Stuburo osteochondrozes sukeltas skausmas

Osteochondrozė: išsamus gidas, priežastys, eiga, gydymas

Osteochondrozė – tai kompleksinė lėtinė patologija, kuri veikia žmogaus lokomotorinę sistemą, ypač kaulų ir sąnarių kremzles. Šios ligos metu būna pažeidžiama pati kremzlė, kuri dengia sąnarius ir kaulų galus, taip pat gali būti paveikiami ir aplinkiniai audiniai. Osteochondrozė dažnai pasireiškia skausmu, diskomfortu bei judėjimo apribojimais.

Liga labiausiai paplitusi tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo ypatumų vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems asmenims. Osteochondrozė gali paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant nugaros, kaklo, krūtinės bei apatinių galūnių sritis. Kiekviena iš šių sričių turi savo specifiką ir gali reikalauti skirtingo požiūrio į gydymą.

Nugaros srityje osteochondrozė dažniausiai pasireiškia tarpslankstelinėmis diskų degeneracijomis, kurios gali sukelti nugaros skausmus, įskaitant juosmeninės dalies skausmus, kurie gali spinduliuoti į kojas. Kaklo srityje osteochondrozė sukelia kaklo ir pečių juostos skausmus, galvos skausmus, galvos svaigimą, o kartais ir regos sutrikimus dėl kraujotakos pablogėjimo kaklo slanksteliuose.

Krūtinės dalies osteochondrozė gali imituoti širdies skausmus, o tai kartais apsunkina šios ligos diferencinę diagnostiką. Svarbu pabrėžti, kad osteochondrozės simptomai gali būti panašūs į kitų ligų, pavyzdžiui, širdies ligų arba virškinamojo trakto problemų, simptomus, todėl tiksliai diagnozei nustatyti reikalingi itin išsamūs tyrimai.

Viena iš pagrindinių osteochondrozės priežasčių – degeneraciniai pokyčiai kremzlėje, kurie dažniausiai susiję su amžiumi, tačiau gali būti skatinami ir kitų veiksnių, tokie kaip per didelis fizinis krūvis, nepakankamas judėjimas, netinkama laikysena, antsvoris arba genetinis polinkis.

Ligos eiga gali būti ilgalaikė ir progresuojanti, todėl svarbu ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir imtis prevencinių priemonių, skirtų sustabdyti ar sulėtinti degeneracinius procesus. Tai apima subalansuotą mitybą, reguliarius pratimus, tinkamą laikyseną darbo vietoje ir kasdieniame gyvenime, taip pat svorio kontrolę.

Osteochondrozė reikalauja integruoto požiūrio į gydymą, įskaitant medicininę terapiją skausmui malšinti, kineziterapiją judėjimo funkcijai atkurti, liaudiškas gydymo priemones, o kartais ir chirurginę intervenciją pažengusiais atvejais. Ankstyvas ligos nustatymas ir tikslingas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Osteochondrozės samprata ir klasifikacija

Osteochondrozės ligos kodas priklauso nuo jos formos ir lokalizacijos. Ši liga tarptautinėje ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacijoje (ICD-10) yra žymima pagal kodą M42, o jos diagnozavimas ir gydymas reikalauja išsamaus supratimo apie osteoartikuliarinės sistemos degeneracinius procesus.

Pagal osteochondrozės lokalizaciją, ši liga skirstoma į kelias formas: 

  • Cervikalinė osteochondrozė (M42.1) - pažeidžia kaklo slankstelius. Tai pasireiškia skausmu ir judėjimo ribojimu kaklo srityje, galvos skausmais, svaigimu. Dažniausiai pažeidžiami C4-C7 slanksteliai. 
  • Torakalinė osteochondrozė (M42.2) - pažeidžia krūtinės slankstelius. Tai sukelia nugaros skausmus, krūtinės ląstos srityje, sunkumą kvėpuojant. Dažniausiai pažeidžiami Th8-Th12 slanksteliai.
  • Lumbalinė osteochondrozė (M42.3) - pažeidžia juosmens slankstelius. Pasireiškia juosmens skausmais, judėjimo apribojimu, radijuojančiu skausmu į kojas. Dažniausiai pažeidžiami L4-L5, L5-S1 slanksteliai. 
  • Intervertebrinė osteochondrozė (M42) - pažeidžia tarpstuburinius diskus, dažniausiai juosmens ar kaklo srityje. Tai sukelia chronišką nugaros skausmą ir judėjimo ribojimą.

