Stuburo išvarža juosmens srityje: viskas, ką jums reikia žinoti

Stuburo išvarža juosmens srityje atsiranda, kai įplyšta tarpslankstelinio disko išorinis žiedas (anulus fibrosus) ir minkštoji vidinė medžiaga (nucleus pulposus) išsiveržia pro pažeistą išorinį žiedą. Dėl šio spaudimo nervams stuburo kanalu dažnai atsiranda skausmas ir tirpimas, spinduliuojantys žemyn kojomis.

Dažniausiai išvaržos atsiranda juosmeninėje stuburo dalyje, tarp paskutinių penkių slankstelių. Iš 23 tarpslankstelinių diskų visoje stuburo srityje labiausiai pažeidžiami yra L4-L5 ir L5-S1 lygio diskai. Tai susiję su padidėjusiu judrumu ir apkrovomis, tenkančiomis juosmeninei stuburo daliai.

Išsiveržusi disko medžiaga gali sudirginti arba suspausti nervų šakneles, išeinančias iš nugaros smegenų toje vietoje, sukeldama tokius simptomus, kaip kad skausmą, tirpimą ir dilgčiojimą kojų ir pėdų srityse. Tai dažnai apibūdinama kaip staigus, šaunantis skausmas, prasidedantis apatinėje nugaros dalyje ir sklindantis žemyn šlaunies ir blauzdos užpakaline dalimi. Be kojų skausmo, pacientai gali patirti raumenų silpnumą ir sutrikusius refleksus.

Kodėl išvarža skauda: uždegiminis mechanizmas

Skausmą lemia ne vien mechaninis nervo šaknelės suspaudimas – didelę reikšmę turi ir biocheminis uždegimas. Kai tarpslankstelinio disko branduolio medžiaga (nucleus pulposus) susiliečia su nervo šaknele, iš jos išsiskiria uždegimą skatinančios medžiagos, tokios kaip fosfolipazė A2 ir azoto oksidas, kurios jautrina nervinį audinį ir sukelia hiperalgeziją – padidėjusį jautrumą skausmui net esant nedideliam mechaniniam spaudimui.¹ Būtent šis uždegiminis komponentas paaiškina, kodėl kartais net nedidelė protrūzija sukelia stiprų, į koją plintantį skausmą, primenantį sėdimojo nervo uždegimui būdingus simptomus, o kitiems pacientams didelė išvarža vaizdo tyrimuose sukelia palyginti nedaug nusiskundimų.

Sunkiais atvejais, juosmens išvarža gali sukelti cauda equina sindromą, kai pažeidžiami keli juosmeninės stuburo dalies nervai. Tai rimtas sutrikimas, reikalaujantis skubios stuburo dekompresinės operacijos, kad būtų išvengta nuolatinio žalingo poveikio žarnyno, šlapimo pūslės ir lytinių organų funkcijoms.

Gerą žinią patvirtina ir moksliniai tyrimai: dauguma juosmeninių išvaržų pagerėja taikant konservatyvų gydymą, tokį kaip kineziterapija ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, per 6-12 savaičių, ir tik nedidelei daliai pacientų prireikia epidurinių steroidų injekcijų ar chirurginės intervencijos. Sisteminė 31 mokslinio tyrimo apžvalga parodė, kad savaiminė disko išvaržos regresija yra dažnas reiškinys: sekvestruotų fragmentų savaiminis sumažėjimas stebimas iki 96 proc. atvejų, ekstruzijų – apie 70 proc., protrūzijų – apie 41 proc., o dalis šių išvaržų vaizdo tyrimuose išnyksta visiškai – dažnai be jokios chirurginės intervencijos.²

Juosmens išvaržos atsiradimo priežastys

Juosmens išvarža atsiranda dėl įvairių veiksnių, įskaitant:

• Fizinį krūvį ir netinkamas kėlimo technikas.
• Sėdimą gyvenimo būdą, kuris silpnina nugaros raumenis.
• Stuburo degeneraciją, susijusią su amžiumi.
• Traumas, pavyzdžiui, stuburo smūgius ar nugaros sužalojimus.

Fizinis krūvis ir netinkamos kėlimo technikos

Intensyvus fizinis darbas, kurio metu dažnai, pakartotinai yra keliami sunkūs daiktai, ypač netinkamai išlaikant stuburo fiziologinį išlinkimą, didina jau minėtos disko pluoštinės kapsulės (annulus fibrosus) įtempimą. Tai sukelia įvairias mikrotraumas, kurios ilgainiui suminkština disko branduolį (nucleus pulposus) ir susilpnina pluoštinę kapsulę, galiausiai leidžiant branduoliui išslinkti į spinalinį kanalą. Šis procesas yra žinomas kaip disko protruzija ar herniacija.

Sėdimas gyvenimo būdas, kuris silpnina nugaros raumenis

Sėdimas gyvenimo būdas ir ilgalaikis sėdėjimas prieš kompiuterį sukuria nepalankias sąlygas stuburo sveikatai. Tai sumažina raumenų tonusą ir stiprumą, ypač nugaros ir pilvo raumenyse, kurie yra labai svarbūs stuburo stabilizavimui. Raumenų silpnumas ir nepakankamas jų palaikymas padidina stuburo diskų apkrovą, paskatina jų degeneraciją ir tokiu būdu padidina juosmeninės išvaržos atsiradimo riziką.

Stuburo degeneracija, susijusi su amžiumi

Amžius yra vienas iš pagrindinių degeneracinių pokyčių juosmens srities diskuose veiksnių. Laikui bėgant, dėl natūralių senėjimo procesų, tarpslankstelinių diskų hidratacija mažėja, jie tampa mažiau elastingi ir praranda savo amortizacines savybes. Dėl šių pokyčių disko pluoštinė kapsulė tampa pažeidžiamesnė, o branduolys - linkęs į protruziją. Tokie degeneraciniai procesai yra neatsiejami nuo senėjimo, tačiau jų progresavimą gali pagreitinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, nutukimas, genetinė polinkis.

Traumos, pavyzdžiui, smūgiai stuburo sričiai ar nugaros sužalojimai

Trauminiai įvykiai, tokie kaip eismo įvykiai, kritimai iš aukščio ar sporto traumos, gali jau tiesiogiai pažeisti juosmens srities tarpslankstelinius diskus arba sukelti itin didelę jų apkrovą, dėl ko vėliau įvyksta disko herniacija.

Juosmens išvaržų tipai

• Protrūzija - disko išvarža įvyksta, tačiau nepažeidžiamas pluoštinis žiedas. Tai pradinė išvaržos forma, rodanti disko struktūros pokyčius.
• Prolapsas - minkštiminis disko branduolys pasiekia disko užpakalinį kraštą. Branduolys išlieka izoliuotas po išorinio skaidulinio žiedo sluoksniu, nesukeldamas žiedo plyšimo.
• Ekstrūzija - disko branduolys prasiskverbia pro pluoštinio žiedo ribas. Ši išvaržos forma reiškia pažengusį išvaržos etapą, galintį sukelti didesnį nervų suspaudimą.
• Sekvestracija - disko dalis atsiskiria nuo pagrindinio disko ir migruoja į spinalinį kanalą. Tai labiausiai pažengusi ir komplikuota išvaržos forma, dėl kurios gali prireikti chirurginės intervencijos.

Protrūzija

Protrūzija yra pradinė diskų išvaržos forma, kurioje tarpslankstelinio disko branduolys (nucleus pulposus) išsikiša į spinalinį kanalą, tačiau neperžengia pluoštinės kapsulės (annulus fibrosus) ribų. Ši būklė dažniausiai pasireiškia kaip disko išsipūtimas arba išsikišimas, kuris gali sukelti nedidelį ar vidutinio intensyvumo nugaros skausmą, atsirandantį dėl nervinių audinių suspaudimo. Protrūzija paprastai nurodo disko struktūros pradinius degeneracinius pokyčius.

Prolapsas

Prolapsas yra tarpinė diskų išvaržos stadija, kurioje besiveržiantis minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko kraštą, bet lieka izoliuotas išorinio skaidulinio žiedo sluoksnio. Nors diskas išsikiša toliau nei protruzijos atveju, pluoštinis žiedas vis dar išlaiko branduolį savo ribose. Prolapsas gali sukelti didesnį nervų struktūrų suspaudimą, dėl kurio atsiranda stipresni nugaros skausmo pojūčiai ir galimi neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, jautrumo pokyčiai ar raumenų silpnumas.

Ekstrūzija

Ekstrūzija yra jau pažengusi diskų išvaržos forma, kurioje disko branduolys prasiskverbia pro pluoštinio žiedo ribas, bet vis dar yra sujungtas su pagrindiniu disku. Ši būklė gali sukelti didelį nervų šaknelių ar net nugaros smegenų suspaudimą ir sukelti intensyvų nugaros skausmą, neurologinius deficitus ir funkcijos sutrikimus. Ekstrūzija reikalauja kruopščios medicininės priežiūros ir dažnai - intensyvaus gydymo.

Sekvestracija

Sekvestracija yra labiausiai pažengusi diskų išvaržos forma, kurioje dalis disko branduolio jau galutinai atsiskiria nuo pagrindinio disko ir migruoja į spinalinį kanalą, kartais net labai toli nuo savo pradinės vietos. Ši išvaržos forma yra labiausiai komplikuota dėl galimo didelio nervinių struktūrų suspaudimo ir uždegiminių procesų. Sekvestruoti disko fragmentai gali sukelti jau labai didelį, nepakeliamą skausmą, ryškiai išreikštus neurologinius deficitus, ir dažnai reikalauja chirurginės intervencijos siekiant pašalinti laisvus fragmentus ir atkurti normalią nervų funkciją.

Juosmens išvaržos diagnostika

Fizinis patikrinimas

Pirmasis žingsnis diagnozuojant juosmens srities stuburo išvaržą yra išsamus fizinis patikrinimas. Gydytojas atlieka keletą testų, tokių kaip:

• Neurologinį įvertinimą, kurio metu tikrinama jutimo funkcija, raumenų jėga ir refleksai. Tai padeda nustatyti, ar yra nervų suspaudimo požymių.
• Skausmo provokavimo testai, tokie kaip Lasegue testas, padedantys identifikuoti skausmo šaltinį ir jo ryšį su nugaros diskais.
• Judesių apimties ir stuburo stabilumo ištyrimą, siekiant nustatyti bet kokius judėjimo apribojimus ar skausmo padidėjimą tam tikrose pozicijose.

Šie testai suteikia preliminarią informaciją apie galimą disko išvaržą ir jos įtaką kasdienėms paciento funkcijoms. Išsamų ištyrimą galite atlikti ir mūsų stuburo klinikoje Vilniuje, kur specialistai įvertins Jūsų būklę ir parinks tinkamiausią gydymo taktiką.

Vizualiniai tyrimai

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri yra laikoma auksinio standarto tyrimu, juosmens srities stuburo išvaržos diagnozavime. MRT suteikia išsamias stuburo struktūrų, įskaitant diskus, nervus ir minkštuosius audinius, vaizdus, leidžiančius nustatyti išvaržos dydį, vietą ir galimą nervų suspaudimą.
• Kompiuterinė tomografija (KT), kuri kartais yra naudojama kartu su mielografija, ypač jei MRT negalima atlikti dėl specifinių paciento kontraindikacijų. KT gali padėti nustatyti kaulų struktūrų būklę ir išvaržos poveikį kaulinei spinalinio kanalo daliai.
• Rentgeno tyrimas, naudojamas įvertinti stuburo struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, slankstelių pasislinkimą (spondilolistezę) ar degeneracinius pokyčius, kurie gali prisidėti prie išvaržos formavimosi.

Kaip gydyti juosmeninę išvaržą?

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas yra pirmasis žingsnis gydant juosmens srities stuburo išvaržas, ypač kol simptomai yra sąlyginai lengvi, ar vidutiniai. Svarbu žinoti, kad dauguma išvaržų taikant konservatyvų gydymą reikšmingai pagerėja per 6-12 savaičių. Ilgas gulėjimas lovoje nerekomenduojamas – šiuolaikinės gydymo gairės pataria išlikti aktyviems ir kuo anksčiau grįžti prie saikingo, skausmo neprovokuojančio judėjimo. Mūsų klinikos kineziterapeutai pastebi, kad pacientai, kurie neatideda judėjimo dėl baimės pakenkti nugarai ir kuo anksčiau grįžta prie saikingo fizinio aktyvumo, paprastai atsigauna sparčiau nei tie, kurie ilgai išlieka pasyvūs.

• Vaistai nuo skausmo ir uždegimo: Nesunkūs priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, yra skiriami mažinti skausmą ir uždegimą – prieš juos vartojant vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti kortikosteroidų injekcijas tiesiai į nugaros sritį. Stipresni receptiniai skausmo malšintojai, pavyzdžiui, opioidai, pagal šiuolaikines gaires laikomi tik kraštutine priemone – jie skiriami trumpam laikui ir tik gydytojui prižiūrint dėl priklausomybės bei šalutinių poveikių rizikos.
• Kineziterapija: Kineziterapija gydo ir yra ypač veiksminga priemonė valdant atsiradusius nugaros skausmus. Individualizuoti pratimai, skirti stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gerinti laikyseną ir padidinti lankstumą, gali padėti sumažinti skausmą ir užkirsti kelią būklės pasikartojimui.

Chirurginė intervencija

Chirurgija yra rekomenduojama, kuomet konservatyvus gydymas nesuteikia pageidaujamo efekto arba kai pacientas patiria labai intensyvų skausmą, stiprų nervų suspaudimą su ryškiais neurologiniais deficitais, pavyzdžiui, jėgos sumažėjimu, jautrumo praradimu įvairiose kūno vietose ar dubens organų kontrolės praradimu. Skubi operacija būtina esant cauda equina sindromui ar sparčiai progresuojančiam neurologiniam deficitui – daugeliu kitų atvejų pirmiausia išbandomas konservatyvus gydymas.

Didelis JAV atliktas stebimasis tyrimas (SPORT), lyginęs diskektomiją su konservatyviu gydymu, parodė, kad chirurgiškai gydyti pacientai per pirmuosius 3 mėnesius patyrė ryškesnį skausmo ir funkcijos pagerėjimą, tačiau po 2 metų skirtumas tarp grupių reikšmingai sumažėjo – reikšmingai pagerėjo tiek operuotų, tiek konservatyviai gydytų pacientų būklė.³ Tai patvirtina, kodėl konservatyvus gydymas išlieka pagrįstu pirmuoju pasirinkimu daugumai pacientų, o operacija paliekama toms situacijoms, kai simptomai nepraeina arba yra sunkūs.

• Mikrodiskektomija: Procedūra, kurios metu pašalinama išvaržos dalis, kad būtų sumažintas spaudimas nervų šaknelėms.
• Laminektomija: Procedūra, kurios metu pašalinama dalis slankstelio, siekiant padidinti erdvę nervų šaknelėms.

Po operacijos labai svarbi kryptinga reabilitacija, padedanti saugiai atkurti raumenų jėgą, judėjimo amplitudę ir sugrįžti į įprastą kasdienę veiklą.

Juosmens išvaržos pratimai

Reguliarūs pratimai, skirti stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gali padėti ženkliai sumažinti spaudimą stuburui ir tokiu būdu suvaldyti juosmens srities stuburo išvaržos susidarymo riziką.

Pilvo preso pratimai

• Klasikinis pilvo preso pratimas: Gulėti ant nugaros, kelius lenkti, pėdas tvirtai laikyti ant grindų. Rankas sudėti už galvos arba krūtinės srityje. Atsargiai pakelti viršutinę kūno dalį nuo grindų, įtempiant pilvo raumenis, ir lėtai nusileisti atgal.

• Dviratis: Gulėti ant nugaros, rankas padėti už galvos, kelius pakelti ir daryti dviračio mynimo judesius ore, kartu bandant priliesti priešingą kelį su priešinga alkūne.

Nugaros stiprinimo pratimai

• Katės ir kupros pratimas: Atsistoti keturpėsčiai, rankos tiesiai po pečiais, keliai – po klubais. Įkvėpus, sulenkite nugarą žemyn, pakeldami galvą ir uodegą į viršų (kupros pozicija). Iškvėpus, išlenkite nugarą į viršų, žvelgdami į savo pilvą (katės pozicija).

• Pilvo pratimas nugarai: Gulėti ant pilvo, rankas ištiesti į priekį. Tuo pačiu metu pakelti rankas ir kojas nuo grindų, įtempiant nugaros raumenis. Palaikyti kelias sekundes ir atsipalaiduoti.

Pilvo ir nugaros raumenų dinaminis stiprinimas

• Plankas: Atsistoti ant alkūnių ir kojų pirštų, kūnas turi būti tiesioje linijoje nuo galvos iki kojų. Laikyti šią poziciją, įtempus pilvo raumenis, kiek įmanoma ilgiau.

• Šoninis plankas: Atsiremti ant vienos alkūnės ir tos pačios pusės kojos, laikant kūną tiesioje linijoje. Laikyti šią poziciją, įtempkite šoninius pilvo raumenis.

Lankstumo pratimai

• Sedėti ant žemės, abiejomis rankomis siekti pirštų galų, lenkiantis per juosmenį. Šis pratimas labai gerai pratempia apatinę nugaros dalį, ties juosmeniu.

• Stovėti, kojas plačiai išskirti, lėtai lenktis į priekį, bandant paliesti grindis rankomis. Tai gerina apatinės nugaros dalies ir šlaunų lankstumą.

Šie pratimai turėtų būti atliekami reguliariai, o jų intensyvumas ir trukmė koreguojami pagal asmeninį jūsų komfortą ir fizinę būklę. Pradėti reikėtų nuo lengvesnių pratimų, palaipsniui didinant apkrovą. Svarbu atsiminti, kad prieš pradedant bet kokį naują pratimų rinkinį, ypač turint sveikatos problemų, reikėtų pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu. Sustiprėjus ir atsitraukus ūmiems simptomams, raumenų korsetą ilgam palaikyti padeda funkcinės treniruotės, atliekamos su specialisto priežiūra.

Kamuoja juosmens skausmas, plintantis į koją ar pėdą? Kuo ilgiau atidėliojate, tuo ilgiau gali užtrukti sveikimas – savalaikė diagnostika ir tinkamai parinkta kineziterapija dažniausiai leidžia išvengti operacijos ir per kelias savaites grąžina judesio laisvę. Mūsų stuburo klinikos specialistai Vilniuje atliks išsamų ištyrimą ir sudarys asmeninį gydymo planą be ilgų eilių. Registruokitės konsultacijai dar šiandien ir ženkite pirmą žingsnį link gyvenimo be skausmo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar juosmens išvarža gali išgyti savaime?

Juosmens išvarža kartais gali sukelti simptomus, kurie laikui bėgant sumažėja arba išnyksta be jokio gydymo, ypač jei išvarža yra nedidelė ir nesukelia rimto nervų suspaudimo. Tačiau tai nereiškia, kad visos išvaržos sugyja savaime. Natūrali organizmo reakcija į išvaržą gali apimti ir uždegimo atsiradimą ir skausmo simptomus. Vis dėlto, norint užkirsti kelią būsimiems atkritimams ar simptomų paaštrėjimui ateityje, svarbu palaikyti visų kūno struktūrų kondiciją, o tai geriausiai suteikia kineziterapija.

