Stenozė - kas tai?
Stuburo stenozė yra patologinė būklė, pasireiškianti stuburo kanalo susiaurėjimu, dėl kurio gali būti suspausti nugaros smegenų nervai ir šaknys.
Jei įsivaizduotumėt stuburą kaip tunelį, kuris eina per patį jūsų nugaros vidurį, o per tą tunelį eina labai svarbus kelias - visa jūsų nervų sistema. Šis kelias yra būtinas signalams keliauti tarp galvos smegenų ir kūno. Kartais, dėl įvairių priežasčių, šis tunelis gali susiaurėti, o tai ir vadinama stuburo stenozė.
Susiaurėjimas gali atsirasti dėl degeneracinių pokyčių, kurie yra natūralus senėjimo proceso dalis. Tai reiškia, kad kai kurioms stuburo dalims, pavyzdžiui, diskams, kurie veikia kaip amortizatoriai tarp slankstelių, ar sąnariams, gali pradėti trūkti jų pradinės struktūros, medžiagų ar funkcijų. Panašiai, kaip automobilio amortizatoriai laikui bėgant susidėvi, ir jų veikimas tampa nebe toks efektyvus. Tai gali sukelti spaudimą nervams, kurie eina per šį „tunelį“, ir taip sukelti įvairius skausminius ir neurologinius simptomus.
Stuburo kanalo stenozės požymiai
Stenozės simptomai gali būti labai įvairūs, pradedant lengvu diskomfortu nugaroje ir baigiant sunkiais neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, kojų silpnumu ar netgi šlapimo nelaikymu. Tai priklauso nuo to, kurioje stuburo dalyje ir kaip stipriai yra susiaurėjęs kanalas.
Stuburo stenozė dažniausiai pasitaiko vyresniems žmonėms, nes degeneraciniai pokyčiai yra susiję su natūraliu senėjimo procesu. Tačiau tam tikri gyvenimo būdo įpročiai, traumos ar kitos sveikatos būklės taip pat gali prisidėti prie šios būklės vystymosi. Pavyzdžiui, nuolatinis fizinis krūvis, netinkama laikysena, ar įvairios reumatinės ligos gali padidinti riziką susirgti stuburo stenoze.
Svarbu suprasti, kad nors ši būklė gali sukelti nepatogumų ir skausmą, yra įvairių būdų, kaip ją valdyti ir gydyti. Nuo paprastų gyvenimo būdo pokyčių iki specializuotų medicininių ir kineziterapinių procedūrų, kiekvienam pacientui gali būti parinktas individualus gydymo planas, kuris padeda sumažinti simptomus ir pakelia gyvenimo kokybę.
Stuburo stenozės atsiradimo priežastys
Stuburo stenozės etiologija yra sudėtinga ir multifaktorinė, apimanti tiek degeneracinius, tiek ne degeneracinius mechanizmus, kurie lemia spinalinio kanalo arba foraminų (nervų išėjimo angų) susiaurėjimą.
Degeneraciniai pokyčiai stubure
Tarpšonkaulinio disko išvarža
Tarpšonkaulinio disko išvarža yra viena dažniausių stuburo stenozės priežasčių. Degeneraciniai pokyčiai diske gali sukelti išorinio skaidulinio žiedo plyšimą ir branduolio išsiveržimą į stuburo kanalą, suspaudžiant nugaros smegenis, ar nervus. Tai sukelia ne tik vietinį uždegimą, bet ir mechaninę kompresiją, dėl kurios atsiranda skausmas ir neurologiniai sutrikimai.
Spondilolistezė
Spondilolistezė reiškia vieno slankstelio pasislinkimą santykyje su žemiau esančiu. Dažniausiai tai būna L4-L5 arba L5-S1 slankstelių segmente, taip susiaurinant stuburo kanalą ir galimai suspaudžiant nervines šakneles. Ji gali atsirasti dėl degeneracijos, traumos, operacijų arba būti įgimtai.
Osteofitų formavimasis
Dėl degeneracijos stuburo sąnarių pakraščiuose, formuojasi specifinės kaulinės išaugos (osteofitai). Osteofitai gali susiaurinti patį stuburo kanalą arba ju tarpslankstelines angas, taip, vėlgi, suspausdami nervų šaknis.
Raumenų hipertrofija
Ypač geltonojo raiščio hipertrofija yra dar vienas svarbus stuburo stenozės veiksnys. Degeneraciniai pokyčiai ir uždegimas gali sukelti šio raiščio sustorėjimą bei fibrozę, tokiu būdu mažinant stuburo kanalo tūrį ir suspaudžiant nugaros smegenis, bei nervų šaknis.
Fasetinių sąnarių kapsulių hipertrofija
Fasetinių sąnarių, esančių tarp slankstelių, kapsulių padidėjimas yra susijęs su šių sąnarių degeneracija. Nors jie padeda stabilizuoti stuburą ir leidžia judėti, degeneracija gali sukelti kapsulės sustorėjimą, uždegimą, skausmą bei stuburo kanalo ar tarpslankstelinių angų susiaurėjimą.
Nedegeneracinės priežastys
Reumatinės ligos
Reumatinės ligos, tokios kaip ankilozinis spondilitas ar reumatoidinis artritas, gali sukelti stuburo įvairių stuburo struktūrų uždegimą, dirginimą ir pažeidimą, kartais sąlygojant stuburo stenozę, dėl sąnarių ir raiščių pokyčių.
Stuburo traumos
Stuburo traumos gali tiesiogiai susiaurinti stuburo kanalą dėl lūžių, dislokacijų ar hematomų, kurios gali suspausti nugaros smegenis ar nervines šaknis.
Neoplazijos
Pirminiai ar metastaziniai nugaros smegenų navikai taip pat gali tiesiogiai spausti stuburo kanalą ar nervų šaknis, taip sukeldami stenozę.
Infekciniai procesai
Infekciniai procesai, pavyzdžiui, tuberkuliozė ar osteomielitas, gali pažeisti kai kurias stuburo struktūras ir sukelti stenozę dėl uždegimo, granuliomų ar kaulų destrukcijos.
Įgimtos anomalijos
Įgimtas stuburo kanalo siaurumas (kongenitalinė stenozė) arba sąnarių ir raiščių anatomijos ypatybės gali lemti įgytos stenozės atsiradimą net ir esant nedideliems degeneraciniams pokyčiams.
Stuburo dalys kuriose dažniausiai atsiranda stenozė
Stuburo stenozė - juosmens sritis
Juosmens sritis (liumbalinė) yra labiausiai linkusi į degeneracinius pokyčius dėl didžiausios jai tenkančios biomechaninės apkrovos, kurią sukelia žmogaus vertikali laikysena ir judėjimas. Liumbalinė stenozė dažniausiai pasireiškia L4-L5 arba L5-S1 slankstelių tarpuose, kurie yra paskutiniai du juosmeninės srities slanksteliai, atsakingi už didelę dalį svorio ir judesių absorbcijos. Šioje srityje tarpšonkaulinio disko degeneracija, fasetinių sąnarių artritas, geltonojo raiščio hipertrofija ir osteofitų formavimasis yra pagrindinės tokios stenozės atsiradimo priežastys. Juosmeninės srities stenozė gali sukelti ne tik vietinį skausmą, bet ir išialgiją – skausmą, plintantį žemyn kojomis, kartais lydimą jutimo sutrikimų, silpnumo ar net neurogeninės klaudikacijos.
Kaklo stenozė
Kaklo sritis (cervikalinė) yra antra pagal dažnumą stenozės vieta. Kaklinė stenozė dažnai susijusi su didesne rizika neurologinėms komplikacijoms dėl savo artimesnės nugaros smegenų buvimo vietos. Kaklinėje dalyje stenozė gali atsirasti dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, osteofitų formavimosi ar raiščių storėjimo, ir ji gali sukelti skausmą, rankų silpnumą, jutimo sutrikimus ar net mielopatiją – nugaros smegenų pažeidimą, pasireiškiantį koordinacijos sutrikimais, rankų ir kojų silpnumu bei kitais neurologiniais simptomais.
Krūtininė stenozė
Krūtininės stuburo dalies (torakalinės) stenozė yra rečiausia, nes ši stuburo dalis yra mažiau judri ir patiria mažesnę mechaninę apkrovą dėl krūtinės ląstos stabilizavimo ir jos ribų. Torakalinė stenozė gali atsirasti dėl tų pačių degeneracinių procesų, kaip ir kitose stuburo dalyse, tačiau dėl mažesnio judrumo ir nugaros smegenų mažesnio spaudimo, simptomai gali būti ne tokie ryškūs. Visgi, kai pasireiškia, torakalinė stenozė gali sukelti skausmą, jutimo sutrikimus ar judesių koordinacijos problemas.
Stuburo stenozės diagnostika
Stuburo stenozės diagnostikai dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - tai pagrindinis tyrimas stenozės diagnostikai, leidžiantis geriausiai įvertinti minkštųjų audinių, tokių kaip tarpslanksteliniai diskai, raiščiai, nervai, būklę bei išsamiai pamatyti jų santykį su kitais audiniais.
- Kompiuterinė tomografija (KT) - naudinga įvertinti kaulines stuburo struktūras, osteofitų dydį, išmatuoti stuburo kanalo ir tarpslankstelinių angų plotį. Taip pat gerai parodo traumų sukeltus pakitimus.
- Mielografija - kontrastinės medžiagos įleidimas į nugaros smegenų kanalą rentgenogramavimui. Padeda įvertinti pačių nugaros smegenų suspaudimą ir nukrypimus.
- Elektromiografija - raumenų ir nervų laidumo tyrimas. Gali patvirtinti nervų pažeidimo požymius stenozės atveju.
- Rentgenografija - matomi tik kaulų pakitimai, todėl naudojama tik kartu su kitais tyrimais.
Būklės prognozė
Stuburo stenozės prognozė ir gydymo būdų pasirinkimas reikalauja individualizuoto požiūrio, remiantis kiekvieno paciento specifiniais patologiniais pokyčiais, simptomų intensyvumu ir bendra sveikata. Svarbu pabrėžti, kad tinkamai diagnozuota ir laiku pradėta gydymo strategija gali ženkliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.
Prognozė
Stuburo stenozės prognozė priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių:
- Stenozės laipsnis - intensyvesnis stuburo kanalo ar tarpslankstelinių angų susiaurėjimas paprastai reikalauja agresyvesnio gydymo ir gali turėti sudėtingesnę prognozę.
- Simptomų sunkumas - pacientai, kurių simptomai yra lengvi ir kontroliuojami, dažniausiai turi geresnę prognozę nei tie, kuriems pasireiškia sunkūs neurologiniai deficitai, tokie kaip stiprus raumenų silpnumas ar jutimo netekimas.
- Gydymo pradžios laikas - ankstyvas gydymas, ypač esant progresuojantiems simptomams, gali sulėtinti tokios būklės progresavimą ir padėti išvengti ilgalaikių neurologinių pažeidimų. Vėlyvas gydymo pradėjimas susijęs su prastesne prognoze.
- Stenozės priežastis - įgimta ar trauminė kilmė gali lemti sudėtingesnę prognozę nei degeneracinė stenozė.
- Bendra sveikatos būklė - gretutinės ligos ir sutrikimai, senyvas amžius taip pat gali turėti įtakos prognozei.
Stenozės ligos eiga
Stenozė gali pasireikšti minimaliais nespecifiniais skausmais, o sunkesniais atvejais sukelti stiprų neurologinį deficitą - jutimo, ar motorikos sutrikimus, sphincter raumens disfunkciją. Tai gali turėti įtakos ne tik nugaros smegenų nervams, bet ir cauda equina sindromui, sukelti įvairių neurologinių simptomų spektrą. Ligos progresavimas yra labai individualus ir gali skirtis nuo stabilios būklės, kai paciento simptomai yra lengvi ir nekinta ilgą laiką, iki greitai progresuojančios formos, sukeliančios intensyvius skausmus ir neurologinius sutrikimus. Tai susiję su tuo, kaip organizmas sugeba prisitaikyti prie susiaurėjusio spinalinio kanalo sukeltų pokyčių ir kaip efektyviai jis gali būti kompensuojamas kitos organizmo mechanikos dėka.
Galimi neurologiniai sutrikimai esant stuburo stenozei:
- Kojų silpnumas – dėl nervinių šaknelių suspaudimo sutrinka raumenų įnervavimas, pasireiškiantis jėgos sumažėjimu kojose, pėdų pakėlimo silpnumu.
- Jutimų sutrikimai – dėl pažeistos nervų laidumo funkcijos atsiranda sumažėjęs ar iškraipytas jautrumas (parestezijos), dilgčiojimas, tirpimas galūnėse.
- Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai – viena iš sunkiausių galimų komplikacijų, atsirandančių dėl nugaros smegenų suspaudimo, sutrikdančio žarnyno ir šlapimo pūslės valdymą. Pasireiškia šlapinimosi ar tuštinimosi neilaikymu.
- Koordinacijos sutrikimai – dėl nugaros smegenų pažeidimo sutrinka pusiausvyra, koordinuoti judesiai, eisena.
- Raumenų atrofija – dėl ilgalaikio nervų suspaudimo gali išsivystyti įnervuotų raumenų atrofija.
Stuburo stenozės sunkumo laipsniai
Stuburo stenozės laipsnis, nustatomas pagal radiologinius tyrimus ir pasireiškiančius simptomus, leidžia numatyti tolesnę ligos eigą ir parinkti tinkamą gydymą.
- Lengva stenozė - nežymus anatominis susiaurėjimas, dažniausiai besimptomė ar su minimaliais nespecifiniais skausmais. Gali būti gydoma konservatyviai - kineziterapija, nesteroidiniais vaistais.
- Vidutinio sunkumo stenozė - didesnis stuburo kanalo, ar tarpslankstelinių angų susiaurėjimas, sukeliantis pastebimus simptomus - periodinius skausmus, diskomfortą, silpnumą. Reikalauja aktyvesnio gydymo, steroidų injekcijų.
- Sunki stenozė - ryškus anatominis susiaurėjimas, sukeliantis intensyvų skausmą, stiprius neurologinius simptomus, funkcinius sutrikimus. Dažnai reikalinga skubi chirurginė intervencija, siekiant išvengti ilgalaikių nervų pažeidimų.
Stuburo stenozės gydymas
Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai
Šios grupės vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas, plačiai naudojami mažinant uždegimą ir skausmą. Jie veikia blokuodami uždegimą skatinančias medžiagas organizme, taip sumažindami vietinį patinimą ir diskomfortą. Svarbu nepamiršti, kad šių vaistų ilgalaikis vartojimas gali turėti šalutinį poveikį, tokį kaip virškinimo trakto ar širdies ir kraujagyslių problemos, todėl jų vartojimas turi būti atliekamas prižiūrint gydytojui.
Kineziterapija
Individualiai sudarytos fizinio aktyvumo programos yra vienas svarbiausių gydymo būdų, siekiant sustiprinti nugaros raumenis, pagerinti laikyseną ir padidinti stuburo judrumą. Specialūs pratimai padeda atkurti ar padidinti judesių amplitudę, sumažinti skausmą bei stiprinti raumenų-raiščių aparatą, palengvinantį spaudimą nervams. Kineziterapija taip pat apima mokymus apie taisyklingą kūno mechaniką ir ergonomiką stenozės profilaktikai.
Epidurinės steroidų injekcijos
Epidurinės steroidų injekcijos yra mažai invazinis metodas, skirtas tiesiogiai mažinti uždegimą ir skausmą pažeistose vietose. Į epidūrinę erdvę švirkščiami steroidai greitai sumažina patinimą ir uždegimą aplink suspaustus nervus, taip palengvindami simptomus pacientui. Šis metodas taikomas, kai kiti konservatyvūs būdai yra neveiksmingi, ir dažniausiai yra derinamas su kitais, pavyzdžiui, kineziterapija.
Stuburo stenozės operacija
Sunkiais stuburo stenozės atvejais, kai konservatyvus gydymas būna neveiksmingas ir yra ryškių neurologinių simptomų, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekamos šios procedūros:
- Dekompresinė laminektomija - pašalinama dalis stuburo lanko (lamina) ir geltonojo raiščio, atveriant ir praplatinant susiaurėjusį stuburo kanalą bei pašalinant spaudimą nervams.
- Foraminotomija - praplatinama tarpslankstelinė anga (foramen), pro kurią išeina nervų šaknelės. Tai atliekama pašalinant dalį stuburo sąnario, osteofitų ar kitų susiaurinimą sukeliančių struktūrų.
- Spondilodezė - kartu su laminektomija kartais atliekamas sąnarių sustambinimas (spondilodezė) dėl jų nestabilumo.
- Stabilizuojanti instrumentacija - implantuojami fiksuojantys instrumentai (varžtai, tvirtinimo sistemos), siekiant užtikrinti ilgalaikį tam tikro stuburo segmento stabilumą.
Chirurginės procedūros padeda pašalinti spaudimą nervams, sumažinti skausmą bei atkurti sutrikusią neurologinę funkciją. Tačiau operacija niekada nėra pirmo pasirinkimo gydymo būdas ir skiriama tik išnaudojus visas konservatyvias galimybes.
Stenozės prevencijos būdai
Sveikos gyvensenos palaikymas
- Sveika mityba - dietoje turi būti pakankamai maistinių medžiagų, ypač kalcio ir vitamino D stipriems kaulams palaikyti. Reikia vengti perteklinio svorio, galinčio bereikalingai apkrauti stuburą.
- Nerūkyti - rūkymas didina diskų degeneracijos riziką, nes prastėja jų aprūpinimas įvairiomis medžiagomis. Todėl būtina atsisakyti šio žalingo įpročio.
- Fizinis aktyvumas - reguliarūs atitinkami fiziniai pratimai didina raumenų jėgą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, gerina kraujotaką. Tačiau svarbu nepertempti ir neperkrauti stuburo.
- Streso kontrolė - stresas didina raumenų įtampą, kas gali pabloginti stenozės simptomus. Todėl būtina puoselėti savo emocinę sveikatą.
- Svorio kontrolė - antsvoris apkrauna nugarą, todėl svarbu išlaikyti normalų kūno svorį.
Reguliarus fizinis aktyvumas
- Plaukimas – tai idealus užsiėmimas stenozės atveju, nes vanduo sumažina kūno svorį ir apkrovą stuburui. Todėl plaukimas tinka net esant pažengusiai būklei.
- Vaikščiojimas – sistemingas ėjimas gerina bendrą ištvermę, padeda kontroliuoti svorį. Rekomenduojama pradėti nuo lengvesnių vaikščiojimų ir palaipsniui didinti trukmę bei intensyvumą.
- Lengvi jogos pratimai – tai tempimo pratimai, pilvo preso stiprinimas,įvairūs atsigulimai ant nugaros. Tokie pratimai didina raumenų tonusą ir gerina stuburo lankstumą bei pusiausvyrą.
- Važinėjimas dviračiu – tai dar viena tinkama veikla esant stuburo stenozei, nes važiuojant apkrova tolygiai paskirstoma. Tačiau svarbu rinktis lygius takus, stabilesnį dviračio modelį.
Ergonominių principų laikymasis
- Sedėjimo pozicija - sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad blauzdos būtų 90 laipsnių kampu, o pėdos visu paviršiumi remtųsi į grindis. Stalas turi būti tokio aukščio, kad dirbant pečiai būtų atsipalaidavę. Reiktų naudoti specialią atlošo pagalvėlę, kuri prilaiko juosmeninės dalies lordozę.
- Darant pertraukas reikia pavaikščioti, pasirąžyti.
- Vengti ilgai sėdėti vienoje pozoje. Keisti kūno padėtį kas 30-40 min.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip gydyti stuburo stenozę?
Stuburo stenozės gydymas yra kompleksinis ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant simptomų sunkumą, susiaurėjimo laipsnį ir vietą, taip pat paciento bendrą sveikatos būklę. Gydymo strategijos gali būti suskirstytos į konservatyvias ir chirurgines.
Kaip atrodo konservatyvus gydymas?
Konservatyvus gydymas apima vaistų terapiją, kineziterapiją, ir gyvenimo būdo pakeitimus. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai yra dažnai skiriami skausmui ir uždegimui malšinti. Kartu su vaistais, kai kuriems pacientams gali būti naudojamos epidurinės steroidų injekcijos, kurios sumažina uždegimą ir skausmą tiesiogiai suspaudimo vietoje. Kineziterapiją ir mankšta yra svarbios stiprinant nugaros raumenis ir gerinant laikyseną, o tai taip pat gali padėti sumažinti stuburo apkrovą ir palengvinti simptomus.
Kada yra skiriamas chirurginis gydymas?
Chirurgija yra svarstytina, kai konservatyvus gydymas nesuteikia pakankamo palengvėjimo arba kai pacientas patiria sunkius neurologinius deficitus. Dažniausiai atliekamos procedūros yra dekompresinė laminektomija, kurios metu pašalinama dalis slankstelio ar kitų struktūrų, siekiant padidinti spinalinio kanalo plotą ir sumažinti nervų suspaudimą. Kartais, siekiant užtikrinti stuburo stabilumą, atliekama ir fuzija (spondilodezė).
Kas yra foraminalinė stenozė?
Foraminalinė stenozė yra būklė, kuriai būdingas stuburo foraminų (angų, per kurias eina nervai) susiaurėjimas. Šis susiaurėjimas gali sukelti nervų suspaudimą, dėl kurio atsiranda skausmas, silpnumas, tirpimas ar dilgčiojimas paveiktoje srityje. Tai yra viena iš dažniausių nugaros skausmo sindromų priežasčių. Tyrimai rodo, kad tarp pacientų patiriamo negalios sunkumo ir MRT tyrimais nustatyto nervų šaknų suspaudimo laipsnio gali būti mažai koreliacijos. Foraminalinę stenozę yra sudėtinga diagnozuoti, nes jos simptomai gali sutapti su kitų būklių, pavyzdžiui, dubens lūžių ar nugaros degeneracinių ligų, simptomais.
Kas yra kritinė stuburo kanalo stenozė?
Kritinė stuburo kanalo stenozė reiškia situaciją, kai susiaurėjimas yra toks ženklus, kad sukelia reikšmingą ir nuolatinį nervų šaknų ar nugaros smegenų suspaudimą, dėl ko atsiranda sunkūs neurologiniai deficitai. Tai gali apimti ekstremitetų silpnumą, jautrumo praradimą, šlapimo ir išmatų nelaikymą, ir reikalauja skubios medicinos intervencijos, dažniausiai chirurginės, siekiant išvengti ilgalaikių neurologinių pažeidimų.
Kas yra absoliuti stuburo kanalo stenozė?
Absoliuti stuburo kanalo stenozė yra terminas, naudojamas apibūdinti ekstremalų spinalinio kanalo susiaurėjimą, kuris yra toks stiprus, kad praktiškai neleidžia jokių nervinių struktūrų praeiti pro susiaurėjusią sritį. Tai yra labai rimta būklė, kuri gali sukelti stiprų skausmą, paralyžių ar kitus sunkius neurologinius sutrikimus. Absoliuti stuburo kanalo stenozė dažniausiai reikalauja neatidėliotinos chirurginės intervencijos, siekiant atstatyti nervų struktūrų funkciją ir užkirsti kelią tolesnei žalai.
Ko negalima daryti po stuburo stenozės operacijos?
Po stuburo stenozės operacijos svarbu laikytis tam tikrų apribojimų ir rekomendacijų, siekiant užtikrinti sklandų gijimą ir išvengti komplikacijų. Štai keletas dalykų, kurių reikėtų vengti po operacijos:
- Sunkių daiktų kėlimas: venkite kelti sunkius daiktus (virš 2-5 kg, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų), ypač pirmąsias 4-6 savaites po operacijos.
- Staigūs judesiai: venkite staigių liemens judesių, posūkių ar lankstymosi, nes tai gali pažeisti operuotą sritį.
- Ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas: ribokite ilgalaikį sėdėjimą ar stovėjimą, nes tai didina spaudimą stuburo struktūroms. Reguliariai keiskite padėtį.
- Nerekomenduojama sportuoti: venkite intensyvios fizinės veiklos, sporto, bėgimo ar šokinėjimo, kol gydytojas nepatvirtins, kad tai saugu.
- Rūkymas: rūkymas gali sulėtinti žaizdų gijimą ir padidinti komplikacijų riziką, todėl reikėtų jo vengti.
