Lumbalinė spondiloartrozė, dar vadinama lumbalinis spondiloartritas, yra degeneracinė liga, pažeidžianti sąnarių kremzlę nugaros smegenų juosmeninėje dalyje. Ji pasižymi tokiais simptomais kaip lokalizuotas skausmas apatinėje nugaros dalyje, standumas ir patinimas. Lumbalinės spondiloartrozės priežastys gali būti įvairios, įskaitant senėjimą, traumas, įvairias stuburo deformacijas, infekcijas, nutukimą, genetiką, laikysenos problemas ir kitas būkles, pavyzdžiui, reumatizmą ar su kolageno gamyba ir įsisavinimu organizme susijusias ligas.
Lumbalinės spondiloartrozės simptomai ir diagnostika
Lumbalinės spondiloartrozės diagnostika yra kompleksinis procesas. Visų pirma, gydytojas gali tik įtarti šią ligą remdamasis paciento nusiskundimais, tokiais kaip nugaros skausmas, rytinis sustingimas ar atsiradę judesių amplitudės apribojimai. Detalus fizinis patikrinimas yra sekantis žingsnis, kurio metu yra įvertinamas stuburo judrumas, jautrumas, raumenų jėga ir neurologinė funkcija. Taip pat peržiūrima išsami paciento medicininė istorija, įskaitant šeimos ligų istoriją ir galimai buvusias ankstesnes traumas ar infekcijas.
Radiologiniai tyrimai, ypač rentgeno nuotraukos, gali padėti pastebėti ligą dar ankstyvoje jos stadijoje. Rentgenogramose gali būti matomi sakroleinių sąnarių pakitimai, slankstelių kvadratizacija, sindesmofitai (slankstelių kaulų ataugos) ir kiti spondiloartrozės požymiai. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudinga ankstyvų uždegiminių pokyčių ir minkštųjų audinių pažeidimų nustatymui.
Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip HLA-B27 geno nustatymas kraujo mėginyje, gali parodyti padidėjusią spondiloartrito riziką, nes šis genas yra glaudžiai susijęs su šia būkle. Kiti kraujo tyrimai, tokie kaip eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) ir C-reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimai, gali parodyti jau prasidėjusius uždegiminius procesus organizme.
Kaip gydyti jei diagnozė pasitvirtina?
Pradinio lumbalinės spondiloartrozės gydymo strategija dažniausiai apima vaistų terapiją ir kineziterapiją. Vaistų terapija gali apimti nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimą, kurie padeda sumažinti skausmą ir uždegimą. Kartais, esant stipriam skausmui, gali būti skiriami ir stipresni skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, opioidai, tačiau dėl priklausomybės rizikos jie skiriami retai, su dideliu atsargumu ir tik trumpam laikotarpiui.
Sunkesniais atvejais gali būti skiriami ligos eigą modifikuojantys vaistai (angl. disease-modifying antirheumatic drugs, DMARD), tokie kaip sulfasalazinas, ar metotreksatas. Šie vaistai slopina imuninės sistemos aktyvumą ir gali sulėtinti ligos progresavimą bei sąnarių pažeidimą. Biologinė terapija, naudojanti žmogaus imunoglobulino preparatus ar naviko nekrozės faktoriaus alfa (TNF-α) inhibitorius, yra dar viena famakoterapinė galimybė sunkių simptomų gydymui.
Kineziterapija, kita vertus, yra reikalinga ilguoju ligos eigos laikotarpiu ir padeda sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis, pagerinti stuburo lankstumą ir sumažinti skausmus. Individualiai pritaikytos mankštos programos, kurias sudaro tempimo, kūno stiprinimo ir stabilumo pratimai veikia ir profilaktiškai, sumažindamos pakartotinio atkritimo riziką. Svarbu, kad kineziterapijos pratimai būtų atliekami reguliariai ir pagal kvalifikuoto specialisto nurodymus, kad būtų išvengta netikėtų, ar papildomų pažeistos vietos sužalojimų.
Papildomai, taikomos ir kitos fizioterapijos formos, pavyzdžiui, šilumos ar šalčio terapija, elektroterapija, ultragarsas ar vandens terapija, kurios taip pat gali padėti sumažinti kylantį skausmą, ar prasidėjusį uždegimą organizme. Šios procedūros, kombinuojamos kartu su kineziterapija ženkliai padidina visą gydymo efektyvumą.
Chirurginis gydymas yra svarstomas tik esant labai stipriam ir ilgalaikiam skausmui, kuris nebeatsako į konservatyvų gydymą, arba kai yra atsiradęs nugaros nervų šaknelių suspaudimas, kuris jau sukelia ryškų raumenų ir galūnių silpnumą ar kitus neurologinius simptomus.
Be medikamentinio ir kineziterapinio gydymo, labai svarbu tinkamai pakoreguoti savo gyvenimo būdą. Metimas rūkyti, svorio kontrolė, reguliari mankšta ir tinkama mityba gali padėti valdyti ligos simptomus ilguoju laikotarpiu.
