Spondilolistezė, mediciniškai žinoma kaip anterolistezė, yra stuburo patologija, pasireiškianti tuo, kai vienas iš stuburo slankstelių (dažniausiai juosmeninės srities) pasislenka į priekį kito, žemiau esančio slankstelio atžvilgiu. Šis pasislinkimas dažniausiai įvyksta dėl kurio nors stuburo segmento stabilumo praradimo, kurį sukelia įvairūs degeneraciniai, trauminiai arba įgimti veiksniai. Toks slankstelio pasislinkimas gali suspausti stuburo kanalo nervus ir sukelti radikulopatiją – skausmą, jutimų praradimą ir silpnumą galūnėse, besiskleidžiantį iš nugaros į vieną ar abejas apatines galūnes. Tinkamas gydymas priklauso nuo spondilolistezės sunkumo, tikslios vietos ir pagrindinės priežasties, ir gali apimti nechirurginį gydymą, įtvarus, kineziterapiją arba chirurginį stabilizavimą bei suauginimą, kuriais siekiama nuimti spaudimą nuo paveiktų nervų šaknelių ir atkurti stabilumą pažeistuose stuburo segmentuose. Net ir po gydymo pacientams išlieka reikalinga atidi ilgalaikė stebėsena, kad būtų stebimas galimas pakartotinis slankstelio pasislinkimo progresavimas ateityje ir su tuo susijusios neurologinės komplikacijos.
Pagrindinės spondilolistezės priežastys yra degeneraciniai pokyčiai diskuose, fasetiniuose sąnariuose, raiščiuose, osteoporozė, trauminės stuburo ligos ar įgimti formavimosi sutrikimai. Progresuojanti slankstelių dislokacija gali sukelti stuburo kanalo susiaurėjimą ir nervinių struktūrų kompresiją.
Kliniškai anterolistezė dažniausiai pasireiškia apatinės nugaros skausmu, kuris gali sklisti į sėdmenis, šlaunis ar blauzdas. Specifiniai radikulopatijos simptomai, tokie kaip deginantis skausmas, parestezijos, raumenų silpnumas ar refleksų pakitimai, rodo šakninių nervų pažeidimą. Sunkesniais atvejais galimi šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, einant laikui didėja stuburo deformacija ir nestabilumas.
Spondilolistezės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir progresavimo greičio. Gali būti skiriama konservatyvi terapija, kineziterapija, įvairūs koreguojantys įtvarai, tačiau progresuojant ligai dažnai reikalingos dekompresinės operacijos ar invazinės, stabilizuojančios procedūros su stuburo segmentų fiksacija. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir pagerinti ligos eigą.
Kas sukelia spondilolistezę?
Spondilolistezei predisponuojantys faktoriai:
- Intensyvi fizinė veikla ir sportas. Fiziškai intensyvios sporto šakos, reikalaujančios dažnų pasvirimų, sunkumų kėlimo ar staigių judesių, didina biomechaninę apkrovą stuburui. Tai ilgainiui gali sukelti stuburo segmentų nestabilumą ir padidinti slankstelių poslinkio riziką. Ypač didelė rizika būna gimnastikos, sunkiosios atletikos, futbolo ir kitų kontaktinių sporto šakų atstovams.
- Degeneraciniai pokyčiai stubure. Su amžiumi progresuojanti tarpslankstelinių diskų ir fasetinių sąnarių degeneracija (osteochondrozė) mažina stuburo segmentų biomechaninį stabilumą. Tai sudaro palankias sąlygas slankstelių poslinkiui, ypač esant padidėjusiai apkrovai. Degeneracija gali pasireikšti ir anksčiau, dėl nepalankių aplinkos veiksnių.
- Stuburo traumos ir operacijos. Ūmios traumos ar lėtiniai stuburo pažeidimai, ypač lūžiai, išnirimai, gali sukelti segmentų struktūrinius pakitimus. Taip pat chirurginiai įsikišimai (pvz., diskektomija) iš dalies pašalina natūralius apribojimus, todėl pooperaciniu periodu padidėja nestabilumas ir spondilolistezės rizika.
- Paveldimumas. Įrodyta stuburo poslinkio rizikos priklausomybė nuo genetinių veiksnių. Jei šeimoje yra pasitaikę spondilolistezės atvejų, tikimybė susirgti šia liga tampa žymiai didesnė, ypač kartu esant kitiems rizikos faktoriams.
Spondilolistezės gydymo strategijos
Konservatyvus spondilolistezės gydymas:
- Kineziterapija - specialių pratimų ir tempimo procedūrų kompleksas, stiprinantis juosmeninės nugaros dalies raumenis, gerinantis laikyseną ir mažinantis slankstelių poslinkį.
- Medikamentinis gydymas - skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai skausmui ir uždegimui mažinti, raminamieji, antidepresantai nerviniam sudirginimui kontroliuoti.
- Ortezės - specialūs korsetai ir įtvarai, ribojantys judėjimą ir stabilizuojantys pažeistą sritį.
- Fizioterapija - šilumos, elektrostimuliacijos procedūros, nugaros masažas - gerinakraujotaką, mažina skausmą ir raumenų įtampą.
- Svorio kontrolė ir mitybos koregavimas - siekiant sumažinti apkrovą stuburui.
Chirurginis spondilolistezės gydymas:
- Dekompresinė laminektomija - suspaustų nervinių struktūrų atlaisvinimas pašalinant dalį slankstelio lanko.
- Stabilizuojančios procedūros - tarpšonkauliniai implantai, metalinės plokštelės ar vaško fiksatoriai, sutvirtinantys pažeistą nugaros segmentą.
- Spondilodezė - suaugdinamoji operacija, kurios metu pažeisti slanksteliai sujungiami kauliniu ar dirbtiniu transplantu.
Ankstyvosios diagnostikos svarba
Greita ir tiksli spondilolistezės diagnostika yra itin svarbi sėkmingam gydymui. Pagrindiniai ankstyvosios diagnostikos žingsniai:
- Rentgenografinis tyrimas - leidžia įvertinti slankstelių padėtį, nustatyti poslinkio laipsnį ir kitus kaulinius pakitimus.
- MRT - labai informatyvus tyrimas, parodantis tarpslankstelinių diskų, nervinių struktūrų būklę, raiščių vientisumą. Padeda nustatyti ligos priežastis ir planuoti gydymą.
- Klinikinis ištyrimas - neurologinis, fizinis ištyrimas, judesių amplitudės, jėgos matavimai. Svarbu nustatyti funkcinius sutrikimus.
- Anamnezė - detali informacija apie skausmo pobūdį, traumas, galimus rizikos veiksnius.
Kuo anksčiau atliekama diagnostika, tuo didesnė tikimybė efektyviau kontroliuoti būklę.
Spondilolistezės prevencija
Spondilolistezės riziką galima sumažinti:
- Reguliaria nugaros raumenų stiprinimo mankšta.
- Taisyklinga laikysena, ergonominės darbo vietos pritaikymu.
- Saikinga fizinė apkrova, ypač rizikos grupėms.
- Antsvorio kontrole ir subalansuota mityba, kad nereikėtų pernelyg apkrauti stuburo.
- Profilaktiniais patikrinimais, ypač jei šeimoje jau yra buvę ligos atvejų.
- Traumų prevencija, saugiu elgesiu.
