Scheuermann liga

Scheuermann liga: simptomai, priežastys ir gydymas

Indrė Kirklytė
Indrė KirklytėKineziterapeutė
Atnaujinta: 7 min. skaitymo

Scheuermann liga - kas tai?

Scheuermanno liga, dar žinoma kaip Scheuermanno kifozė, yra stuburo deformacijos forma, dažniausiai pasireiškianti paauglystėje. Ši būklė dažniausiai paveikia krūtininės dalies stuburą (torakalinę dalį), tačiau gali išplisti ir į juosmeninę stuburo dalį (lumbalinę dalį). Šiame straipsnyje detaliai aptarsime Scheuermanno ligos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus bei gydymo galimybes.

Liga pavadinta danų ortopedo chirurgo ir radiologo Holgerio Scheuermanno (Holger Scheuermann) vardu - jis XX amžiaus pradžioje pirmasis moksliškai aprašė šią stuburo pokyčių formą. Scheuermanno kifozė dažniausiai diagnozuojama 12-17 metų paaugliams sparčiausio augimo laikotarpiu, o kai kuriais duomenimis vaikinams ji pasitaiko maždaug dvigubai dažniau nei merginoms. Diagnozavus ar įtarus šią būklę, verta kuo anksčiau kreiptis dėl profesionalios kineziterapijos ir individualiai pritaikytos reabilitacijos - tinkamai parinkti pratimai bei atpalaiduojantis masažas padeda sumažinti raumenų įtampą ir palaikyti stuburo funkciją. Jei norite dovanoti artimajam sveikatai naudingą dovaną, patogus sprendimas yra masažo dovanų kuponas, o bendrai laikysenai ir raumenų korsetui stiprinti puikiai tinka funkcinės treniruotės.

Scheuermanno kifozės apibrėžimas ir priežastys

Scheuermanno kifozė - tai stuburo išlinkimo į priekį būklė, atsirandanti dėl neįprasto stuburo slankstelių dalių augimo paauglystėje. Normalus stuburas turi natūralius išlinkimus, tačiau sergant Scheuermanno kifoze, krūtininės dalies išlinkimas į priekį (kifozė) yra per didelis, viršijantis 45 laipsnius.

Pagal pažeidimo lokalizaciją Scheuermanno kifozė skirstoma į du tipus. I tipas (klasikinis) apima tik krūtininės stuburo dalį, o išlinkimo viršūnė paprastai būna ties Th7-Th9 slanksteliais. II tipo atveju pokyčiai persidengia su juosmenine stuburo dalimi, o išlinkimo viršūnė būna žemiau - ties Th10-Th12 slanksteliais, todėl ši forma dažnai vadinama torakolumbaline Scheuermanno kifoze.

Tikslios Scheuermanno kifozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį vaidina genetiniai veiksniai ir greitas augimo spurtas paauglystėje. Paauglystės metu, kai vyksta spartus augimas, priekinė slankstelių dalis auga lėčiau nei užpakalinė, todėl slanksteliai įgyja pleišto formą. Dėl to stuburas išlinksta į priekį, suformuodamas kifozę.

Kiti galimi Scheuermanno kifozės rizikos veiksniai:

  • Paveldimumas (šeimoje yra sergančių Scheuermanno liga)
  • Metaboliniai sutrikimai
  • Hormoniniai pokyčiai paauglystėje
  • Nepakankama mityba, ypač vitamino D trūkumas
  • Netaisyklinga laikysena ir sėdėjimo įpročiai

Scheuermanno ligos simptomai

  • Pastebimas stuburo išlinkimas į priekį krūtininėje dalyje (kifozė)
  • Nugaros skausmas, ypač ilgiau sėdint, stovint ar fizinio krūvio metu
  • Raumenų įtampa ir nuovargis nugaros srityje
  • Pečių nelygumas, vienas petys gali būti aukščiau nei kitas
  • Apriboti stuburo judesiai, sumažėjęs lankstumas
  • Kosmetinis defektas - išsikišusi nugara, "kupros" išvaizda

Svarbu paminėti, kad Scheuermanno kifozės simptomai gali būti neryškūs ligos pradžioje ir progresuoti bėgant laikui. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti tolesnių komplikacijų ir ženkliai pagerinti ligos eigą ir gyvenimo kokybę.