Osteochondrozės etiopatogenezė

Osteochondrozės etiopatogenezė yra sudėtingas procesas, kurio metu vyksta degeneraciniai kremzlės ir prie jos besiribojančio subchondralinio kaulo pokyčiai. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka tiek biocheminiai, tiek biomechaniniai veiksniai, kurie kartu lemia ligos progresavimą ir klinikinių simptomų atsiradimą.

  • Biocheminiai procesai apima lastelių signalų kelius, kurie kontroliuoja kremzlės audinio anabolizmą ir katabolizmą. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant senėjimą, mechaninę apkrovą ar uždegimą, gali sutrikti šių procesų pusiausvyra, dėl ko pradeda įsivyrauti tik kataboliniai procesai. Tai lemia proteoglikanų ir kolageno skaidymąsi, dėl ko kremzlė tampa plonesnė, praranda savo elastingumą ir amortizacinę funkciją.
  • Biomechaniniai veiksniai apima per didelę ar netinkamą kūno dalies apkrovą, kuri yra viena iš pagrindinių tarpslankstelinių diskų ir sąnarių kremzlės pažeidimo priežasčių. Ilgalaikė ar netinkama apkrova gali sukelti mikrotraumas kremzlės audinyje, o tai savo ruožtu skatina degeneracinius pokyčius. 
  • Degeneracinių pokyčių metu subchondraliniame kaulo sluoksnyje vyksta sklerozės procesas, kuris reiškiasi kaulinio audinio tankio ir kietumo padidėjimu. Tai gali sukelti tolesnius kremzlės audinio pokyčius ir degeneraciją dėl sumažėjusio šoką sugeriančio efekto ir padidėjusio slėgio kremzlėje.
  • Osteofitų formavimasis yra dar vienas osteochondrozės etiopatogenetinis bruožas. Osteofitai yra kaulinės ataugos, kurios formuojasi aplink pažeistus sąnarius arba tarpslankstelinių diskų pakraščius. Jie gali sukelti papildomą spaudimą aplinkiniams nervams arba audiniams, sukeldami skausmą ir judėjimo sutrikimus.
  • Sinovialinio skysčio kokybės pablogėjimas taip pat yra svarbus osteochondrozės aspektas. Sinovialinis skystis yra sąnario skystis, kuris mažina trintį sąnario judėjimo metu ir maitina kremzlę. Dėl degeneracinių pokyčių gali sutrikti jo sudėtis ir kiekis, dėl ko sumažėja sąnario sutepimas ir judesių efektyvumas.

Šių patologinių pokyčių rezultatas būna tarpslankstelinių diskų elastingumo ir amortizacinės funkcijos sumažėjimas, kuris sukelia jų aukščio sumažėjimą ir padidina slankstelių tarpusavio trintį. Tai gali sukelti diskų išvaržas, nervų suspaudimą ir stiprų skausmą bei judėjimo sutrikimus.

Stuburo osteochondrozes tyrimas

Osteochondrozės degeneracijos laipsniai

Osteochondrozės degeneracijos laipsnio nustatymo procesas remiasi griežta ligos progresavimo stadijų klasifikacija, kurioje atsižvelgiama į radiologinius ir klinikinius ligos požymius. Ši klasifikacija leidžia medikams įvertinti ligos sunkumą ir numatyti galimą paciento būklės progresavimą.

Osteochondrozė - 1 stadija

Pradinėje osteochondrozės stadijoje fiksuojami pirmieji degeneraciniai tarpslankstelinių diskų pokyčiai. Šioje fazėje gali pasireikšti diskų hidratacijos sumažėjimas, dėl kurio kremzlė tampa mažiau elastinga ir praranda dalį savo amortizacinių savybių. Rentgeno nuotraukose ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimuose šie pokyčiai gali būti sunkiai pastebimi, nes diskų aukščio sumažėjimas ir struktūros pokyčiai yra minimalūs. Klinikiniu požiūriu, pacientai gali skųstis periodiškai atsirandančiu diskomfortu ir skausmu, kuris paprastai nėra stiprus ir gali būti valdomas su nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais.

Osteochondrozė - 2 laipsnio

Antroje osteochondrozės stadijoje degeneraciniai pokyčiai tampa ryškesni. Tarpslankstelinių diskų struktūroje pastebimas aiškesnis aukščio sumažėjimas, dėl kurio gali atsirasti disko išvarža (prolapsas). Disko išvarža gali sukelti nervų šaknelių suspaudimą, dėl kurio atsiranda stiprus radikulopatinis skausmas, pavyzdžiui, išalgija. Šiuo atveju skausmas gali būti intensyvus, spinduliuojantis ir apsunkintas judesiais ar kūno padėties keitimu. MRT tyrimai šioje stadijoje yra itin informatyvūs, leidžiantys aiškiai įvertinti disko struktūros pokyčius, išvaržos dydį ir nervų šaknelių suspaudimo laipsnį.

Be to, gali prasidėti pirmieji osteofitų – kaulinių ataugų, diskų kraštuose arba slankstelių kūnuose, formavimosi požymiai. Osteofitai, augdami, gali dar labiau spausti nervų šakneles ir sukelti papildomą diskomfortą bei judėjimo apribojimus.

Osteochondrozė - 3 laipsnio

Trečiojo, sunkiausio, osteochondrozės laipsnio metu slanksteliuose ir tarpslankstelinėse diskuose vyksta jau labai žymūs pokyčiai. Pažeistų slankstelių struktūra pastebimai pakinta, o tarpslankstelinių diskų aukštis gerokai sumažėja. Šis diskų aukščio sumažėjimas gali padidinti spaudimą aplinkiniams nervams ir kraujagyslėms, sukeliant įvairius simptomus.

Ligai progresuojant, slankstelių kraštuose susiformuoja didelės kaulinės išaugos, vadinamos osteofitais arba kaulinėmis ataugomis. Šie osteofitai gali dar labiau suspausti nervus ir prisidėti prie skausmo bei diskomforto, kurį ir taip jau patiria pacientas. Kai kuriais atvejais tarpslanksteliniai diskai gali visiškai išsiveržti iš savo įprastos vietos, o tai reiškia, kad minkšta, gelio pavidalo disko šerdis (pulposus branduolys) išlenda per išorinį jo sluoksnį (žiedinį raištį). Toks išniręs diskas sudaro papildomą spaudimą stuburo nervams, sukeldamas vis sunkesnius simptomus.

Asmenys, sergantys trečiojo laipsnio osteochondroze, dažnai patiria įvairių, lėtinių ir ūmių, varginančių simptomų. Dažnas nusiskundimas yra stiprus skausmas, kuris gali būti lokalizuotas pažeistoje stuburo srityje arba plisti į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, rankas, kojas ar pečius. Dėl nervų suspaudimo taip pat gali atsirasti galūnių nutirpimas ir silpnumas. Skausmas ir diskomfortas gali būti intensyvus ir nuolatinis, trukdantis asmeniui atlikti kasdienius darbus ar rasti patogią padėtį.

Skausmo, sustingimo ir sumažėjusios judesių amplitudės derinys gali labai paveikti žmogaus kasdienybę. Tokie paprasti darbai kaip pasilenkimas, pasisukimas ar net ilgesnis sėdėjimas gali tapti sudėtingi ir labai skausmingi.

Gyvenimo būdas sergant osteochondroze

Gyvenimo būdas, įskaitant fizinį aktyvumą ir specialiai parinktus pratimus, yra labai svarbus osteochondrozės valdymo ir gydymo aspektas. Tinkama fizinė veikla ir specializuoti pratimai ne tik padeda sumažinti osteochondrozės sukeltus simptomus, bet ir veikia kaip prevencinė priemonė, mažinanti ligos progresavimo riziką.

Fizinio aktyvumo svarba

Fizinis aktyvumas stiprina raumenų korsetą, kuris palaiko stuburą, mažindamas nevienodą jo apkrovą ir užkertant kelią tolesniems degeneraciniams pokyčiams. Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką visame kūne, įskaitant stuburo srityje esančius audinius, užtikrinant geresnę mitybą ir deguonies tiekimą, kas skatina pažeistų audinių atsinaujinimą ir mažina uždegiminius procesus.

Specializuoti osteochondrozės pratimai

Specializuoti pratimai, skirti osteochondrozei gydyti, turėtų būti parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligos lokalizaciją, stadiją ir paciento fizinį pajėgumą. Pratimai dažniausiai būna orientuoti į:

  • Stuburo Mobilizavimą – skatina stuburo lankstumą ir mažina įtampą nugaros raumenyse. 
  • Raumenų Stiprinimą – ypatingas dėmesys skiriamas nugaros, pilvo ir tarpšonkaulinių raumenų stiprinimui, siekiant sukurti stiprų raumenų korsetą, kuris atrėmęs stuburą, mažina jo apkrovą. 
  • Lankstumo Gerinimą – padeda išlaikyti geros būklės sąnarius ir raumenis, užkertant kelią jų sustingimui.
  • Pozicijos Korekciją – moko teisingos laikysenos, kuri yra būtina norint išvengti nugaros problemų ir sumažinti esamų simptomų intensyvumą.

