Kaklo kifozė yra būklė, kai kaklo natūralus išlinkimas yra pernelyg didelis ir sudaro ryškiai išreikštą, išlenktą kaklo formą. Ši būklė gali sukelti nemažai diskomforto ir stiprų kaklo skausmą, o kartais net ir rimtų komplikacijų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kaklo kifozės priežastis, simptomus, tipus bei gydymo galimybes.
Kaklo kifozė - kas tai?
Kaklo kifozė yra stuburo deformacija, pasireiškianti kaklo dalies išlinkimu į priekį, viršijančiu fiziologinę normą. Normalus kaklo lordozės kampas svyruoja nuo 20 iki 40 laipsnių, tačiau esant kifozei, šis kampas gali siekti 45 laipsnius ar daugiau. Kifozė gali būti klasifikuojama pagal jos sunkumą, remiantis Cobbo kampo matavimu. Lengva kifozė apibūdinama kaip išlinkimas nuo 41 iki 50 laipsnių, vidutinė – nuo 51 iki 60 laipsnių, o sunki – viršijanti 60 laipsnių.
Padidėjęs kaklo išlinkimas į priekį lemia neįprastą galvos padėtį – ji yra palenkta į priekį, o smakras priartėja prie krūtinės. Ši būklė vadinama "žąsies" arba "vėžlio" kaklu. Dėl pakitusios kaklo biomechanikos, sutrinka aplinkinių raumenų, raiščių ir sąnarių funkcijos. Kifozė taip pat gali turėti įtakos stuburo kanalo erdvei, potencialiai spausdama nugaros smegenis, ar nervines šakneles.
Ilgalaikėje perspektyvoje, netaisyklinga kaklo padėtis gali sukelti įvairius simptomus ir sutrikimus. Dažniausiai pasitaikantys yra lėtinis kaklo ir pečių skausmas, galvos skausmai, rankų tirpimas, ar silpnumas, svaigulys ir galvos svaigimas. Be to, ryškus kaklo išlinkimas į priekį gali pabloginti bendrą laikyseną ir sukelti nepageidaujamus bendros išvaizdos pokyčius.
Svarbu pažymėti, kad kaklo kifozė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimtos formos dažniausiai pasireiškia dėl stuburo vystymosi anomalijų, tokių kaip pusiau suaugę slanksteliai ar Klippel-Feil sindromas. Įgyta kifozė dažniausiai išsivysto dėl laikysenos sutrikimų, degeneracinių pakitimų, traumų ar kitų medicininių būklių, tokių kaip raumenų distrofija ar cerebrinis paralyžius.
Diagnozuojant kaklo kifozę, gydytojas atlieka išsamų fizinį ištyrimą, įvertindamas kaklo judrumą, raumenų jėgą ir neurologinę funkciją. Radiologiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos ar kompiuterinė tomografija (KT), yra būtini norint įvertinti stuburo struktūrą ir išmatuoti kifozės kampą. Kartais gali būti paskirtas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) minkštiesiems audiniams ir nugaros smegenims vizualizuoti.
Kaklo kifozės simptomai
- Kaklo ir pečių skausmas: dėl nenatūralios kaklo padėties, aplinkiniai raumenys tampa nuolat įtempti, o tai sukelia skausmą ir diskomfortą kaklo bei pečių srityje.
- Galvos skausmai: netaisyklinga kaklo padėtis gali sukelti įtampą kaklo ir galvos raumenyse, kas savo ruožtu provokuoja galvos skausmus.
- Rankų tirpimas, ar silpnumas: suspausti nervai kaklo srityje gali lemti rankų tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą.
- Svaigulys ir galvos svaigimas: pakitusi kaklo padėtis gali sutrikdyti kraujotaką į smegenis ir sukelti svaigulį ar galvos svaigimą.
- Apribotas kaklo judrumas: dėl raumenų įtampos ir pakitusios kaklo struktūros, gali būti sunku judinti galvą į šonus ar sukti kaklą.
- Kosmetiniai pokyčiai: ryškus kaklo išlinkimas į priekį gali pakeisti asmens išvaizdą, ypač žiūrint iš šono.
Kaklo kifozės priežastys
- Laikysenos sutrikimai: netaisyklinga laikysena, pavyzdžiui, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar dažnas naudojimasis išmaniuoju telefonu, gali lemti kaklo raumenų disbalansą ir laipsnišką kifozės formavimąsi.
