kulno užpakalinėje dalyje, virš Achilo sausgyslės, o kaulinės ataugos bursitas - skausmu ir patinimu po kulnu. Padikaulio sąnario bursitas sukelia skausmą ir patinimą didžiojo kojos piršto pagrinde. Simptomai dažnai paūmėja vaikštant, bėgiojant ar avint ankštus batus. Gydymas apima poilsį, ledą, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą, kineziterapiją ir tinkamos avalynės parinkimą. Sunkiais ar lėtiniais atvejais gali būti reikalinga kortikosteroidų injekcija ar chirurginė intervencija.
Kaip diagnozuojamas bursitas?
Bursito diagnozė prasideda nuo išsamios medicininės istorijos ir fizinio patikrinimo. Gydytojas apklausia pacientą apie simptomų atsiradimą, trukmę, intensyvumą ir veiksnius, kurie juos palengvina ar pasunkina. Svarbu paminėti ankstesnes traumas, ligas ar gyvenimo būdo ypatumus, kurie gali būti susiję su bursito išsivystymu. Fizinio patikrinimo metu gydytojas apžiūri pažeistą sritį, vertindamas patinimą, paraudimą, skausmingumą ir judesių amplitudę. Specifiniai testai, tokie kaip lokalus spaudimas ar pasyvus judesių atlikimas, gali padėti nustatyti tikslią skausmo vietą ir sunkumą.
Jei po apžiūros bursito diagnozė išlieka neaiški, gydytojas gali paskirti vizualinius tyrimus. Rentgenogramos naudingos norint atmesti kitas galimas skausmo priežastis, tokias kaip lūžiai, osteoartritas ar kaulų augliai. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar ultragarsas yra jautresni tyrimai minkštųjų audinių pažeidimams, įskaitant bursitą, diagnozuoti. Šie tyrimai gali parodyti bursos patinimą, skysčio susikaupimą ir aplinkinių struktūrų pakitimus.
Verta žinoti, kad ultragarsinės bursito apibrėžtys skirtinguose tyrimuose nėra vienodos, todėl, pavyzdžiui, sergant trochanteriniu skausmo sindromu, izoliuotas bursitas ultragarsu nustatomas rečiau nei sausgyslių (ypač sėdmens raumenų sausgyslių) pažeidimai - tam tikrais duomenimis, sausgyslių patologija aptinkama iki 90 proc. atvejų, o bursitas - tik apie 10-75 proc., priklausomai nuo naudotų kriterijų.3 Dėl šios priežasties vien vaizdinio tyrimo rezultatų nepakanka - juos būtina vertinti kartu su klinikiniais simptomais ir fiziniu patikrinimu.
Jei yra įtarimas dėl infekcinio bursito, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai. Bursos skysčio aspiracija (punkcija) ir analizė gali padėti nustatyti infekcijos sukėlėją ir parinkti tinkamiausią gydymą. Kraujo tyrimai, tokie kaip C-reaktyvusis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), gali parodyti padidėjusį uždegimo lygį organizme, tačiau jie nėra specifiški bursitui.
Bursito gydymas
Bursito gydymo tikslas yra sumažinti uždegimą, palengvinti skausmą ir atkurti normalią sąnario funkciją. Gydymo strategijos priklauso nuo bursito sunkumo, vietos ir paciento bendros sveikatos būklės. Daugeliu atvejų bursitas gali būti sėkmingai gydomas konservatyviomis priemonėmis, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir invazinių metodų.
Nefarmakologinis gydymas dažniausiai yra pirmoji bursito gydymo linija. Pažeistos srities poilsis ir susilaikymas nuo veiklos, kuri sukelia skausmą, yra būtini siekiant sumažinti tolesnį bursos dirginimą. Šaltis, pavyzdžiui, ledo kompresai, dedami 15-20 minučių kas kelias valandas, gali sumažinti patinimą ir skausmą. Kompresinis tvarstis taip pat gali padėti kontroliuoti patinimą. Pažeistos srities pakėlimas virš širdies lygio gali pagerinti drenažą ir sumažinti skysčių kaupimąsi. Kineziterapija, įskaitant tempimo ir stiprinimo pratimus, gali padėti atkurti sąnario judrumą ir stabilumą bei išvengti raumenų silpnumo.
Farmakologinis gydymas apima nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip ibuprofenas ar naproksenas, vartojimą skausmui ir uždegimui mažinti. Jei tokie vaistai yra nepakankamai veiksmingi, gydytojas gali skirti kortikosteroidų injekciją tiesiogiai į pažeistą bursą. Kortikosteroidai turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir gali greitai palengvinti simptomus, tačiau dažnos injekcijos gali susilpninti aplinkinius audinius.
Vienas 2023 m. atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, kuriame lyginta kortikosteroidų injekcija, kineziterapija ir šių metodų derinys sergant lėtiniu peties (subakromialiniu) bursitu, parodė, kad injekcija (atskirai ar kartu su kineziterapija) greičiau sumažino skausmą ir pagerino peties funkciją nei vien kineziterapija, tačiau simptomai pasikartojo dažniausiai būtent po injekcijos - 36,1 proc. atvejų, palyginti su 7,5 proc. taikant vien kineziterapiją ir 17,1 proc. taikant abu metodus kartu.4 Tai rodo, kad injekcija gali būti naudinga greitam palengvėjimui, tačiau ilgalaikiam rezultatui ir pasikartojimo rizikos mažinimui svarbus tikslingas kineziterapinis gydymas. Mūsų klinikos kineziterapeutai pastebi, kad pacientams, kurie po ūminės fazės nuosekliai atlieka individualiai pritaikytus stiprinimo ir tempimo pratimus, simptomai paprastai atslūgsta stabiliau ir rečiau grįžta nei taikant vien medikamentinį gydymą.
Kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų arba bursitas yra jau lėtinis, gali būti svarstoma chirurginė intervencija. Bursektomija, arba bursos pašalinimas, gali būti atliekama artroskopiniu ar atviru būdu. Chirurginis gydymas paprastai atliekamas tik sunkiems ar pasikartojantiems atvejams, kai kiti gydymo metodai būna neefektyvūs.
Siekiant išvengti bursito pasikartojimo, svarbu apsvarstyti gyvenimo būdo pokyčius ir prevencines priemones. Tai apima tinkamą kūno mechaniką atliekant pasikartojančius judesius, reguliarias pertraukas, apsauginės įrangos naudojimą ir ergonomiškų darbo sąlygų užtikrinimą. Palaikant sveiką kūno svorį, sumažėja stresas sąnariams. Reguliarūs tempimo pratimai gali padėti išlaikyti raumenų elastingumą ir sumažinti įtampą aplink sąnarius. Anksti atpažinus bursito simptomus ir laiku kreipusis į gydytoją, galima greičiau pradėti gydymą ir sumažinti ateities komplikacijų riziką. Bursitą galima gydyti ir liaudiškais būdais, apie tai daugiau skaitykite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kurios kūno vietos dažniausiai pažeidžiamos sergant bursitu?
Dažniausiai bursitas pažeidžia alkūnių, pečių, klubų, kelių ir pėdų (ypač kulno) sąnarių sritis. Kiekvienoje iš šių vietų liga gali pasireikšti šiek tiek skirtingais simptomais, tačiau visais atvejais būdingas skausmas, patinimas ir judesio amplitudės sumažėjimas paveiktoje srityje.
Kuo bursitas skiriasi nuo artrito?
Bursitas yra burses - skysčiu užpildytų maišelių šalia sąnarių - uždegimas, o artritas pažeidžia patį sąnarį. Vis dėlto šios būklės susijusios: reumatoidinis ir psoriazinis artritas gali padidinti bursito riziką, todėl kartais abi būklės pasireiškia kartu, o jas atskirti padeda fizinis patikrinimas bei vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgenograma, MRT ar ultragarsas.
Ar bursitui pagydyti pakanka poilsio, ar būtina kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų bursitas gerai reaguoja į konservatyvų gydymą - poilsį, ledo kompresus, kompresinį tvarstį, pažeistos srities pakėlimą ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Tačiau jei simptomai nepraeina, stiprėja ar kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, nes gali prireikti kortikosteroidų injekcijos, o retesniais atvejais - ir chirurginio gydymo (bursektomijos).
Kiek laiko trunka pasveikti nuo bursito?
Gijimo trukmė priklauso nuo bursito sunkumo, vietos ir pasirinkto gydymo. Daugeliu atvejų taikant poilsį, šaltį ir vaistus nuo uždegimo būklė palengvėja, tačiau negydomas ar lėtinis bursitas gali sukelti ilgalaikį skausmą ir sąnario sustingimą, todėl svarbu simptomus pastebėti anksti ir laiku pradėti gydymą.
Kaip išvengti bursito pasikartojimo?
Norint sumažinti pasikartojimo riziką, svarbu laikytis tinkamos kūno mechanikos atliekant pasikartojančius judesius, daryti reguliarias pertraukas, naudoti apsauginę įrangą ir užtikrinti ergonomiškas darbo sąlygas. Taip pat naudinga palaikyti sveiką kūno svorį bei reguliariai atlikti tempimo pratimus, kad raumenys išliktų elastingi ir sumažėtų įtampa aplink sąnarius.
Kada bursito simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos?
Skubios pagalbos gali prireikti, jei įtariamas infekcinis (septinis) bursitas - pavyzdžiui, kai pažeista sritis stipriai paraudusi, karšta, smarkiai patinusi arba kyla karščiavimas. Tokiais atvejais gydytojas gali atlikti bursos skysčio punkciją bei laboratorinius tyrimus, kad nustatytų infekcijos sukėlėją ir paskirtų tinkamą gydymą.
Šaltiniai
- Zhang A, Brouwer E, Sandovici M, Diepstra A, Jiemy WF, van der Geest KSM. The immune pathology of bursitis in rheumatic inflammatory diseases, degenerative conditions and mechanical stress: A systematic review. Seminars in Arthritis and Rheumatism. 2024;68:152527. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39146915/
- Aaron DL, Patel A, Kayiaros S, Calfee R. Four common types of bursitis: diagnosis and management. Journal of the American Academy of Orthopaedic Surgeons. 2011;19(6):359-367. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21628647/
- Hilligsøe M, Rathleff MS, Olesen JL. Ultrasound Definitions and Findings in Greater Trochanteric Pain Syndrome: A Systematic Review. Ultrasound in Medicine & Biology. 2020;46(7):1584-1598. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32381380/
- Hsieh LF, Kuo YC, Huang YH, Liu YF, Hsieh TL. Comparison of corticosteroid injection, physiotherapy and combined treatment for patients with chronic subacromial bursitis - A randomised controlled trial. Clinical Rehabilitation. 2023;37(9):1189-1200. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37021475/
Šis straipsnis parengtas remiantis mokslinės literatūros apžvalga ir yra skirtas tik informaciniams tikslams - jis nepakeičia individualios gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijos. Jei jaučiate bursito simptomus, rekomenduojame kreiptis į specialistą tikslios diagnozės ir gydymo plano.
