Kas yra stuburo spondiloartrozė?
Stuburo spondiloartrozė, arba ankilozinis spondilitas, dar vadinama degeneracine stuburo liga arba osteoartritu, yra lėtinė, sisteminė stuburo liga, kuri pažeidžia stuburo slankstelius ir sąnarius. Tai dažna vyresnio amžiaus žmonių liga. Ši liga sukelia uždegiminį procesą slankstelių sąnariuose (spondilitą) ir ilgainiui lemia jų struktūros pokyčius (artrozę). Dėl šios ligos nyksta kolageno skaidulos tarp slankstelių esančiuose tarpslanksteliniuose diskuose, bei sąnarių kremzlėse, ko pasekoje vyksta laipsniškas stuburo sąnarių kremzlės ir tarpslankstelinių diskų sluoksnių dėvėjimasis. Dėl to prarandama sąnarių apsauginė funkcija, atsiranda skausmingas kremzlinio audinio trynimasis ir uždegimas. Be natūralaus senėjimo proceso, ligos atsiradimui įtakos gali turėti genetiniai faktoriai, chroniškai didelis krūvis stuburui, traumos bei kitos ligos, pvz. reumatoidinis artritas.
Spondiloartrozė gali sukelti nugaros skausmą, padidėjusią raumenų įtampą, sumažėjusį judrumą bei ilgainiui - stuburo deformacijas. Simptomų kontrolei ir ligos progreso mažinimui, dažniausiai rekomenduojama kineziterapija, reguliari mankšta, fizioterapija, skausmą malšinantys vaistai, bei prireikus - chirurginis gydymas.
Spondiloartrozės rūšys ir tipai
Kaklo spondiloartrozė (Cervikalinė spondiloartrozė)
Cervikalinė spondiloartrozė yra degeneracinis kaklo slankstelių ir tarpslankstelinių diskų susirgimas. Dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje dėl kaklo slankstelių nusidėvėjimo. Liga pasireiškia įvairiais simptomais, tokiais kaip kaklo skausmai ir sustingimas, galvos skausmai, svaigulys, tinimas ir silpnumas rankose. Taip pat gali atsirasti skausmas, spinduliuojantis į pečius, rankas, ar pirštus. Šie simptomai kyla dėl nervinių šaknelių suspaudimo, kurį sukelia tarpslankstelinių diskų degeneracija bei osteofitų (kaulinių išaugų) formavimasis.
Krūtininė spondiloartrozė (Torakalinė spondiloartrozė)
Torakalinė spondiloartrozė yra degeneracinis krūtininės stuburo dalies susirgimas, kai pažeidžiami tik krūtininės stuburo dalies slanksteliai ir tarpslanksteliniai diskai. Ši būklė taip pat dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje ir yra rečiau sutinkama nei kaklinės, ar juosmeninės dalies spondiloartrozė. Tai susiję su ribotesniu krūtininės stuburo judrumu. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ir diskomfortas tarp menčių, krūtinės srityje. Skausmas gali sustiprėti atliekant tam tikrus judesius - pasilenkus, pakėlus rankas ar giliai įkvėpus. Progresuojant ligai gali atsirasti kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Juosmeninė spondiloartrozė (Lumbalinė spondiloartrozė)
Lumbalinė spondiloartrozė yra degeneracinis juosmeninės stuburo dalies susirgimas, kai pažeidžiami tik juosmeniniai slanksteliai ir tarpslanksteliniai diskai. Tai yra dažniausiai pasitaikanti spondiloartrozės forma. Pagrindiniai simptomai - nuolatinis nugaros apatinės dalies skausmas, padidėjantis fizinio krūvio metu, taip pat skausmas, spinduliuojantis į sėdmenis, šlaunis, blauzdas. Dėl nervinių šaknelių dirginimo gali atsirasti tinimas, dilgčiojimas, silpnumas kojose. Taip pat būdingas judėjimo apribojimas, raumenų silpnumas ir pusiausvyros sutrikimai.
Pradinė spondiloartrozė
Pradinėje ligos stadijoje pacientai dažniausiai skundžiasi nugaros skausmu ir standumu, ypač rytais arba ilgai nesikeičiant pozicijai, kuris šiek tiek palengvėja po mankštos ar šilumos procedūrų. Skausmas, lokalizuotas apatinėje nugaros dalyje ir sakralinėje srityje, dažnai apibūdinamas kaip "gilus kaulų" skausmas. Be to, gali pasireikšti bendras nuovargis, svorio kritimas ir karščiavimas.
Nors tiksli pradinės spondiloartrozės priežastis nėra visiškai aiški, manoma, kad ligos vystymuisi įtakos turi genetiniai, imunologiniai ir aplinkos veiksniai. Uždegiminis procesas prasideda sakroiliakiniuose sąnariuose (sakroilitas), kuris yra ankstyvas ir būdingas šios ligos požymis, vėliau išplintantis į gretimus stuburo segmentus.
Deformuojanti spondiloartrozė
Deformuojanti spondiloartrozė yra jau pažengusios šios stuburo degeneracinės ligos stadija, pasireiškianti labai ryškiais stuburo anatomijos pokyčiais.
Kadangi šiai būklei yra būdinga ilgalaikė slankstelių kremzlės ir tarpslankstelinių diskų degeneracija, dėl to formuojasi patologiniai kauliniai dariniai - osteofitai ir sumažėja tarpslankstelinių diskų aukštis, sutirštėja sąnarių kapsulės, susiaurėja tarp slankstelių esanti erta. Tai ne tik apriboja stuburo judrumą, bet ir gali sukelti nervinių šaknelių spaudimą stuburo kanaluose. Todėl ligoniai pradeda skųstis stipriu skausmu, jautrumo sutrikimais, silpnumu, koordinacijos problemomis.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys deformuojančios spondiloartrozės atsiradimą, yra amžius, paveldimumas, uždegiminiai procesai, biomechaninis krūvis stuburui ir patirtos traumos. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka ir normalios kremzlės atsinaujinimo sutrikimas ir jos nykimas. Tai, kartu su vykstančiu pastoviu diskų pažeidimu ir kaulėjimu, lemia įvairių stuburo deformacijų atsiradimą.
Stuburo spondiloartrozės simptomai
Skausmas
Skausmas yra vienas iš labiausiai paplitusių ir ankstyvųjų stuburo spondiloartrozės simptomų. Jis gali būti lokalizuotas paveiktoje stuburo dalyje arba plisti (radijuoti) į aplinkines sritis, pvz., iš juosmens srities į kojas. Skausmo pobūdis gali būti lengvas, deginantis ar spaudžiantis, dažnai stiprėjantis po ilgesnio nejudrumo periodo, pavyzdžiui, po nakties miego ar ilgo sėdėjimo, ir palengvėjantis po fizinių pratimų ar mankštos. Skausmo intensyvumas gali skirtis nuo lengvo diskomforto iki stipraus, gyvenimo kokybę ženkliai įtakojančio skausmo.
Standumas
Standumas paveiktoje stuburo dalyje, ypač rytais arba po ilgesnio nejudėjimo periodo, yra dar vienas būdingas stuburo spondiloartrozės simptomas. Pacientai gali pastebėti, kad jų judėjimo amplitudė tampa ribota ir kad reikia papildomo laiko, ar pastangų, norint atkurti įprastą judėjimo amplitudę. Standumas gali užtrukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo uždegimo laipsnio ir prasidėjusių degeneracinių pokyčių stubure.
Judėjimo apribojimai
Judėjimo ribotumas yra jau prasidėjusios spondiloartrozės progresavimo pasekmė. Pacientai gali pastebėti sunkumų atliekant kasdienes veiklas, pvz., lenkimąsi, pasisukimą ar pasikreipimą. Įvairūs judėjimo apribojimai atsiranda dėl degeneracinių pokyčių tarpslanksteliniuose diskuose, osteofitų (kaulinių ataugų) formavimosi ir sąnario kapsulės sustorėjimo, kurie kartu sumažina sąnarių lankstumą ir judėjimo laisvę.
Stuburo spondiloartrozės diagnostika
Paciento Simptomų ir Anamnezės Analizė
Pirminės medicininės konsultacijos metu itin svarbu surinkti detalią paciento anamnezę ir įvertinti simptomus. Tai leidžia susidaryti preliminarią diagnostinę hipotezę.
Pokalbio pradžioje pacientas yra paprašomas apibūdinti savo skundus - kada ir kaip pasireiškė simptomai, koks jų pobūdis, intensyvumas, kas juos sustiprina ar palengvina. Svarbu išsiaiškinti simptomų kaitą laiko eigoje.
Toliau surenkama išsami medicininė anamnezė - buvusios ligos, traumos, operacijos, vartojami vaistai, alergijos. Taip pat domimasi šeimynine anamneze dėl paveldimų ligų. Tyrimų duomenys lyginami su subjektyviais skundais.
Surinkus anamnezę ir įvertinus klinikinę būklę, sudaroma preliminari diagnozė bei tolimesnės diagnostikos ir gydymo planas.
Fizinis Patikrinimas
Atlikus anamnezės surinkimą, svarbu atlikti kruopštų fizinį paciento ištyrimą.
- Fizinė apžiūra - apžiūrima laikysena, deformacijų buvimas.
- Palpacija - apčiuopiami skausmingi taškai, patinimai, raumenų įtempimas.
- Judrumo vertinimas - įvertinami aktyvūs ir pasyvūs judesiai įvairiomis kryptimis, jų skausmingumas ir apimtys.
- Raumenų jėgos testai - nustatomas galimas parezių buvimas.
- Refleksų vertinimas - padeda rasti nervų pažeidimo židinius.
- Jutimų tyrimas - vertinami paviršinio ir giliojo jutimo sutrikimai.
- Specialūs testai - atliekami provokaciniai manevrai stuburo skausmui išprovokuoti.
Papildomi Tyrimai
- Rentgeno Tyrimas: Leidžia vizualizuoti stuburo kaulų struktūras, nustatyti slankstelių sąnarių degeneracijos laipsnį, tarpslankstelinių diskų aukščio mažėjimą ir osteofitų (kaulų ataugų) buvimą.
- Magnetinio Rezonanso Tomografija (MRT): Yra ypač jautrus metodas minkštųjų audinių, pvz., tarpslankstelinių diskų, sąnarių kremzlių ir nugaros smegenų, būklei įvertinti. MRT gali atskleisti ankstyvus degeneracinius pokyčius, uždegiminius procesus ir nervų šaknelių suspaudimą.
- Kompiuterinė Tomografija (KT): Naudojama detaliam kaulų struktūrų, įskaitant slankstelius ir sąnarius, vaizdavimui. KT yra ypač naudinga nustatant sudėtingas stuburo deformacijas ir osteofitų formavimąsi.
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai uždegimo žymenims nustatyti ar elektromiografija (EMG), siekiant įvertinti nervų veiklą ir jų galimo pažeidimo laipsnį.
Spondiloartrozės gydymas
Vaistų Terapija
Vaistų terapija yra skirta skausmui ir uždegimui kontroliuoti. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra dažniausiai skiriami dėl jų gebėjimo greitai sumažinti skausmą ir uždegiminę reakciją. Svarbu paminėti, kad tokių vaistų ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, todėl juos reikia vartoti atsargiai ir prižiūrint gydytojui. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami stipresni skausmą malšinantys vaistai, įskaitant opioidus, tačiau jų vartojimas yra ribotas dėl priklausomybės ir kitų galimų šalutinių poveikių rizikos.
Kineziterapija ir spondiloartrozės pratimai
Kineziterapija ir individualiai pritaikyti pratimai yra neatsiejama spondiloartrozės gydymo dalis. Pratimai, skirti sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis, padidinti lankstumą ir pagerinti laikyseną, gali ženkliai sumažinti skausmą ir pagerinti paciento judėjimo funkcijas. Kineziterapeutai taip pat gali taikyti įvairias mankštų terapijas, elektroterapiją, ultragarsą ir kitas procedūras, kad sumažintų skausmą ir uždegiminius procesus.
Gyvenimo Būdo Keitimas
Gyvenimo būdo keitimas, įskaitant sveikos mitybos principų laikymąsi, reguliarų fizinį aktyvumą ir svorio kontrolę prisideda prie stuburo spondiloartrozės simptomų mažinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo. Subalansuota mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis (pavyzdžiui, lašiša, sardinės ir linų sėmenys), antioksidantais (vaisiai, daržovės) ir uždegimą mažinančiais maisto produktais, gali padėti kontroliuoti uždegiminį procesą ir sumažinti skausmus. Reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas gali palengvinti apkrovą stuburui, ir tokiu būdu taip pat sumažinti skausmą ir uždegimą.
Chirurginė Intervencija
Chirurginė intervencija gali būti apsvarstyta sunkiais stuburo spondiloartrozės atvejais, kai konservatyvūs gydymo metodai yra neefektyvūs. Operacijos tikslas – atkurti judėjimo funkciją, sumažinti skausmą ir ištaisyti susidariusias deformacijas. Chirurginės procedūros gali apimti diskektomiją, laminektomiją ar stuburo stabilizaciją su implantais.
Spondiloartrozės profilaktika
Fizinis aktyvumas mažina stuburo spondiloartrozės riziką ir stiprina nugaros ir pilvo raumenis, palaiko tinkamą stuburo išlinkimą ir padeda išlaikyti optimalų svorį. Tai sumažina galimą per didelį spaudimą tarpslanksteliniams diskams ir sąnariams, taip lėtinant degeneracijos procesus. Rekomenduojami pratimai apima aerobiką, plaukimą, dviračių sportą ir jogą.
Subalansuota ir maistinga mityba visada teigiamai veikia viso organizmo sveikatą, įskaitant ir stuburo būklę. Maisto produktai, turtingi omega-3 riebalų rūgštimis, antioksidantais ir mikroelementais (kalcis, magnis) skatina kaulų, bei kremzlinių audinių atsinaujinimą. Reikėtų vengti per didelio cukraus, riebalų ir rafinuotų angliavandenių kiekio, kurie gali skatinti uždegiminę būseną organizme ir prisidėti prie svorio padidėjimo.
Antsvoris ir nutukimas didina spaudimą stuburo sąnariams ir diskams. Svorio kontrolė per sveiką mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą padeda kontroliuoti šią riziką. Be to, optimalus kūno svoris mažina kitų su sveikata susijusių problemų, pavyzdžiui, širdies ligų, diabeto ir aukšto kraujo spaudimo, atsiradimo riziką.
Tinkama sėdėjimo poza ir ergonomiškai pritaikyta darbo vieta gali sumažinti pernelyg didelį stuburo apkrovimą, ypač dirbant sėdimą darbą. Rūkymas yra žinomas kaip veiksnys, skatinantis degeneracinius procesus organizme, įskaitant ir stuburo sąnarių degeneraciją. Ilgalaikis stresas gali paskatinti uždegiminius procesus organizme, todėl svarbu mokėti efektyviai valdyti stresą per atsipalaidavimo technikas, jogą ar meditaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar stuburo spondiloartrozė yra išgydoma?
Stuburo spondiloartrozė yra lėtinė degeneracinė liga, kurios visiškai išgydyti šiuo metu medicina negali. Gydymo tikslas yra simptomų malšinimas, ligos progresavimo sulėtinimas ir paciento gyvenimo kokybės gerinimas. Vaistai, fizioterapija, gyvenimo būdo keitimas ir, kai reikia, chirurgija gali žymiai palengvinti simptomus ir pagerinti funkcionalumą, tačiau šios ligos visiškai pašalinti nėra įmanoma.
Kokie pratimai yra geriausi stuburo spondiloartrozei?
Stuburo spondiloartrozei labai svarbu reguliarūs vidutinio intensyvumo pratimai, kurie stiprina nugaros ir pilvo raumenis, gerina lankstumą ir mažina skausmą.
Rekomenduojami pratimai yra:
- Plaukimas ir vandens aerobika, kurie mažina sąnarių apkrovą;
- Jogos ir pilateso pratimai, kurie pagerina lankstumą, raumenų stiprumą ir streso valdymą;
- Lengvas tempimas ir raumenų stiprinimas, siekiant palaikyti gerą laikyseną ir sumažinti skausmą;
- Vaikščiojimas, kuris yra stuburo neapkraunantis būdas išlaikyti fizinį aktyvumą.
Kaip mityba gali paveikti stuburo spondiloartrozę?
Mityba gali turėti didelį poveikį stuburo spondiloartrozei, ypač uždegiminių procesų mažinimo aspektu. Antioksidantais turtingi maisto produktai ir omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti organizmo uždegimą. Rekomenduojama:
- Didinti vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir liesos baltymų, pavyzdžiui, žuvies ir paukštienos, vartojimą;
- Riboti perdirbtų maisto produktų, sočiųjų riebalų ir cukraus kiekį;
- Gerti pakankamai vandens.
Ar chirurginis gydymas visada būtinas pažengusiais atvejais?
Chirurginis gydymas nėra visada būtinas pažengusiais stuburo spondiloartrozės atvejais. Jis svarstomas tik tuomet, kai konservatyvūs gydymo metodai (vaistai, kineziterapija, gyvenimo būdo keitimas) tampa nebeveiksmingi ir paciento gyvenimo kokybė yra žymiai sumažėjusi dėl labai intensyvaus skausmo, judėjimo apribojimų ar nervų suspaudimo. Chirurgija gali būti rekomenduojama siekiant atkurti pažeistų struktūrų funkcijas, sumažinti skausmą ar ištaisyti stuburo deformacijas.
Kaip išvengti stuburo spondiloartrozės progresavimo?
Nors visiškai išvengti stuburo spondiloartrozės progresavimo negalima, yra keletas būdų, kaip sulėtinti ligos eigą:
- Išlaikyti reguliarų fizinį aktyvumą ir mankštintis, kad sustiprintumėte nugaros ir pilvo raumenis.
- Palaikyti sveiką svorį, kad sumažintumėte apkrovą stuburo sąnariams.
- Vartoti subalansuotą maistą, turtingą maistinėmis medžiagomis, kurios mažina uždegimą.
- Vengti rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo.
- Laikytis ergonomiškos laikysenos sėdint ir dirbant, taip pat miegant.
- Konsultuotis su gydytoju dėl reguliarios medicininės priežiūros ir gydymo plano koregavimo, atsižvelgiant į ligos eigą.
Kuo skiriasi intervertebrinė osteochondrozė ir spondiloartrozė?
Tiek intervertebreninė osteochondrozė, tiek spondiloartrozė yra su amžiumi susijusios stuburo degeneracinės ligos, tačiau jos turi keletą skirtumų:
Paveikta sritis
- Intervertebreninė osteochondrozė pažeidžia tarpslankstelinio disko struktūrą.
- Spondiloartrozė apima slankstelių sąnarių (fasetinių sąnarių) degeneracinius pokyčius.
Simptomai
- Osteochondrozei būdingas skausmas, sustingimas, raumenų įtampa, galimi neurologiniai simptomai dėl nervinių šaknelių dirginimo.
- Spondiloartrozė pasireiškia skausmu ir sąnarių sustingimu, ypač rytais ar ilgesnį laiką pabuvus vienoje padėtyje.
Radiologiniai tyrimai
- Osteochondrozės atvejais rentgeno nuotraukose matomas tarpslankstelinio tarpo susiaurėjimas, disko išvarža.
- Spondiloartrozės atveju stebimi slankstelių sąnarinių paviršių pakitimai, sąnarinės ertmės susiaurėjimas, osteofitų formavimasis.
Gydymas
- Abiem atvejais skiriamas konservatyvus gydymas: fizioterapija, kineziterapija, skausmo malšinimas vaistais.
- Sunkesniais spondiloartrozės atvejais gali būti atliekamos sąnarių blokados, chirurginė intervencija.
Svarbu paminėti, kad osteochondrozė ir spondiloartrozė dažnai pasireiškia kartu, nes abi būklės yra susijusios su amžiaus sukeltais degeneraciniais stuburo pokyčiais. Gydytojas, atlikęs išsamų ištyrimą ir įvertinęs simptomus bei radiologinius požymius, gali tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamiausią gydymą.