Scheuermanno kifozės diagnostika

Įtarus Scheuermanno kifozę, svarbu kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą arba vaikų ortopedą išsamiam ištyrimui. Diagnostikos metu dažniausiai yra atliekami šie tyrimai:

  • Fizinis ištyrimas: vertinamas susidaręs stuburo išlinkimo laipsnis, judesių amplitudė, raumenų jėga, neurologinė būklė.
  • Rentgenologinis tyrimas: atliekamos stuburo rentgenogramos dviejose projekcijose (priekinėje-užpakalinėje ir šoninėje). Rentgenogramose matomi būdingi Scheuermanno kifozei pokyčiai - pleišto formos slanksteliai, slankstelių kūnų priekinio krašto nuskilimai (Šmorlio mazgai), tarpslankstelinio disko aukščio sumažėjimas.
  • Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): gali būti atliekamas įtariant nervų ar nugaros smegenų pažeidimą, esant stipriam skausmui ar išryškėjusiems neurologiniams simptomams.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): retais atvejais gali būti naudojama detalesniam stuburo vaizdui gauti.

Remiantis klinikiniais simptomais ir radiologiniais radiniais, gydytojas nustato Scheuermanno kifozės diagnozę ir įvertina ligos sunkumą.

Scheuermanno kifozės gydymas

Scheuermanno kifozės gydymo metodai priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų intensyvumo ir paciento amžiaus. Gydymo tikslas dažniausiai būna sumažinti skausmą, išlaikyti ar pagerinti stuburo funkciją, sustabdyti deformacijos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Gydymo galimybės:

  • Stebėjimas: lengvos formos Scheuermanno kifozė gali būti stebima reguliarių apsilankymų pas gydytoją metu, vertinant ligos eigą ir simptomų pokyčius.
  • Kineziterapija: kineziterapeutas parenka individualias pratimų programas, skirtas stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gerinti laikyseną ir stuburo lankstumą. Rekomenduojami tempimo, stiprinimo pratimai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos.
  • Korsetai: vidutinio sunkumo Scheuermanno kifozės atvejais gali būti skiriamas specialaus korseto devėjimas. Korsetas padeda sumažinti apkrovą stuburui, stabdo deformacijos progresavimą ir palengvina simptomus. Korsetas dėvimas pagal gydytojo rekomendacijas, dažniausiai 18-23 valandas per parą.
  • Medikamentinis gydymas: skausmo malšinimui gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ar analgetikai. Esant kalcio ir vitamino D trūkumui, skiriami papildai.
  • Chirurginis gydymas: sunkios Scheuermanno kifozės atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda teigiamų rezultatų, o deformacija progresuoja, gali būti indikuotina chirurginė intervencija. Dažniausiai atliekama stuburo korekcija ir fiksacija, naudojant metalinius implantus. Operacija paprastai svarstoma tuomet, kai kifozės kampas viršija apie 75 laipsnius ir sukelia ryškią deformaciją ar nuolatinį, gydymui nepasiduodantį skausmą, taip pat esant neurologiniams simptomams. Galutinį sprendimą dėl operacijos poreikio visada priima stuburo chirurgas, individualiai įvertinęs kiekvieno paciento klinikinį vaizdą.

Svarbu pabrėžti, kad gydymo planas turi būti individualus, pritaikytas konkrečiam pacientui. Gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę, parenka tinkamiausią gydymo strategiją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo Scheuermanno liga skiriasi nuo įprastos laikysenos kifozės?

Įprasta laikysenos kifozė yra funkcinis, lankstus stuburo išlinkimas, kuris paprastai išnyksta atsigulus ar sąmoningai ištiesinus nugarą. Scheuermanno liga, priešingai, yra struktūrinė, standi deformacija - pasilenkus į priekį ar atsigulus išlinkimas nesumažėja, o rentgenogramose matomi pleišto formos slanksteliai. Be to, sergantieji Scheuermanno kifoze dažniausiai turi geriau išsivysčiusius nugaros raumenis nei tie, kuriems būdinga paprasta laikysenos kifozė. Tiksliai atskirti šias dvi būkles gali tik gydytojas, įvertinęs klinikinį vaizdą ir rentgenogramas.

Ar Scheuermanno liga yra pavojinga ir ar ji gali blogėti (progresuoti) laikui bėgant?

Dauguma Scheuermanno ligos atvejų yra vidutinio sunkumo ir gerai reaguoja į konservatyvų gydymą, tačiau be priežiūros deformacija gali progresuoti, ypač kol stuburas dar auga. Jei iki paauglio kaulų brandos kifozės kampas išlieka mažesnis nei apie 60 laipsnių, ilgalaikių pasekmių paprastai nelieka. Didesnio laipsnio išlinkimai gali sukelti nuolatinį nugaros skausmą ar sumažėjusį stuburo lankstumą suaugus, todėl svarbu reguliariai stebėti būklę pas gydytoją ar kineziterapeutą. Retais, sunkiais atvejais galimi kvėpavimo funkcijos ar neurologiniai sutrikimai, tačiau tai pasitaiko itin retai.

Ar sergant Scheuermanno liga galima sportuoti ir kelti svorius?

Fizinis aktyvumas sergant Scheuermanno liga dažniausiai yra ne tik saugus, bet ir naudingas, jei jis parenkamas individualiai. Paprastai rekomenduojama rinktis veiklas, stiprinančias nugaros tiesiamuosius raumenis ir skatinančias stuburo tiesinimąsi, tuo tarpu didelio smūgio ar pernelyg didelės apkrovos stuburui reikalaujančios veiklos turėtų būti ribojamos ar derinamos su specialistu. Prieš pradedant svorių kilnojimo programą verta pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar gydytoju, kuris įvertins išlinkimo laipsnį ir padės parinkti saugią techniką bei apkrovą. Svarbiausia - vengti per didelio stuburo sulenkimo į priekį po apkrova ir visada prioritetą teikti taisyklingai technikai, o ne keliamam svoriui.

Ar galima atlikti mirtininko pratimą (štangos kėlimą nuo grindų) sergant Scheuermanno liga?

Vienareikšmio atsakymo nėra - tai priklauso nuo išlinkimo laipsnio, stuburo lankstumo ir bendros paciento fizinės būklės. Daliai žmonių, sergančių lengvesne Scheuermanno ligos forma, mirtininko pratimą galima atlikti taisyklinga technika, išlaikant neutralią stuburo padėtį ir vengiant nugaros apvalinimo po apkrova. Prieš įtraukiant šį ar panašius sudėtingus pratimus į treniruočių programą, rekomenduojama pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kuris įvertins individualią riziką ir, jei reikia, padės pritaikyti techniką ar apkrovą. Esant ryškiai deformacijai, stipriam skausmui ar neurologiniams simptomams, sunkus svorių kilnojimas visada turėtų būti derinamas su gydytoju.

Kokia mityba ir gyvenimo būdas rekomenduojami sergant Scheuermanno liga?

Subalansuota mityba, užtikrinanti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį, yra svarbi sveikam kaulų ir stuburo vystymuisi, ypač spartaus augimo laikotarpiu. Naudinga palaikyti taisyklingą laikyseną kasdienėse veiklose, vengti ilgo sėdėjimo be pertraukų ir stiprinti nugaros bei pilvo raumenis reguliariu fiziniu aktyvumu. Rekomenduojama vengti sunkių kuprinių nešiojimo ant vieno peties bei per ilgo susikūprinimo prie ekranų. Esant reikšmingam kalcio ar vitamino D trūkumui, gydytojas gali paskirti atitinkamus maisto papildus.

Kokie yra atsigavimo rezultatai (prognozė) po Scheuermanno ligos gydymo?

Didžiajai daliai pacientų taikant tinkamą konservatyvų gydymą - kineziterapiją, korsetą ar abu metodus kartu - pavyksta sustabdyti deformacijos progresavimą ir reikšmingai sumažinti skausmą. Kai kifozės kampas paauglio kaulų brandos metu išlieka mažesnis nei apie 60 laipsnių, ilgalaikių funkcinių apribojimų paprastai nelieka. Net ir po chirurginio gydymo dauguma pacientų pasiekia gerą stuburo funkciją ir skausmo sumažėjimą, tačiau atsigavimas priklauso nuo pradinio deformacijos sunkumo ir gydymo pradžios laiko. Todėl ankstyva diagnostika bei nuoseklus gydymo plano laikymasis yra svarbiausi veiksniai siekiant geros ilgalaikės baigties.

Šaltiniai

Mansfield JT, Bennett M. Scheuermann Disease. StatPearls (NCBI Bookshelf), 2023 - https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499966/

Scheuermann's Kyphosis. Physiopedia - https://www.physio-pedia.com/Scheuermann's_Kyphosis

Holger Scheuermann. Wikipedia - https://en.wikipedia.org/wiki/Holger_Scheuermann

Grįžti į tinklaraštį

Atsiliepimai apie mūsų kineziterapijos kliniką:

Susisiekite kineziterapeuto konsultacijai: