Migrena – tai genetiškai įtakotas neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia pasikartojančiais vidutinio ar stipraus intensyvumo galvos skausmo epizodais, dažniausiai apimant vieną galvos pusę. Šie skausmai gali būti lydimi pykinimo, vėmimo ir padidėjusio jautrumo šviesai ar garsui. Migrena skirstoma į kelias pagrindines formas: migrena be auros, kuri yra dažniausia, ir migrena su aura, pasireiškianti specifiniais neurologiniais simptomais prieš atsirandant galvos skausmui. Taip pat egzistuoja retesnės migrenos formos, pavyzdžiui, akių migrena. Migrena itin veikia pacientų gyvenimo kokybę, nes nuolat pasikartojantys smarkaus, aštraus skausmo epizodai trukdo įprastai, kasdieninei veiklai, darbui ar mokslams. Pasaulio sveikatos organizacija migreną įvardija kaip vieną iš labiausiai neįgalumą lemiančių ligų visame pasaulyje, akcentuodama jos didelį paplitimą ir stiprų neigiamą poveikį individualiems asmenims, šeimoms ir plačiajai visuomenei.
Migrenos simptomai
Migrenos simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo kiekvieno žmogaus individualių sąvybių, tačiau dažniausiai pasireiškia stiprus, pulsuojantis ar spaudžiantis galvos skausmas, įprastai tik vienoje galvos pusėje. Be galvos skausmo, migreną lydi ir kiti simptomai, pavyzdžiui, pykinimas ar netgi vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija), o kai kuriais atvejais – netgi jautrumas tam tikriems kvapams. Kai migrena yra su aura, prieš pat galvos skausmą gali pasireikšti papildomi neurologiniai simptomai, tokie kaip regėjimo pokyčiai (žaibai, dryžiai akyse), tirpimas arba silpnumas rankose, ar veide, kalbos sutrikimai. Šie papildomi simptomai dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki valandos ir paprastai išnyksta prieš prasidedant galvos skausmui.
Pagrindiniai simptomai
Pagrindinis migrenos simptomas yra galvos skausmas, kuris dažniausiai lokalizuojasi vienoje galvos pusėje, nors gali apimti ir visą galvą. Skausmas dažniausiai yra pulsuojančio pobūdžio ir pacientų yra apibūdinamas kaip vidutinio ar stipraus intensyvumo. Kartu su galvos skausmu, migrena sergantys asmenys dažnai patiria pykinimą, su arba be vėmimo, taip pat nepakeliamą jautrumą šviesai ir garsui. Tokie stiprūs migrenos simptomai apsunkina įprastą kasdienės veiklos atlikimą ir greičiausiai praeina asmenims būnant tamsioje, tylioje aplinkoje.
Migrenos simptomų trukmė ir intensyvumas
Migrenos priepuolio trukmė gali svyruoti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Vidutiniškai, priepuolis trunka nuo 4 iki 72 valandų, jeigu nėra gydomas arba gydymas nėra efektyvus. Simptomų intensyvumas gali kisti, pradedant nuo lengvo diskomforto ir augti netgi iki stipraus skausmo. Intensyvumas taip pat gali skirtis tarp skirtingų priepuolių, migrenos rūšių, bei individualių asmenų sąvybių, o kai kuriems migrenos pacientams, priepuoliai gali būti tokie stiprūs, kad tampa būtina kreiptis į medicinos specialistus skausmui suvaldyti.
Migrenos priežastys
Migrenos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, tarp kurių labai svarbią vietą užima genetinis polinkis ir tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad migrena gali būti paveldima – jeigu artimi giminaičiai kenčia nuo migrenos, didelė tikimybė, kad migrena gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams. Tai reiškia, kad tam tikros genetinės mutacijos gali didinti asmenų jautrumą migrenai, tačiau ne vien genetika lemia šios būklės atsiradimą. Išoriniai veiksniai, tokie kaip stresas, tam tikrų maisto produktų vartojimas, alkoholio ir kofeino vartojimas, miego trūkumas ar per didelis miego kiekis, fizinis krūvis, taip pat tam tikri aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, oro ar atmosferos slėgio kaita, taip pat gali sukelti migrenos priepuolius. Vidiniai žmogaus veiksniai, įskaitant hormonų svyravimus, ypač moterims (pvz., susijusius su menstruaciniu ciklu, nėštumu, menopauze), taip pat turi įtakos migrenos atsiradimui. Todėl migrenos atvejais visuomet yra kalbama apie sudėtingą sąveiką tarp genetinio polinkio ir išorės bei vidaus aplinkos veiksnių, kurie kartu nulemia migrenos priepuolių atsiradimą ir eigos ypatumus.
Kaip nustatoma migrena?
Migrenos nustatymas yra sudėtingas procesas, kurio metu gydytojai remiasi ne tik paciento simptomais, bet ir išsamiu medicininiu ištyrimu. Kadangi nėra vieno konkretaus tyrimo, kuris patvirtintų migreną, diagnozė dažniausiai yra grindžiama paciento aprašomais simptomais ir jų atitikimu su tarptautiniais migrenos diagnostikos kriterijais. Šiame procese svarbu atskirti migreną nuo kitų galvos skausmo rūšių, nes tai lemia tolesnio gydymo strategiją. Gydytojas atidžiai išklauso paciento skundus, simptomų atsiradimo aplinkybes, jų trukmę, dažnumą, intensyvumą ir kitus susijusius požymius, pvz., aura simptomus.
Diagnostikos metodai
Migrenos diagnozavimui naudojami įvairūs diagnostikos metodai, skirti nustatyti simptomų priežastis ir atmesti kitas galimas sveikatos būkles. Paprastai pradžioje atliekamas fizinis ir neurologinis patikrinimas, siekiant įvertinti paciento bendrą sveikatos būklę ir nustatyti bet kokius atsiradusius neurologinius sutrikimus. Priklausomai nuo paciento simptomų ir istorijos, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pvz., galvos smegenų magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, kurie padeda atmesti kitas galvos skausmo priežastis, tokias kaip navikai ar kraujagyslių anomalijos. Tačiau šie tyrimai dažniausiai nėra būtini, jei migrenos diagnozė aiški iš simptomų ir medicininės istorijos.
Medicininis anamnezės rinkimas ir tyrimai
Medicininis anamnezės rinkimas yra neatsiejama migrenos diagnozavimo dalis. Gydytojas išsamiai aptaria paciento medicininę ir šeimos istoriją, atkreipdamas ypatingą dėmesį į galvos skausmų modelius, su jais susijusius simptomus ir gyvenimo būdo veiksnius, kurie gali sukelti ar paaštrinti priepuolius. Pacientai gali būti paprašyti kurį laiką pildyti galvos skausmo dienoraštį, kuriame fiksuojama galvos skausmo atsiradimo data, laikas, trukmė, susiję simptomai, galimos priežastys ir naudoti vaistai. Tokia informacija padeda gydytojui suprasti galvos skausmo modelius ir yra svarbi nustatant tikslią diagnozę bei rengiant veiksmingą gydymo planą. Tokiu būdu, remiantis gautais duomenimis, gydytojas gali diagnozuoti migreną ir skirti atitinkamą gydymą, atsižvelgdamas į kiekvieno paciento poreikius.
Migrenos gydymas
Migrenos gydymas yra labai individualus procesas ir būna orientuotas į simptomų mažinimą ir priepuolių dažnio bei intensyvumo kontrolę. Nėra vieno universalaus būdo, kaip visiškai išgydyti migreną, todėl gydymo planas paprastai apima keletą skirtingų strategijų, įskaitant gyvensenos pokyčius, papildomas terapijas ir farmakologinį gydymą. Gydymo efektyvumas gali skirtis ir priklausomai nuo asmens, jo būklės specifikos ir gydymo metodo.
Gyvensenos keitimas
Gyvensenos pokyčiai yra labai svarbus migrenos valdymo aspektas. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą, subalansuotą mitybą, vandens suvartojimą ir streso valdymo praktikas. Taip pat svarbu identifikuoti ir vengti migrenos sukėlėjų, pavyzdžiui, tam tikrų maisto produktų, alkoholio ar pernelyg ilgo buvimo priešais kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Pacientams rekomenduojama vesti dienoraštį, kuriame fiksuojami jų priepuoliai ir galimi jų sukėlėjai, kad būtų lengviau juos identifikuoti ir ateityje jų vengti.
Papildomos terapijos
Papildomos terapijos, tokios kaip akupunktūra, masažas, meditacija ar jogos praktika, taip pat gali padėti mažinti migrenos simptomus ir gerinti bendrą pacientų savijautą. Šios terapijos gali būti naudojamos kaip papildymas prie tradicinių gydymo metodų, siekiant sumažinti streso lygį ir padidinti asmens atsparumą migrenos priepuoliams.
Vaistai nuo migrenos
Farmakologinis migrenos gydymas apima tiek skubiąją pagalbą priepuolio metu, tiek profilaktinį gydymą, skirtą sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą. Skubi pagalba priepuolių metu dažniausiai apima nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, triptanus ar ergotamino preparatus, kurie padeda suvaldyti skausmą ir kitus priepuolio simptomus. Profilaktinis gydymas gali apimti beta blokatorius, antikonvulsantus, antidepresantus ar naujos kartos monokloninius antikūnus, skirtus migrenos dažniui ir intensyvumui mažinti.
Skubi pagalba per migrenos priepuolius
Skubi pagalba per migrenos priepuolius yra reikalinga tam, kad tinkamai parinkti vaistai greitai ir efektyviai sumažintų skausmą ir kitus simptomus, pvz., pykinimą. Triptanai yra plačiai naudojami migrenos priepuolių gydymui dėl jų gebėjimo mažinti smegenų kraujagyslių išsiplėtimą, taip pat dėl jų poveikio serotonino receptoriams, kurie yra susiję su skausmo pojūčiais. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai taip pat gali būti efektyvūs skausmui malšinti.
Profilaktinis migrenos gydymas
Profilaktinis migrenos gydymas apima vaistus, kurie kasdien būna vartojami tam, kad sumažintų migrenos priepuolio atsiradimo tikimybę. Tokios medžiagos kaip beta blokatoriai, antidepresantai ar antikonvulsantai gali būti skiriami, remiantis individualiomis paciento būklėmis ir poreikiais. Svarbu pabrėžti, kad profilaktinio gydymo efektyvumas gali skirtis tarp pacientų, todėl gali prireikti nemažai bandymų, kol bus rastas veiksmingiausias gydymo būdas.
Kineziterapija ir migrena
Kineziterapija gali būti viena iš tikrai veiksmingų gydymo galimybių pacientams, sergantiems migrena. Ji gali padėti sumažinti ligos sukeltą diskomfortą ir potencialiai sumažinti vaistų vartojimo poreikį. Kineziterapija, skirta migrenos malšinimui, apima išsamų galvos skausmo priežasčių vertinimą, kuris gali apimti netinkamą laikyseną, kaklo ir viršutinės nugaros dalies standumą, raumenų disbalansą, raumenų silpnumą, raumenų įtampą, ankstesnes kaklo traumas, netinkamą darbo vietos įrengimą, netinkamą naudojamą pagalvę ar blogas miego pozes, sėslų gyvenimo būdą, stresą ir dehidrataciją. Kai nustatoma galvos skausmo priežastis, kineziterapeutas pradeda savo gydymo plano įgyvendinimą, siekdamas palengvinti paciento simptomus ir gydyti pačią skausmo priežastį. Tai gali apimti švelnų viršutinės kaklo dalies fasetinių sąnarių rankinį mobilizavimą.
Kineziterspija taip pat gali padėti spręsti ir kitas su migrena susijusias priežastis, tokias kaip kaklo skausmas, raumenų įtampa ir raumenyse susidarę trigeriniai taškai. Nutraukus kaklo skausmo sukelėjų ratą, kai kurie migrena sergantys žmonės gali pasijausti daug geriau. Gydymui gali būti siūlomi įvairūs kineziterapijos metodai, tokie kaip manualinė terapija, fiziniai pratimus, laikysenos gerinimo metodikos, žandikaulio sąnario reabilitacija, kranialinis metodas, akių motorikos reabilitacija, akupunktūra ar TENS (elektroterapija).
Tyrimai rodo, kad kai kurios kineziterapinės metodikos veikiai kaip ir prevencinės migrenos priemonės. Kineziterapija gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį galvos skausmų gydyme, nes žmogaus kakle yra sausgyslės, raumenys, sąnariai ir raiščiai, kurie neretai ir būna paties skausmo priežastimis,, o galvos ir kaklo skausmo tinklai yra glaudžiai susiję. Todėl pirmiausiai atsiradęs kaklo skausmas kai kuriems žmonėms gali galų gale sukelti ir migreną. Toks skausmas vėliau, savo ruožtu, gali sukelti refleksinę raumenų įtampą, dėl ko susidaro trigeriniai taškai ir susidaro skausmo bei padidinto jautrumo užburtas ratas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie migreną
Kas yra migrena su aura?
Migrena su aura yra tokia migrenos forma, kuriai būdingi ne tik galvos skausmai, bet ir tam tikri neurologiniai simptomai, kurie ir yra vadinami aura. Aura paprastai trunka nuo 20 iki 60 minučių ir įvyksta prieš pat migrenos priepuoloi sukeltą galvos skausmą. Ši migrenos forma sudaro mažesnę pacientų dalį lyginant su migrena be auros. Aura dažnai yra apibūdinama kaip pasikartojantys neurologiniai simptomai, kurie laikinai veikia regėjimą, kalbą, jutimą ar motoriką. Šie simptomai palaipsniui atsiranda ir išnyksta, paprastai nesukeldami ilgalaikių pasekmių. Aura dažniausiai yra vizualinio pobūdžio, pavyzdžiui, akyse matomi žaibai ar blyksniai, atsiranda dalinis matymo lauko praradimas ar įvairūs regėjimo iškraipymai.
Kas yra akių migrena?
Akių migrena, dar žinoma kaip retininė migrena, yra retesnė migrenos forma, kuriai būdingi laikini regėjimo sutrikimai vienoje akyje. Šie sutrikimai gali trukti nuo kelių minučių iki valandos. Akių migrenos metu asmuo gali patirti staigų regėjimo praradimą vienoje akyje, matyti blyksnius, žaibus ar net visišką tamsą savo matymo lauke. Šie simptomai būna laikini ir paprastai nesukelia ilgalaikio regėjimo pablogėjimo. Skiriamasis akių migrenos bruožas yra toks, kad regėjimo sutrikimai pasireiškia tik vienoje akyje, o įprastai migrenos su aura vizualiniai simptomai veikia abiejų akių matymą. Be to, akių migrena dažnai nepasireiškia galvos skausmu, kas yra būdinga kitoms migrenos formoms.
Migrena ir galvos svaigimas
Migrenos ir galvos svaigimo sąsaja gali pasireikšti kaip vertigo – jausmas, kad visa aplinka sukasi aplink jus arba kad jūs sukatės aplink ją. Šis simptomas gali atsirasti prieš migrenos priepuolį, jo metu arba po jo. Migrena gali sukelti ir tokį vestibuliarinį galvos svaigimą, kuris yra susijęs su vidinės ausies veiklos sutrikimu. Tokiam galvos svaigimui suvaldyti gali būti skiriami vaistai nuo migrenos, taip pat rekomenduojama vestibuliarinė reabilitacija. Svarbu taip pat vengti migrenos sukėlėjų ir praktikuoti streso valdymo technikas.
Ar būna migrena vaikams?
Vaikų migrena pasireiškiai kitaip nei suaugusiųjų. Vaikai dažnai patiria trumpesnius priepuolius ir jų simptomai gali būti mažiau intensyvūs. Tačiau pykinimas, vėmimas ir padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui taip yra gana dažni. Vaikams migrenos simptomai gali būti labiau specifiški ir apimti galvos skausmą, kuris yra dažniau abipusis, veido blyškumą, pilvo skausmus, nuovargį ir nuotaikų kaitą. Vaikai taip pat gali patirti auros simptomus. Migrenos gydymas vaikams reikalauja atsargumo, ypač renkantis vaistus, nes daugelis iš jų yra patvirtinti tik suaugusiųjų gydymui. Svarbus vaidmuo tenka gyvensenos pakeitimams ir mokymui, kaip valdyti stresą bei atpažinti migrenos sukėlėjus.
Kuo skiriasi migrena vyrams?
Migrena vyrams pasireiškia rečiau nei moterims, tačiau ji vis tiek sukelia reikšmingą diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Vyrams migrena gali būti susijusi su didesniu fiziniu krūviu ar stresu. Be kita ko, vyrams migrenos priepuoliai gali būti intensyvesni ir ilgesni. Taip pat vyrams būdingesni fizinių veiklų sukelti priepuoliai.
Migrena nėštumo metu. Ką daryti?
Migrena nėštumo metu kelia papildomų iššūkių, nes kai kurie migrenos gydymo vaistai gali būti draudžiami arba neveiksmingi. Nėštumas taip pat gali paveikti migrenos dažnumą ir intensyvumą – kai kurioms moterims simptomai gali pagerėti, o kitoms pablogėti. Nors migrena pati savaime paprastai nedaro neigiamo poveikio nėštumo eigai ar vaisiaus vystymuisi, svarbu labai atidžiai rinktis gydymo būdus, kad nebūtų pakenkta nei motinai, nei būsimam kūdikiui.
