Scheuermann liga - kas tai?
Scheuermanno liga, dar žinoma kaip Scheuermanno kifozė, yra stuburo deformacijos forma, dažniausiai pasireiškianti paauglystėje. Ši būklė dažniausiai paveikia krūtininės dalies stuburą (torakalinę dalį), tačiau gali išplisti ir į juosmeninę stuburo dalį (lumbalinę dalį). Šiame straipsnyje detaliai aptarsime Scheuermanno ligos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus bei gydymo galimybes.
Scheuermanno kifozės apibrėžimas ir priežastys
Scheuermanno kifozė - tai stuburo išlinkimo į priekį būklė, atsirandanti dėl neįprasto stuburo slankstelių dalių augimo paauglystėje. Normalus stuburas turi natūralius išlinkimus, tačiau sergant Scheuermanno kifoze, krūtininės dalies išlinkimas į priekį (kifozė) yra per didelis, viršijantis 45 laipsnius.
Tikslios Scheuermanno kifozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį vaidina genetiniai veiksniai ir greitas augimo spurtas paauglystėje. Paauglystės metu, kai vyksta spartus augimas, priekinė slankstelių dalis auga lėčiau nei užpakalinė, todėl slanksteliai įgyja pleišto formą. Dėl to stuburas išlinksta į priekį, suformuodamas kifozę.
Kiti galimi Scheuermanno kifozės rizikos veiksniai:
- Paveldimumas (šeimoje yra sergančių Scheuermanno liga)
- Metaboliniai sutrikimai
- Hormoniniai pokyčiai paauglystėje
- Nepakankama mityba, ypač vitamino D trūkumas
- Netaisyklinga laikysena ir sėdėjimo įpročiai
Scheuermanno ligos simptomai
- Pastebimas stuburo išlinkimas į priekį krūtininėje dalyje (kifozė)
- Nugaros skausmas, ypač ilgiau sėdint, stovint ar fizinio krūvio metu
- Raumenų įtampa ir nuovargis nugaros srityje
- Pečių nelygumas, vienas petys gali būti aukščiau nei kitas
- Apriboti stuburo judesiai, sumažėjęs lankstumas
- Kosmetinis defektas - išsikišusi nugara, "kupros" išvaizda
Svarbu paminėti, kad Scheuermanno kifozės simptomai gali būti neryškūs ligos pradžioje ir progresuoti bėgant laikui. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti tolesnių komplikacijų ir ženkliai pagerinti ligos eigą ir gyvenimo kokybę.
Scheuermanno kifozės diagnostika
Įtarus Scheuermanno kifozę, svarbu kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą arba vaikų ortopedą išsamiam ištyrimui. Diagnostikos metu dažniausiai yra atliekami šie tyrimai:
- Fizinis ištyrimas: vertinamas susidaręs stuburo išlinkimo laipsnis, judesių amplitudė, raumenų jėga, neurologinė būklė.
- Rentgenologinis tyrimas: atliekamos stuburo rentgenogramos dviejose projekcijose (priekinėje-užpakalinėje ir šoninėje). Rentgenogramose matomi būdingi Scheuermanno kifozei pokyčiai - pleišto formos slanksteliai, slankstelių kūnų priekinio krašto nuskilimai (Šmorlio mazgai), tarpslankstelinio disko aukščio sumažėjimas.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): gali būti atliekamas įtariant nervų ar nugaros smegenų pažeidimą, esant stipriam skausmui ar išryškėjusiems neurologiniams simptomams.
- Kompiuterinė tomografija (KT): retais atvejais gali būti naudojama detalesniam stuburo vaizdui gauti.
Remiantis klinikiniais simptomais ir radiologiniais radiniais, gydytojas nustato Scheuermanno kifozės diagnozę ir įvertina ligos sunkumą.
Scheuermanno kifozės gydymas
Scheuermanno kifozės gydymo metodai priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų intensyvumo ir paciento amžiaus. Gydymo tikslas dažniausiai būna sumažinti skausmą, išlaikyti ar pagerinti stuburo funkciją, sustabdyti deformacijos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Gydymo galimybės:
- Stebėjimas: lengvos formos Scheuermanno kifozė gali būti stebima reguliarių apsilankymų pas gydytoją metu, vertinant ligos eigą ir simptomų pokyčius.
- Kineziterapija: kineziterapeutas parenka individualias pratimų programas, skirtas stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gerinti laikyseną ir stuburo lankstumą. Rekomenduojami tempimo, stiprinimo pratimai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos.
- Korsetai: vidutinio sunkumo Scheuermanno kifozės atvejais gali būti skiriamas specialaus korseto devėjimas. Korsetas padeda sumažinti apkrovą stuburui, stabdo deformacijos progresavimą ir palengvina simptomus. Korsetas dėvimas pagal gydytojo rekomendacijas, dažniausiai 18-23 valandas per parą.
- Medikamentinis gydymas: skausmo malšinimui gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ar analgetikai. Esant kalcio ir vitamino D trūkumui, skiriami papildai.
- Chirurginis gydymas: sunkios Scheuermanno kifozės atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda teigiamų rezultatų, o deformacija progresuoja, gali būti indikuotina chirurginė intervencija. Dažniausiai atliekama stuburo korekcija ir fiksacija, naudojant metalinius implantus.
Svarbu pabrėžti, kad gydymo planas turi būti individualus, pritaikytas konkrečiam pacientui. Gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę, parenka tinkamiausią gydymo strategiją.