Sporto veiklos parinkimas

Nors reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbus, svarbu pasirinkti tokią sporto veiklą, kuri neapsunkintų osteochondrozės simptomų. Rekomenduojama vengti staigių judesių, didelio poveikio sporto šakų, kurios gali sukelti papildomą spaudimą stuburui ir tarpslanksteliniams diskams. Vietoje to, reikėtų rinktis plaukimą, jogą, pilatesą ar šiaurietiškąjį ėjimą, kurie padeda stiprinti raumenis ir gerinti stuburo lankstumą be žalingo poveikio.

Gyvenimo būdo korekcija

Be fizinio aktyvumo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus gyvenimo būdo aspektus, pavyzdžiui, subalansuotą mitybą, pakankamą vandens suvartojimą, svorio kontrolę ir ergonomišką darbo vietą. Šie veiksniai taip pat turi didelę įtaką osteochondrozės prevencijai ir gydymui.

Osteochondrozės gydymas ir prevencija

Farmakologinis gydymas

Farmakologinis gydymas yra vienas iš pirmųjų žingsnių osteochondrozės valdyme. Jis apima:

  • Nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar naproksenas, skirtus skausmui ir uždegimui malšinti. Jie veiksmingi mažinant simptomų intensyvumą, tačiau ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., virškinimo trakto problemas.
  • Miorelaksantus, padedančius atpalaiduoti įtemptus raumenis ir sumažinti nugaros skausmą.
  • Chondroprotektorius, pavyzdžiui, glukozaminą ir chondroitino sulfatą, kurie gali būti skiriami siekiant sulėtinti kremzlės degeneraciją ir pagerinti jos atsinaujinimą, nors jų veiksmingumas vis dar yra diskutuotinas mokslo bendruomenėje.
  • Steroidinius preparatus kurie gali būti skiriami į raumenis arba tiesiogiai į sąnario ar tarpslankstelinio disko erdvę, siekiant greitai sumažinti stiprų uždegimą ir skausmą.

Kineziterapija osteochondrozei gydyti

Kineziterapija osteochondrozei gydyti

Įvairūs kineziterapijos metodai padeda kontroliuoti ligos simptomus, palaikyti funkcijas bei užkirsti kelią būklės progresavimui. Pagrindiniai kineziterapijos ir fizioterapijos metodai osteochondrozei gydyti:

  • Elektroterapija - tai įvairios elektros srovės panaudojimas gydymui. Dažniausiai taikoma TENS (transkutaninė elektros nervų stimuliacija), kuri veikia kaip skausmo kontrolė, sumažindama uždegimą. 
  • Ultragarsas - ultragarso bangų poveikis audiniams. Padeda sumažinti skausmą, raumenų įtempimą, skatina kraujotaką.
  • Magnetoterapija - naudojamos kintamosios arba nuolatinės magnetinės srovės. Veikia priešuždegimiškai, raminančiai, skatina audinių regeneraciją.
  • Lazerio terapija - koherentinės šviesos poveikis. Mažina uždegimą, skausmą, padeda gyti pažeistiems audiniams.
  • Terapiniai pratimai - stiprina nugaros, pilvo ir dubens raumenis, didina jų ištvermę, bei lankstumą. Padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną.
  • Masažas ir manualinė terapija - atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką, mažina skausmą. Gali būti atliekama rankomis arba naudojant įrangą.
  • Kitos priemonės - fizioterapiniai įtvarai, trakcija ir t.t. Visa tai pritaikoma individualiai, atsižvelgiant į konkrečius ligos ir paciento poreikius.

Chirurginė Intervencija

Chirurginė intervencija osteochondrozės gydyme paprastai yra paskutinė priemonė, taikoma tik esant labai sunkiems atvejams, kai konservatyvus gydymas neduoda jokių rezultatų. Operacija gali būti reikalinga disko išvaržos pašalinimui, stuburo stabilizavimui arba nervų šaknelių dekompresijai.

Mityba ir Gyvenimo Būdo Korekcijos

Subalansuota mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, antioksidantais ir mikroelementais, gali padėti sumažinti kilusį uždegiminį procesą ir pagerinti bendrą organizmo būklę. Svorio kontrolė yra taip pat svarbi, nes antsvoris didina spaudimą stuburui ir gali pabloginti osteochondrozės simptomus.

Prevencija dažniausiai apima reguliarų fizinį aktyvumą, teisingą laikyseną, ergonomišką darbo vietą ir streso valdymą, siekiant išvengti stuburo perkrovos ir užkirsti kelią tolesniems degeneraciniams pokyčiams.

Dažniausiai užduodami klausimai apie osteochondrozę

Kokie yra pirmieji osteochondrozės simptomai?

Pirmieji osteochondrozės požymiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo ligos lokalizacijos. Bendri simptomai apima:

  • Nugaros, kaklo ar krūtinės dalies skausmą ir diskomfortą.
  • Judėjimo ribotumą pažeistoje srityje.
  • Raumenų įtampą ir nuovargį.
  • Periodiškai atsirandantį skausmą, kuris gali pablogėti po fizinio krūvio ar ilgesnio buvimo vienoje padėtyje.

Kaip nustatomas osteochondrozės laipsnis?

Osteochondrozės laipsnis nustatomas remiantis išsamia paciento apžiūra, skundų analize ir papildomais tyrimais. Dažniausiai naudojami šie diagnostikos metodai:

  • Rentgeno tyrimas, kuris padeda įvertinti stuburo būklę ir nustatyti degeneracinius pokyčius.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžianti detaliai įvertinti tarpslankstelinių diskų, kremzlių ir aplinkinių minkštųjų audinių būklę.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) taip pat gali būti naudojama siekiant gauti tikslesnę informaciją apie kaulų struktūras.

Ar osteochondrozė gali pasireikšti vaikams?

Osteochondrozė dažniausiai pasireiškia suaugusiems žmonėms, tačiau tam tikros formos gali pasireikšti ir vaikams bei paaugliams, ypač jei jiems yra taikomas intensyvus fizinis krūvis arba jie turi netaisyklingą laikyseną. Vaikams dažniausiai pasitaiko Šeimano liga (juvenilinė osteochondrozė), veikianti krūtinės ląstos slankstelius.

Kaip gydyti osteochondrozę?

Kineziterapija yra bene svarbiausia metodika gydant osteochondrozę, siūlydama įvairias naudas, pavyzdžiui, skausmo valdymą, judrumo gerinimą ir bendrą gyvenimo kokybės pagerėjimą. Kiti būdai apima prevencines priemones, tokias kaip sunkių svorių nekėlimas, vietinės terapijos metodus ypač turint omenyje leidžiamus nuo skausmo vaistus, mitybą ir įvairias fizioterapines procedūras,

Kokie pratimai yra rekomenduojami osteochondrozei gydyti?

Osteochondrozei gydyti rekomenduojami švelnūs, bet reguliarūs pratimai, skirti stiprinti nugaros, pilvo ir šonkaulių raumenis, gerinti stuburo lankstumą ir mažinti įtampą nugaros srityje:

  • Pilvo raumenų stiprinimo pratimus.
  • Stuburo tempimo pratimus.
  • Jogą ar pilatesą, kurie padeda gerinti kūno lankstumą ir stiprumą.
  • Baseino pratimus, nes vanduo mažina stuburo apkrovą.

Kaip mityba gali paveikti osteochondrozės eigą?

Subalansuota mityba teigiamai veikia osteochondrozės eigą, mažindama uždegiminį procesą ir stiprindama kaulų bei kremzlių audinius. Svarbu suvartoti pakankamai kalcio, fosforo, magnio, vitaminų D ir K, kurie yra būtini kaulų sveikatai. Taip pat rekomenduojama įtraukti į racioną omega-3 riebalų rūgštis turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, žuvį, linų sėmenis, kurie mažina uždegiminius procesus. Venkite per didelio cukraus, sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų vartojimo, nes tai gali skatinti naujus uždegiminius procesus organizme.

Grįžti į tinklaraštį

Sergate osteochondroze? Kamuoja stuburo skausmai?

Kreipkitės į mūsų kineziterapijos kliniką šiandien ir pradėkime gydymą nedelsiant. Registruokitės jums patogiu laiku naudodamiesi registracijos forma žemiau.




Atsiliepimai apie mūsų kineziterapijos kliniką:

Susisiekite kineziterapeuto konsultacijai: