Kaklo spondiloartrozė, dar žinoma kaip kaklo spondilozė arba kaklo osteoartritas, yra dažna degeneracinė būklė, paveikianti kaklo kaulus (slankstelius), tarpslankstelinius diskus ir sąnarius. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms dėl įvairių kitų veiksnių. Šiame straipsnyje pateikiame įžvalgas apie kaklo spondiloartrozės etiologiją, simptomus, diagnozavimą, gydymo galimybes ir prognozę.
Kaklo spondiloartrozės etiologija
Ši būklė dar yra žinoma kaip cervikalinė spondiloartrozė, susijusi su natūraliu žmogaus senėjimo procesu, per kurį atsiranda kaklo stuburo struktūrų dėvėjimasis ir silpnėjimas.
Viena iš pagrindinių kaklo spondiloartrozės priežasčių yra tarpslankstelinių diskų dehidratacija ir susidėvėjimas. Diskai, kurie veikia kaip amortizatoriai tarp kaulų, praranda tinkamą aprūpinimą skysčiais ir dėl to praranda savo elastingumą, dėl ko sumažėja jų aukštis ir amortizuojamasis efektas. Tai priveda prie tarpslankstelinių erdvių susiaurėjimo ir gretimų kaulų kontaktinio spaudimo padidėjimo, kas savo ruožtu paskatina osteofitų (kaulų ataugų) formavimąsi. Šie osteofitai vėliau gali suspausti greta esančius nervus arba jau patį stuburo kanalą, taip sukeldami didelį skausmą kakle, nugaroje ir kitus simptomus.
Be to, kaklo spondiloartrozės etiologijoje svarbų vaidmenį atlieka genetinis polinkis. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija, susijusi su skeleto sistemos ligomis, gali padidinti asmenų pažeidžiamumą šiai būklei. Tuo pat metu, įvairūs kaklo sužalojimai, pavyzdžiui, eismo įvykių ar sportinių traumų sukelti smūgiai kaklui ir sukrėtimai, taip pat gali prisidėti prie spondiloartrozės vystymosi, ypač jeigu šie sužalojimai nebuvo tinkamai gydyti arba asmuo nepilnai atsigavo po patirtos traumos.
Profesinės veiklos, kurios reikalauja ilgalaikio vienodo kaklo padėties išlaikymo ar pasikartojančių kaklo judesių, taip pat didina riziką susirgti kaklo spondiloartroze. Dažniausiai tai nutinka pacientams dirbantiems darbą prie kompiuterio, ilgai vairuojant ar bet turint kokius nors kitokius užsiėmimus, kurie dėl nuolatinės kūno įtampos paskatina netaisyklingą kaklo laikyseną.
Galiausiai, tam tikri atskiri gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, antsvoris ar nutukimas, rūkymas ir nepakankamas fizinis aktyvumas, taip pat gali prisidėti prie kaklo spondiloartrozės vystymosi ir progresavimo. Antsvoris padidina spaudimą kaklo stuburui ir sąnariams, o rūkymas gali sutrikdyti kraujotaką ir sumažinti audinių atsistatymo greičius ir apimtis, taip pat sulėtinti pačių diskų regeneraciją.
Kaklo spondiloartrozės simptomai
Kaklo spondiloartrozės simptomai gali būti įvairūs ir skirtis priklausomai nuo žmonių, pažeidimo vietos ir sunkumo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Kaklo skausmas ir sustingimas: Tai yra labiausiai paplitęs kaklo spondiloartrozės simptomas. Skausmas dažnai jaučiamas kaklo užpakalinėje dalyje ir gali plisti į pečius, menčių sritį ar net rankas. Skausmas dažnai sustiprėja judinant kaklą ar ilgai išlaikant vieną padėtį.
- Sumažėjusi kaklo judesių amplitudė: Dėl skausmo ir sustingimo kaklo judesiai gali tapti apriboti. Pacientams gali būti sunku pasukti ar palenkti galvą, žiūrėti aukštyn ar žemyn.
- Galvos skausmas: Kaklo spondiloartrozė gali sukelti antrinį galvos skausmą, ypač kaklo ir pakaušio srityje. Šie galvos skausmai dažnai būna įtampos tipo ir gali būti susiję su kaklo raumenų spazmais.
- Raumenų silpnumas rankose ar kojose: Kai degeneraciniai pokyčiai spaudžia nervų šaknis ar nugaros smegenis, gali atsirasti raumenų silpnumas rankose, ar kojose. Tai gali pasireikšti sunkumu atliekant smulkius judesius rankomis ar nestabilumu vaikštant.
- Tirpimas ar dilgčiojimas (parestezijos) rankose ar kojose: Nervų suspaudimas taip pat gali sukelti tirpimo, ar dilgčiojimo pojūtį galūnėse. Šie simptomai dažnai būna jaučiami rankose, ypač nykščio, smiliaus ir didžiojo piršto srityse.
- Mielopatija: Sunkiais kaklo spondiloartrozės atvejais gali išsivystyti mielopatija - nugaros smegenų pažeidimas. Mielopatijos simptomai apima raumenų silpnumą, koordinacijos sutrikimus, žarnyno ir šlapimo pūslės disfunkciją.
Kaip diagnozuojama kaklo spondiloartrozė?
Kaklo spondiloartrozės diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, fizine apžiūra ir vaizdiniais tyrimais.
- Anamnezė: Gydytojas surenka išsamią paciento ligos istoriją, įskaitant simptomų atsiradimo laiką, pobūdį, intensyvumą ir progresavimą, taip pat išklausinėja apie bet kokius ankstesnius kaklo sužalojimus ar gretutines ligas.
- Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūri ir apčiuopia kaklo sritį, vertindamas skausmingumą, raumenų įtampą ir judesių amplitudę. Taip pat patikrina neurologinę simptomatiką, tokią kaip raumenų jėga, refleksai ir jutimas.
- Rentgenografija: Rentgeno nuotraukos gali parodyti degeneracinius pokyčius kaklo slanksteliuose, sąnariuose ir tarpslanksteliniuose diskuose, tokius kaip osteofitai (kaulinės ataugos), sąnarių susiaurėjimas ar tarpslankstelinių diskų suplonėjimas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT yra jautresnis minkštųjų audinių tyrimas, skirtas detaliai nervų struktūrų ir nugaros smegenų vizualizacijai. Jis gali parodyti tarpslankstelinių diskų išvaržas, nervų šaknelių ar nugaros smegenų suspaudimą, taip pat vykstančius degeneracinius pokyčius.
- Kompiuterinė tomografija (KT): KT skenavimas suteikia detalų kaulinių struktūrų vaizdą ir gali būti naudingas vertinant sunkius degeneracinius pokyčius ar planuojant chirurginį gydymą.
- Elektrodiagnostiniai tyrimai: Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai gali padėti nustatyti nervų pažeidimo vietą ir sunkumą, ypač esant mielopatijos ar radikulopatijos simptomams.
Kaklo spondiloartrozės gydymas
Kaklo spondiloartrozės gydymo strategijų pagrindinis tikslas yra skausmo malšinimas, funkcijų atkūrimas ir tolesnės ligos progresijos prevencija. Gydymo planas dažniausiai yra sudarytas iš konservatyvių metodų, tokių kaip vaistų terapija, kineziterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai. Konservatyvūs gydymo metodai paprastai būna pirmasis žingsnis, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Viena pagrindinių ir efektyviausių gydymo metodikų yra kineziterapija. Ji teikia daugybę naudų:
- Skausmo mažinimas: Kineziterapijos procedūros gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą. Specializuoti pratimai, taikomi atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti spaudimą tenkant nervams.
- Funkcijų gerinimas: Kineziterapija padeda atkurti kaklo judėjimo diapazoną ir sustiprina kaklo bei pečių juostos raumenis, tokiu būdu pagerinant kaklo funkcijas ir mažinant naujo skausmo atsiradimo tikimybę ateityje.
- Lankstumo didinimas: Reguliarūs kineziterapijos pratimai didina kaklo ir pečių juostos lankstumą, sumažina standumą ir pagerina bendrą judėjimą.
- Pozicijos ir laikysenos korekcija: Kineziterapeutai išmoko pacientus teisingos sėdėjimo, stovėjimo ir eisenos laikysenos, taip padedant išvengti papildomo kaklo stuburo apkrovimo ir skausmo.
- Individualizuotas požiūris: Kineziterapijos planas yra pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę, amžių, fizinį pajėgumą ir kitus sveikatos veiksnius. Tai užtikrina, kad gydymas būtų kuo veiksmingesnis ir pritaikytas asmeniniams paciento poreikiams.
- Prevencija ir švietimas: Kineziterapeutai suteikia pacientams žinių apie sveikos laikysenos principus ir ergonomiką, padedančius išvengti būklės pablogėjimo ir skausmo atsiradimo ateityje.
Tais atvejais, kai konservatyvios priemonės, įskaitant kineziterapiją, jau nesuteikia pakankamo palengvėjimo, gali būti apsvarstytos ir chirurginės intervencijos. Chirurgija, tokia kaip priekinė kaklo diskektomija ir sujungimas, rekomenduojama tik esant sunkiems simptomams ar neurologiniams deficitams, kurie nereaguoja į kitas gydymo taktikas.
Prognozė
Kaklo spondiloartrozės prognozė yra individuali ir priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių, tokių kaip paciento amžius, ligos sunkumas, gretutinės ligos ir gydymo efektyvumas. Nors kaklo spondiloartrozė yra progresuojanti degeneracinė liga, daugeliui pacientų simptomai gali būti sėkmingai valdomi konservatyviomis priemonėmis ir kineziterapijos pagalba.
Kai kuriems pacientams kaklo spondiloartrozė gali sukelti nuolat progresuojančius simptomus, nepaisant taikomo gydymo. Tokiais atvejais svarbu reguliariai stebėti ligos eigą ir koreguoti gydymo planą pagal poreikį. Kitiems pacientams kaklo spondiloartrozės simptomai gali pasireikšti epizodiškai, su skausmo ir remisijos etapais. Tokiems pacientams svarbu išmokti atpažinti ir suvaldyti simptomus, taip pat taikyti profilaktines priemones, tokias kaip reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikų ergonomikos principų laikymasis.
