Kaklo skausmai ir diskomfortas gali kilti dėl daugelio priežasčių, bet viena iš dažniausių – atsiradusi cervikalinė tarpslankstelinio disko išvarža. Tai būklė, kai kaklo slankstelių tarpe esantis diskas patiria spaudimą ir išsikiša į nervų kanalą, taip sukeldamas skausmą ir kitus nemalonius simptomus.
Kaklo sritis yra labai judri ir atlieka svarbų vaidmenį galvos ir viršutinės kūno dalies judesių palaikyme. Būtent dėl tokio judrumo ir lankstumo, kaklo stuburas ir yra toks jautrus pažeidimams ir imlus įvairioms ligoms, tarp jų ir tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimui.
Cervikalinė tarpslankstelinio disko išvarža
Kas yra cervikalinė išvarža?
Cervikalinė tarpslankstelinio disko išvarža yra medicininė būklė, atsirandanti dėl tarpslankstelinio disko, kuris yra tarp kaklo slankstelių, išsikišimo ar protrūkio. Šis disko išsikišimas sudaro spaudimą aplinkiniams nervams arba pačioms nugaros smegenims, sukeliant įvairius simptomus, tokius kaip skausmą, tirpimą, silpnumą ar net koordinacijos praradimą. Cervikalinės išvaržos atveju, diskas, kuris paprastai veikia kaip amortizatorius tarp slankstelių, pasislenka iš savo įprastos vietos ir praranda normalią savo struktūrą, o dėl to būna suspaudžiami kaklo srities nervas ar netgi pačios nugaros smegenys.
Kaip susiformuoja cervikalinė išvarža?
Cervikalinės išvaržos susidarymas yra gana sudėtingas procesas, kuris dažniausiai yra susijęs net su keletos veiksnių sąveika vienu metu.
Diskų degeneracija
Vienas iš pagrindinių faktorių yra diskų degeneracija, kuri gali atsirasti dėl amžiaus, nes su amžiumi tarpslanksteliniai diskai tampa mažiau elastingi ir gali lengviau įtrūkti ar susispausti. Diskų audiniai tampa skausmingi, trapesni ir praranda savo standumą.
Traumos
Traumos, pavyzdžiui, staigūs judesiai, kaklo sužalojimai ar net nepatogi galvos padėtis miegant, taip pat gali prisidėti prie kaklo išvaržos atsiradimo. Smūginiai kaklo sukrėtimai ar pasisukimai, ypač atliekami staiga, gali sukelti disko pluoštinio žiedo plyšimą, leidžiant disko branduoliui išsikišti už savo žiedo ribų.
Kiti degeneraciniai pokyčiai
Kiti stuburo degeneraciniai pokyčiai, tokie kaip osteoartritas, gali susilpninti diskus ir aplinkinius audinius, tokiu būdu “palengvinant” išvaržos susidarymą. Šie pokyčiai gali apimti slankstelių kaulų augimą (osteofitus), kuris, laikui bėgant, gali pradėti dar labiau dirginti ar spausti nervus.
Kiti rizikos veiksniai
Išoriniai veiksniai kaip antai rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama laikysena ir genetinis polinkis, taip pat gali padidinti cervikalinės kaklo išvaržos susidarymo riziką. Rūkymas gali pabloginti diskų mitybą ir sulėtinti gijimo procesus, o prasta fizinė būklė ir laikysena gali lemti padidintą apkrovą stuburui.
Kaklo disko išvarža ir kaklo stuburo išvarža: Panašumai ir skirtumai
Nors abu terminai skamba panašiai, labai svarbu atskirti kaklo disko išvaržą, kuri veikia tik tarpslankstelinį kaklo diską, ir kaklo stuburo išvaržą, kuri apima platesnius stuburo pažeidimus. Abu sutrikimai įvyksta kaklo srityje, bet skiriasi jų lokalizacija, priežastys ir galimi simptomai, taip pat gydymas.
Kaklo disko išvarža
Kaklo disko išvarža, dar vadinama cervikaline tarpslankstelinio disko išvarža, susidaro, kai tarpslankstelinio disko branduolys (pulposus nucleus) prasiveržia per disko išorinį pluoštinį žiedą (annulus fibrosus) ir išsikiša į stuburo kanalą. Kaip ir jau minėta anksčiau, tai dažniausiai įvyksta dėl kaklo disko degeneracijos, kuri gali atsirasti dėl senėjimo, natūralaus chroniško nusidėvėjimo arba patirtos traumos. Disko išvarža dažniausiai sukelia vietinį skausmą, bet taip pat gali sudaryti spaudimą artimiausioms nervų šaknelėms, sukeldama plintantį skausmą, tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą rankose.
Kaklo stuburo išvarža
Kita vertus, kaklo stuburo išvarža apima platesnius stuburo struktūrinius pažeidimus. Ji gali apimti ne tik tarpslankstelinius kaklo diskus, bet ir pačius stuburo slankstelius, jų sąnarius ir raiščius. Stuburo išvarža dažnai būna susijusi su kitomis stuburo būklėmis, tokiomis kaip spondilolistezė (slankstelio pasislinkimas), stuburo stenozė (stuburo kanalo susiaurėjimas) ar osteofitai (kaulinių ataugų formavimasis). Šie pažeidimai sukelia stiprų skausmą, judėjimo apribojimus ir kitus neurologinius simptomus, pavyzdžiui, kojų silpnumą ar nelaikymą.
Panašumai ir skirtumai
Panašumas tarp kaklo disko ir kaklo stuburo išvaržų yra toks, kad abu sutrikimai gali sukelti kaklo skausmą, apriboti judėjimą ir padaryti ženklią įtaką aplinkiniams nervams, sukeliant plintantį skausmą ir kitus neurologinius simptomus. Be to, abu gali būti sukeliami panašių veiksnių, tokių kaip traumos, stuburo struktūrų nusidėvėjimas ar kiti degeneraciniai procesai.
Tačiau, svarbu ir atskirti šias dvi būkles, nes jų gydymas ir prognozė gali skirtis. Kaklo disko išvaržos dažniausiai yra gydomos konservatyviai: poilsio, vaistų nuo skausmo ir uždegimo, kineziterapijos ir, retais atvejais, chirurgijos pagalba. Kaklo stuburo išvaržos gydymas gali būti sudėtingesnis, atsižvelgiant į jau esamą pažeidimo laipsnį ir tai, kuri tiksliai stuburo dalis yra paveikta. Gydymas gali apimti jau ilgalaikį vaistų vartojimą, intensyvią kineziterapiją ir reabilitaciją, o sunkiais atvejais - net ir operaciją.
Supratimas apie šių dviejų sąlygų skirtumus yra itin svarbus, norint pritaikyti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms. Todėl, atsiradus tokiems simptomams, svarbu laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris galės atlikti išsamų būklės įvertinimą ir nustatyti tiksliausią diagnozę.
Kaklo išvaržos simptomai
Bendri simptomai
Kaklo išvarža gali sukelti įvairius simptomus, kurie gali skirtis ir kisti nuo lengvų iki labai stiprių. Dažniausi šios būklės požymiai yra:
- Kaklo skausmas: Tai dažniausias kaklo išvaržos simptomas. Skausmas gali būti ūmus arba lėtinis, ir dažnai jį sustiprina atliekami galvos judesiai, pavyzdžiui, pasukant ar lenkiant kaklą.
- Pečių arba rankų skausmas: Dėl esamo nervų suspaudimo, kilęs skausmas gali plisti nuo kaklo iki pečių, rankų ar net pirštų. Skausmas gali būti aprašomas kaip deginantis, duriantis arba šaudantis.
- Tirpimas arba silpnumas galūnėse: Jei išvarža suspaudžia nervus, tai gali sukelti tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą rankose ar pirštuose. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti sunkumų laikant daiktus ar atliekant kasdienes užduotis.
Galvos svaigimas kaip simptomas
Kaklo išvarža gali ne tik sukelti lokalizuotus simptomus, bet ir paveikti bendrą viso organizmo būklę. Vienas iš tokių simptomų yra galvos svaigimas. Nors tai nėra labiausiai paplitęs simptomas, kai kurie pacientai patiria galvos svaigimą ar net pusiausvyros praradimą.
- Galvos svaigimas: Kai cervikalinė išvarža suspaudžia tam tikrus nervus, ar kraujagysles kakle, tai gali sutrikdyti normalią smegenų kraujotaką arba nervų signalų perdavimą. Dėl šių sutrikimų gali atsirasti galvos svaigimo pojūtis, kuris dažniausiai sustiprėja keičiant galvos padėtį.
- Pusiausvyros sutrikimai: Sutrikusi kraujotaka ar nervų funkcija gali sukelti ne tik svaigimą, bet ir pusiausvyros problemas. Pacientai gali jaustis nestabilūs vaikščiodami ar stovėdami, ypač staiga pakilę iš sėdimos ar gulimos padėties.
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti klaidinantys ir pasireikšti dėl daugelio kitų priežasčių, todėl tiksliai diagnozei nustatyti reikalingas kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto vertinimas. Jeigu pastebite bet kurį iš šių simptomų, ypač jei jie atsirado staiga arba blogėja, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tinkama diagnostika ir gydymas yra būtini norint išvengti tolimesnių komplikacijų.
Kaklo išvaržos diagnostika
Bendra diagnozė
Diagnozuojant kaklo išvaržą, pirmiausia svarbu atlikti išsamų paciento istorijos ir simptomų vertinimą. Pradinis paciento apklausimas ir fizinis patikrinimas yra būtini siekiant nustatyti skausmo pobūdį, lokalizaciją ir su juo susijusius simptomus, pavyzdžiui, tirpimą galūnėse,, silpnumą ar judėjimo apribojimus. Įprastai specialistas atlieka kaklo ir viršutinių galūnių neurologinę apžiūrą, kad įvertintų jėgą, jautrumą ir refleksus, kas padeda nustatyti nervų suspaudimo laipsnį ir vietą.
Be to, gydytojas gali atlikti tam tikrus fizinio patikrinimo testus, pavyzdžiui, Spurlingo testą, kuris gali padėti nustatyti, ar yra nervų šaknų suspaudimas. Taip pat gali būti vertinama paciento laikysena, nes netinkama laikysena gali prisidėti prie kaklo problemų.
Vaizdiniai kaklo išvaržos tyrimai
Nustačius preliminarią diagnozę, dažniausiai būna reikalingi papildomi vaizdinės diagnostikos tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Tai yra labiausiai informatyvus tyrimas diagnozuojant tarpslankstelinių diskų problemas, įskaitant kaklo išvaržą. MRT suteikia aukštos raiškos vaizdus, kurie leidžia matyti diskus, nervus ir kitas minkštasias struktūras. Šis tyrimas yra ypač naudingas nustatant kaklo disko išvaržos dydį, vietą ir tai, ar diskas spaudžia nervus ar nugaros smegenis.
- Kompiuterinė tomografija (KT): KT skenavimas gali būti naudojamas papildomai, ypač jei MRT yra negalimas arba reikia išsamesnės informacijos apie kaulų struktūras. KT yra ypač naudingas nustatant kaulų anomalijas, pavyzdžiui, osteofitus ar slankstelių pažeidimus.
- Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai: Šie tyrimai gali būti atliekami siekiant įvertinti esamą nervų funkciją ir nustatyti, ar yra nervų pažeidimas. EMG padeda diferencijuoti kaklo išvaržą nuo kitų nervų sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, periferinių neuropatijų ar nervų suspaudimo kitose kūno vietose.
- Rentgeno tyrimai: Nors rentgeno tyrimai nėra tiek informatyvūs minkštųjų audinių, pavyzdžiui, diskų, atžvilgiu kaip MRT, jie gali padėti nustatyti kaulų pažeidimus, stuburo slankstelių sutrikimus, ar kitas degeneracines kaklo stuburo būkles.
Kaklo išvaržos gydymas
Gydymo tikslas turint kaklo išvaržą yra skirtas sumažinti skausmą, uždegimą ir kitus simptomus, taip pat pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Gydymo planas priklauso nuo simptomų sunkumo, išvaržos dydžio ir paciento bendros sveikatos būklės.
Konservatyvus gydymas
Daugeliui pacientų su lengvesnėmis ar vidutinio sunkumo kaklo išvaržomis pirmenybė teikiama nechirurginiam gydymui:
- Vaistai nuo skausmo ir uždegimo: Nesteroidiniai uždegimą mažinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali būti skirti mažinti skausmą ir uždegimą. Kartais, esant stipriems skausmams, gali būti rekomenduojami stipresni skausmą malšinantys vaistai ar raumenis atpalaiduojantys preparatai.
- Kineziterapija: Kineziterapinis gydymas, įskaitant manualinę terapiją, ultragarsą ir elektros terapiją, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą, taip pat sustiprinti kaklo ir pečių juostos raumenis. Kineziterapeutas taip pat gali pamokyti pacientą atlikti specialius pratimus, kurie padeda išlaikyti kaklo judrumą ir sumažinti tolesnę diskų degeneraciją.
- Mankšta: Tinkamai parinkti kaklo ir pečių stiprinimo bei judrumą gerinantys pratimai gali padėti atstatyti įprastą kaklo funkciją ir sumažinti skausmą. Pratimai turėtų būti atliekami tik pagal specialisto nurodymus, kad būtų išvengta papildomo sužalojimo.
Chirurginis gydymas
Jei konservatyvus gydymas neduoda norimo efekto arba pacientas patiria stiprų skausmą, silpnumą ar kitus rimtus neurologinius simptomus, gali būti svarstomas ir chirurginis gydymas. Chirurginiai metodai dažniausiai yra:
- Diskektomija: Tai operacija, kurios metu pašalinama kaklo išvaržos dalis, spaudžianti nervą.
- Laminektomija: Procedūra, kurios metu pašalinama dalis kaklo slankstelio, siekiant sukurti daugiau vietos nervams ir taip sumažinti spaudimą jiems.
- Fuzija: Tai chirurginis metodas, kurio metu sujungiami du ar daugiau slankstelių, siekiant stabilizuoti stuburą.
Alternatyvios terapijos
- Akupunktūra: Gali būti naudojama kaip papildomas gydymas, siekiant sumažinti skausmą ir atpalaiduoti raumenis.
- Chiropraktika: Kai kurie pacientai gali pajausti palengvėjimą po chiropraktinio gydymo, kuris apima kaklo stuburo korekciją ir manipuliaciją.
- Masažas: Viso kūno masažas gali padėti sumažinti įtampą ir skausmą kaklo raumenyse.
Pratimai kaklo išvarzai
- Smakro įtempimas (chin tucks): Šis pratimas padeda sustiprinti kaklo raumenis ir sumažinti spaudimą stuburui kaklo srityje. Sėdėkite tiesia nugara ant kėdės, pečiai atpalaiduoti. Lėtai traukite smakrą į vidų, lyg norėtumėte atsiriboti nuo išgalvotos sienos, esančios jūsų nugaros pusėje. Jauskite, kaip ištempiami kaklo nugaros raumenys. Laikykite poziciją 5 sekundes, tada lėtai grįžkite į pradinę padėtį. Pakartokite pratimą 10–15 kartų.
- Kaklo lenkimas: Sėdėkite ar stovėkite tiesiai, pečiai atpalaiduoti. Lėtai lenkite galvą į priekį, stengdamiesi su smakru paliesti krūtinę, kol jausite tempimą kaklo gale. Laikykite šią padėtį 15–30 sekundžių, tada grįžkite į pradinę padėtį. Atlikite 3–5 kartus.
- Kaklo pasvirimas: Būdami toje pačioje pradinėje padėtyje, lėtai palenkite galvą į vieną pusę, bandydami ausimi pasiekti petį. Laikykite padėtį 15–30 sekundžių, jausdami tempimą kaklo šone. Grįžkite į pradinę padėtį ir pakartokite pratimą kitoje pusėje. Atlikite 3–5 kartus kiekvienoje pusėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kaklo išvarža gali pasveikti savaime?
Kaklo išvarža kartais gali sumažėti ar netgi visiškai išnykti be chirurginės intervencijos, ypač jei ji nėra labai didelė arba dar nekelia stipraus spaudimo nervams. Tai gali įvykti dėl disko skysčio ištekėjimo ir natūralaus organizmo uždegimo reakcijos sumažėjimo. Tačiau, net ir tokiais atvejais, svarbu pastoviai naudoti konservatyvius gydymo metodus, pavyzdžiui, kineziterapiją arba vaistus, kad sumažintumėte simptomus ir skatintumėte gijimą.
Kokie gydymo būdai yra efektyviausi?
Efektyviausias gydymo būdas priklauso nuo individualios paciento būklės, simptomų sunkumo ir priežasčių. Daugeliui žmonių efektyvūs yra konservatyvūs gydymo metodai, tokie kaip vaistai nuo uždegimo ir skausmo, kineziterapija, mankšta ir ergonominės korekcijos. Sunkesniais atvejais, kai simptomai neatsiliepia į konservatyvų gydymą, gali būti svarstoma chirurginė intervencija.
Ar galima sportuoti su kaklo išvarža?
Taip, sportuoti galima, tačiau reikėtų vengti staigių kaklo judesių, didelio spaudimo ar vibracijos, kurie gali pabloginti jūsų būklę. Renkantis sporto šaką ar mankštos pratimus, rekomenduojama rinktis tokius, kurie nesukelia papildomo streso kaklui, pavyzdžiui, plaukimą, vaikščiojimą ar lengvą jogą. Visada konsultuokitės su gydytoju ar kineziterapeutu prieš pradedant bet kokią naują treniruočių programą.
Kaip išvengti kaklo išvaržos atsiradimo?
Kaklo išvaržos atsiradimo riziką galima sumažinti išlaikant tinkamą laikyseną, ypač sėdint ar stovint, vengiant ilgalaikio kaklo laikymo nesveikoje padėtyje, pavyzdžiui, žiūrint į išmanųjį telefoną ar dirbant su kompiuteriu. Taip pat svarbu reguliariai mankštintis, stiprinti kaklo ir nugaros raumenis, išlaikyti tinkamą kūno svorį ir vengti traumų.