Kokie yra pagrindiniai juosmens išvaržos prevencijos būdai?

• Reguliarios mankštos ir pratimai, skirti stiprinti pilvo ir nugaros raumenis.
• Teisingas kūno svorio palaikymas, siekiant sumažinti papildomą apkrovą stuburui.
• Ergonomiškas darbo ir gyvenamosios erdvės išdėstymas, užtikrinant, kad sėdima ar stovima laikysena būtų teisinga.
• Teisinga kėlimo technika, vengiant svorio perkėlimo į nugarą ir naudojant kojų bei pilvo raumenis.
• Rūkymo atsisakymas, kadangi rūkymas gali pabloginti diskų mitybą ir paskatinti jų degeneraciją.

Ar visiems juosmens išvaržos atvejams reikalinga operacija?

Ne, ne visiems juosmens išvaržos atvejams reikalinga operacija. Daugeliu atvejų pirmenybė teikiama konservatyviam gydymui, įskaitant vaistus nuo skausmo ir uždegimo, fizioterapiją, kineziterapiją. Chirurginė intervencija paprastai svarstoma tik tada, kai intensyvūs skausmo simptomai neišnyksta arba kai pasireiškia rimti neurologiniai deficitai, pavyzdžiui, raumenų silpnumas, jautrumo praradimas ar organų kontrolės praradimas.

Kaip ilgai trunka juosmens išvaržos gydymas?

Gydymo trukmė gali labai skirtis priklausomai nuo individualių paciento simptomų, išvaržos dydžio ir pasirinkto gydymo metodo. Konservatyvus gydymas dažniausiai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių – daugumai pacientų reikšmingas pagerėjimas pasiekiamas per 6-12 savaičių. Jei atliekama operacija, reikalingas laikotarpis gali būti ilgesnis, įskaitant pooperacinį atsigavimą ir reabilitaciją.

Ar galima sportuoti turint stuburo išvaržą?

Taip, dažniausiai sportuoti galima ir netgi rekomenduojama, tačiau krūvį būtina pritaikyti prie būklės. Ūmiu laikotarpiu vertėtų vengti šuoliavimo, sunkių svorių kėlimo ir staigių liemens sukimų, o rinktis vaikščiojimą, plaukimą ar kineziterapeuto parinktus pratimus. Tinkamai dozuotas judėjimas skatina diskų mitybą ir greičesnį sveikimą.

Ar galima dirbti sėdimą darbą turint juosmens išvaržą?

Galima, tačiau svarbu reguliariai keisti kūno padėtį – atsistoti ir pajudėti bent kas 30-45 minutes, tinkamai susireguliuoti kėdę bei monitoriaus aukštį ir stiprinti liemens raumenis po darbo. Ergonomiška darbo vieta ir judėjimo pertraukos ženkliai sumažina diskų apkrovą ir simptomų paūmėjimo riziką.

Šaltiniai

1. Kawakami M, Tamaki T, Hayashi N, Hashizume H, Nishi H. Possible mechanism of painful radiculopathy in lumbar disc herniation. Clin Orthop Relat Res. 1998;(351):241-251. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9646768/
2. Chiu CC, Chuang TY, Chang KH, Wu CH, Lin PW, Hsu WY. The probability of spontaneous regression of lumbar herniated disc: a systematic review. Clin Rehabil. 2015;29(2):184-195. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25009200/
3. Weinstein JN, Lurie JD, Tosteson TD, et al. Surgical vs nonoperative treatment for lumbar disk herniation: the Spine Patient Outcomes Research Trial (SPORT) observational cohort. JAMA. 2006;296(20):2451-2459. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17119141/

Šis straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir nepakeičia individualios gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijos. Dėl tikslios diagnozės ir asmeninio gydymo plano visada kreipkitės į kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.