- Degeneraciniai pokyčiai: su amžiumi susiję stuburo pakitimai, tokie kaip tarpslankstelinių diskų degeneracija ar spondiliozė, gali prisidėti prie kifozės išsivystymo.
- Traumos: kaklo srities traumos, ypač susijusios su raiščių ar raumenų pažeidimais, gali sukelti kifozę.
- Genetiniai veiksniai: tam tikros paveldimos jungiamojo audinio ligos, tokios kaip Marfano sindromas ar osteogenesis imperfecta, didina kifozės riziką.
- Kiti medicininiai sutrikimai: kai kurios ligos, tokios kaip raumenų distrofija, cerebrinis paralyžius ar rachitas, taip pat gali lemti kaklo kifozės išsivystymą.
Kaklo kifozės tipai
- Posturalinė kifozė: dažniausiai pasitaikanti kifozės forma, atsirandanti dėl netaisyklingos laikysenos. Ji paprastai yra koreguojama keičiant laikyseną ir stiprinant kaklo raumenis.
- Struktūrinė kifozė: šiuo atveju, stuburo struktūra yra pakitusi dėl degeneracinių procesų, traumų ar kitų medicininių būklių. Struktūrinė kifozė dažnai reikalauja sudėtingesnio gydymo.
- Mišri kifozė: kai kuriais atvejais, kaklo kifozė gali būti ir posturalinio, ir struktūrinio pobūdžio derinys.
Kaklo kifozės gydymas
Kaklo kifozės gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias intervencijas, priklausomai nuo būklės tipo, sunkumo ir simptomų. Gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, pagerinti laikyseną, sustiprinti kaklo ir nugaros raumenis bei padidinti kaklo judrumą.
Vienas iš pagrindinių kaklo kifozės gydymo metodų yra kineziterapija. Kvalifikuotas kineziterapeutas parenka ir prižiūri individualią pratimų programą, skirtą koreguoti laikyseną, stiprinti raumenis ir pagerinti kaklo lankstumą. Pratimai gali apimti tempimo, stiprinimo ir pusiausvyros lavinimo užduotis, atliekamas tiek kineziterapijos kabinete, tiek pačiam pacientui namuose.
Be kineziterapijos, labai svarbus yra sąmoningas laikysenos koregavimas kasdieniame gyvenime. Tai apima taisyklingos laikysenos išlaikymą sėdint prie kompiuterio, vairuojant automobilį ar atliekant kitas kasdienines veiklas. Gydytojai ir kineziterapeutai gali patarti, kaip koreguoti laikyseną ir kokių pozicijų vengti, siekiant sumažinti kaklo apkrovą ir pagerinti kifozę.
Ergonominiai sprendimai taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaklo kifozės gydyme. Tinkamai parinkta darbo vieta, ergonominės kėdės ir pagalvės padeda išlaikyti taisyklingą kaklo padėtį ir sumažinti kifozės progresavimą. Gydytojai ir ergonomikos specialistai gali rekomenduoti konkrečius produktus ir patarimus, kaip pritaikyti darbo ar miego aplinką, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius.
Skausmo malšinimas yra kita neatsiejama kaklo kifozės gydymo dalis. Priklausomai nuo simptomų intensyvumo, gydytojai gali skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar raumenų relaksantų skausmui ir raumenų įtampai mažinti. Šie vaistai padeda kontroliuoti simptomus ir sudaro sąlygas efektyvesniam kineziterapijos procesui. Visgi, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir neviršyti rekomenduojamų vaistų dozių.
Kai kuriais atvejais, ypač po traumų ar operacijų, gydytojai gali rekomenduoti nešioti kaklo įtvarą ar ortopedines pagalves miegant. Šios ortozės priemonės padeda palaikyti taisyklingą kaklo padėtį, sumažinti apkrovą pažeistiems audiniams ir skatinti gijimo procesą. Įtvarų dėvėjimo trukmė ir režimas priklauso nuo konkretaus atvejo ir gydytojo rekomendacijų.
Sunkiais struktūrinės kifozės atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda laukiamų rezultatų, gali būti svarstoma ir chirurginė intervencija. Operacijos tikslas – atkurti taisyklingą kaklo stuburo išlinkimą ir stabilizuoti pažeistus segmentus. Chirurginės procedūros apimtis ir metodai priklauso nuo kifozės priežasties, sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Po operacijos paprastai skiriama intensyvi reabilitacija, siekiant atstatyti kaklo funkciją ir sustiprinti nugaros ir kaklo raumenis.
