Išsamus fizinis patikrinimas kineziterapijoje yra itin svarbi diagnostikos dalis, leidžianti kuo tiksliau įvertinti paciento būklę. Šis patikrinimas apima ne tik bendrą fizinę apžiūrą, bet ir specifinius testus, padedančius nustatyti galimus neurologinius ar motorinius sutrikimus. Bendro paciento stebėjimo metu kvalifikuotas specialistas įprastai analizuoja keletą pagrindinių vertinimo aspektų:
- Laikysena: Laikysenos vertinimas apima statinės ir dinaminės laikysenos analizę, atkreipiant dėmesį į galimas anomalijas, pavyzdžiui, skoliozę, lordozę ar kifozę. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenis, apie 60-80% suaugusiųjų gyvenimo metu patiria nugaros skausmus, kurie dažniausia būna susiję su netinkama laikysena.
- Judėjimas: Funkcinio judėjimo analizė leidžia nustatyti motorinius sutrikimus, raumenų disbalansus ir sąnarių judrumo apribojimus. Vertinant judėjimą, ypatingas dėmesys skiriamas sinergiškumo ir koordinacijos tarp skirtingų kūno dalių stebėjimui, nes šie aspektai yra esminiai efektyviam ir saugiam judesiui.
- Elgesys: Psichologinis stebėjimas, įskaitant emocinės būsenos ir streso lygio vertinimą, yra svarbus, nes psichosocialiniai veiksniai gali tiesiogiai veikti fizines sveikatos problemas. Pavyzdžiui, chroniškas stresas yra siejamas su padidėjusia uždegiminių būklių rizika ir gali pabloginti lėtines ligas, tokias kaip osteoartritas.
- Odos būklė: Odos patikrinimas leidžia atpažinti įvairias dermatologines būkles, infekcijas, trofinius pokyčius ar periferinės kraujotakos sutrikimus. Odos būklės pokyčiai, pavyzdžiui, cianozė ar pėdų trofinės opos, gali rodyti periferinių arterijų ligas ar diabetinę neuropatiją, kurios pasitaiko 2-3% visuotinės populiacijos, o sergančiųjų cukriniu diabetu kontekste šis skaičius yra žymiai didesnis.
Toliau įvertinus šiuos aspektus, sveikatos priežiūros specialistas gali nustatyti preliminarią diagnozę arba nukreipti pacientą į tolesnius išsamius tyrimus, pavyzdžiui, radiologinius, elektromiografinius ar laboratorinius tyrimus. Šis holistinis požiūris į pacientą padeda identifikuoti ne tik akivaizdžias sveikatos problemas, bet ir subtilesnius sutrikimus, kurie gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei ir funkcionavimui. Toks išsamus bendras stebėjimas yra būtinas norint sukurti individualizuotą ir efektyvų reabilitacijos planą.
Lasegue'o testas
Lasegue'o testas yra naudojamas diagnozuojant nervų šaknelių suspaudimą juosmeninės stuburo dalyje. Testo metu pacientas gulėdamas ant nugaros pakelia ištiestą koją. Teigiamas testo rezultatas yra, kai pakėlus koją iki tam tikro kampo atsiranda skausmas įtemptoje galūnėje arba nugaros apatinėje dalyje.
Šio testo tikslas yra ištirti, ar yra nervinių šaknų, ypač L5 arba S1, suspaudimas. Teigiamas rezultatas rodo didelę tikimybę, kad yra nervų suspaudimas. Testo jautrumas siekia apie 90 proc., o specifiškumas apie 60-70 proc.
Lasegue'o testo privalumai:
- Paprastas ir lengvai atliekamas.
- Nereikalauja brangių priemonių.
- Padeda nustatyti nervinių šaknų suspaudimą.
Trūkumai:
- Rezultatą gali paveikti paciento skausmo tolerancija.
- Nevisiškai specifiškas - gali būti teigiamas ir esant kitoms būklėms.
- Neparodo tikslaus suspaudimo lygio ar vietos.
Kernig'o testas
Kernig'o testas yra naudojamas nustatant meningito arba meningizmo požymius. Atliekant šį testą, pacientas gulėdamas ant nugaros ištiesia koją. Tada gydytojas sulenkia paciento klubo ir kelio sąnarius 90 laipsnių kampu. Teigiamas Kernig'o testo rezultatas yra, kai bandant sulenkti koją atsiranda skausmas ir pasipriešinimas.
Šio testo tikslas yra patikrinti, ar yra uždegiminio proceso požymių aplink smegenų ir nugaros smegenų dangalus (meninges). Esant uždegimui, skysčio kaupimasis šiose vietose sukelia jautrumą ir skausmą bandant pajudinti galūnes.
Kernig'o testo jautrumas yra apie 85%, o specifiškumas siekia apie 95%. Teigiamas rezultatas dažnai rodo meningito buvimą, nors kartais gali būti teigiamas ir esant kitų smegenų pažeidimų. Neigiamas testas meningito tikimybę sumažina.
Testo privalumai:
- Paprastas ir greitai atliekamas patikrinimas.
- Nereikia specialių įrangų.
- Gana didelė diagnostinė vertė.
Trūkumai:
- Rezultatą gali paveikti paciento skausmo tolerancija.
- Ne visada patikimas, ypač ankstyvoje ligos stadijoje.
- Neigiama diagnozė nenustato tikrosios priežasties.
Rotatorių manžetės testavimas
Hawkins-Kennedy testo metu tiriamojo ranka sulenkiama per alkūnę 90 laipsnių kampu, o gydytojas viena ranka fiksuoja alkūnę, kita spaudžia tiriamojo dilbį žemyn. Teigiamu laikomas skausmo atsiradimas šios manipuliacijos metu.
Pagrindinis Hawkins-Kennedy testo tikslas yra nustatyti rotatorių manžetės uždegimą ar kitus pažeidimus. Teigiamas rezultatas rodo didelę tikimybę, kad yra rotatorių manžetės tendinitas ar kita patologija.
Pranašumai:
- Paprastas ir greitai atliekamas tyrimas.
- Nereikalauja specialios įrangos.
- Jautrus rotatorių manžetės pažeidimams.
Trūkumai:
- Gali būti teigiamas ir esant kitoms peties patologijoms.
- Neigiamas rezultatas nevisiškai paneigia pažeidimo buvimą.
- Priklauso nuo tikslaus testo atlikimo.
Raiščių stabilumo testai
Raiščių stabilumo testai yra naudojami norint patikrinti sąnarių stabilumą ir galimus raiščių pažeidimus. Atliekant šiuos testus sąnarys yra manipuliuojamas tam tikromis kryptimis ir matuojamas judesio kampas, kurio metu pasireiškia skausmas ar nestabilumas.
Dažniausi raiščių testai:
- Priešakinio traukimo testas kelio sąnariui.
- Traukimo testas peties sąnariui posterior kryptimi.
Šių testų pagrindiniai tikslai:
- Nustatyti galimus raiščių plyšimus ar patempimus.
- Įvertinti sąnario nestabilumo laipsnį.
- Palyginti abiejų pusių stabilumą.
Pranašumai:
- Specifiški pažeistiems raiščiams.
- Gali nustatyti net ir dalinį plyšimą.
- Padeda pasirinkti tolimesnį gydymą.
Trūkumai:
- Reikalauja tam tikro įgūdžių atlikti.
- Skausmingi ir nemalonūs pacientui.
- Ne visada patikimai prognozuoja funkcinį atsistatymą.
Raumenų jėgos testai
Raumenų jėgos testai yra naudojami norint įvertinti konkrečių raumenų grupių funkcinę būklę. Atliekant šiuos testus, pacientas atlieka tam tikrus judesius priešinantis gydytojo pasipriešinimui.
Pagrindiniai šių testų tikslai:
- Įvertinti raumenų funkcijos sutrikimo laipsnį.
- Palyginti raumenų jėgą abiejose pusėse.
- Stebėti funkcijos kitimą laikui bėgant.
- Padėti parinkti tinkamą gydymą.
Privalumai:
- Paprasta ir greita atlikti.
- Nereikalinga brangi įranga.
- Tiesiogiai susiję su funkcine būkle.
Trūkumai:
- Rezultatą gali paveikti paciento pastangos ir skausmo tolerancija.
- Subjektyvus vertinimas.
- Neparodo konkrečios patologijos.
Sąnarių mobilumo testai
Sąnarių mobilumo testai naudojami norint įvertinti konkrečių sąnarių judesių amplitudę ir funkcinį lankstumą.
Šie testai paprastai atliekami pasyviai manipuliuojant galūne tam tikromis kryptimis iki pasireiškia pasipriešinimas. Matuojamas pasiektas artikuliacijos kampas ir lyginamas su normos verte. Testuojami tokie sąnariai kaip petys, alkūnės, klubai, keliai, čiurnos.
Pagrindiniai mobilumo testų tikslai:
- Nustatyti sąnario judesių apribojimus.
- Įvertinti kontraktūrų laipsnį.
- Stebėti funkcijos kitimą gydymo eigoje.
- Parinkti tinkamus pratimus ir terapiją.
Pranašumai:
- Tiesiogiai parodo funkcinius pakitimus.
- Paprastai atliekami, neskausmingi.
- Gali kiekybiškai įvertinti apimties pokyčius.
Trūkumai:
- Rezultatams įtakos gali turėti raumenų būklė.
- Sunku standartizuoti procedūrą.
- Reikalingi normatyviniai duomenys palyginimui.
Refleksų patikrinimas
Refleksų patikrinimas naudojant perkusiją yra paprastas ir greitas būdas įvertinti nervų takų vientisumą. Dažniausiai tikrinami kelių ir alkūnių sausgyslių refleksai.
Atliekant šį testą, gydytojas naudodamas specialų plaktuką lengvai pabeldžia sausgyslę tam tikroje vietoje. Normalus atsakas yra greitas tos pačios galūnės raumens susitraukimas. Atsako stiprumas įvertinamas balais nuo 0 iki 4.
Pagrindiniai šio testo tikslai:
- Patikrinti nervinių impulsų laidumą.
- Įvertinti galimas neuropatijas.
- Palyginti abiejų pusių refleksus.
- Stebėti pokyčius tam tikroje nervų sistemoje.
Privalumai:
- Nesudėtingas ir greitai atliekamas.
- Reikalauja minimalios įrangos.
- Tiesiogiai rodo nervų laidumo sutrikimus.
Trūkumai:
- Rezultatą gali paveikti raumenų įtempimas ar nuovargis.
- Ne visada patikimas sergant ankstyvose ligos stadijose.
- Sunku įvertinti nedidelius laidumo pakitimus.
Koordinacijos ir pusiausvyros testai
Koordinacijos ir pusiausvyros testai, tokie kaip pirštų-nosies, kulno-kelio ar Rombergo testas, yra naudojami norint įvertinti smegenų gebėjimą koordinuoti ir valdyti kūno judesius.
Atliekant šiuos testus pacientui duodamos užduotys, reikalaujančios tikslaus judesių atlikimo ir pusiausvyros išlaikymo. Pavyzdžiui, prisiliesti pirštu prie nosies užsimerkus, pastovėti ant vienos kojos arba eiti pirštų galais tiesia linija.
Pagrindiniai šių testų tikslai:
- Nustatyti galimus cerebrinės funkcijos sutrikimus.
- Įvertinti smegenų pažeidimo laipsnį ir pobūdį.
- Stebėti ligos eigą.
Privalumai:
- Nesudėtingi ir lengvai atliekami.
- Neinvaziniai ir neskausmingi.
- Parodo realius kasdienės motocikos sutrikimus.
Trūkumai:
- Rezultatams įtakos gali turėti kitos fizinės ligos.
- Sunku kiekybiškai įvertinti nedidelius pokyčius.
- Ne visada tiksliai parodo pažeidimo vietą ir laipsnį.
Jutimų patikrinimas galūnėse
Jutimų, tokių kaip lietimo, skausmo ir vibracijos, patikrinimas atskirose galūnėse padeda nustatyti galimus periferinių nervų pažeidimus.
Atliekant šiuos testus odos jautrumas tiriamas naudojant lengvus prisilietimus, adatėles ar vibracijos šakutę. Pacientas prašomas nusakyti, kur ir kaip intensyviai jaučia lietimą. Rezultatai lyginami tarp simetriškų kūno vietų.
Pagrindiniai jutimų patikrinimo tikslai:
- Nustatyti sensorinių nervų pažeidimo buvimą ir pobūdį.
- Įvertinti neuropatijos laipsnį ir eigą.
- Nustatyti galimas neuropatijos priežastis.
Privalumai:
- Paprasti ir lengvai atliekami testai.
- Tiesiogiai parodo nervinių impulsų laidumo sutrikimus.
- Padeda stebėti gydymo efektyvumą.
Trūkumai:
- Priklauso nuo paciento atsako patikimumo.
- Sunku kiekybiškai įvertinti nedidelius jutimų pakitimus.
- Neparodo tikslios pažeidimo priežasties ir vietos.
Vertinimo skalės ir klasifikacijos
Raumenų jėgos vertinimas pagal Daniels ir Worthingham – ši metodika yra viena iš pagrindinių būdų, kaip įvertinti skeleto raumenų jėgą. Raumenų jėga vertinama skalėje nuo 0 iki 5, kur:
0 - reiškia visišką jėgos stoką arba paralyžių;
1 – pastebimas raumenų susitraukimas, bet be galūnės judėjimo;
2 – galūnė gali judėti, kai pašalinama gravitacijos poveikis;
3 – galūnė gali judėti prieš gravitaciją, bet ne prieš papildomą pasipriešinimą;
4 – galūnė gali judėti prieš nedidelį pasipriešinimą;
5 – normali raumenų jėga, galūnė gali judėti prieš pilną pasipriešinimą.
Raumenų jėgos vertinimas yra būtinas ne tik nustatant pradinę paciento būklę, bet ir sekti progresą per visą reabilitacijos laikotarpį. Taip pat ši metodika leidžia nustatyti specifinius raumenų grupių silpnumus, kurie gali reikalauti individualizuotos terapijos.
Spastikos vertinimas pagal Modified Ashworth Scale (MAS) – raumenų spastika yra dažnas simptomas, pasireiškiantis įvairiose neurologinėse būklėse, pavyzdžiui, po insulto, su cerebraliniu paralyžiumi, arba su sklerozės multiplex. MAS yra plačiai naudojama skalė spastikos laipsniui įvertinti:
0 – jokio raumenų tonuso padidėjimo;
1 – nedidelis raumenų tonuso padidėjimas, pastebimas, kai galūnė judinama greičiau nei įprastai;
1+ – nedidelis raumenų tonuso padidėjimas, pastebimas tiek pradžioje, tiek galūnės judėjimo pabaigoje;
2 – vidutinis raumenų tonuso padidėjimas, galūnė lengvai judinama;
3 – reikšmingas raumenų tonuso padidėjimas, bet galūnė pasyviai judinama;
4 – galūnė yra sustingusi.
Šios skalės naudojimas leidžia tiksliai įvertinti spasticiteto sunkumą ir stebėti paciento reakciją į gydymą, pavyzdžiui, farmakologinę intervenciją, fizioterapiją ar botulino toksino injekcijas.
Svarbu paminėti, kad šių vertinimo metodų taikymas leidžia reabilitologams, kineziterapeutams ir kitiem sveikatos priežiūros specialistams ne tik nustatyti efektyvius gydymo planus, bet ir moksliniu požiūriu įvertinti gydymo metodus, remiantis objektyviais duomenimis.
