Skoliozės ABC: Viskas ką reikia žinoti

Skoliozė - kas tai?

Skoliozė yra ortopedinė būklė, pasireiškianti nenormaliu šoniniu stuburo išlinkimu ir pasukimu. Skirtingai nei paprastas stuburo lenkimas, skoliozei būdinga trimatė stuburo deformacija, sukelianti struktūrinius ir funkcinius stuburo bei aplinkinių audinių sutrikimus.

Dažniausia skoliozės forma yra idiopatinė skoliozė, kurios priežastis nežinoma. Ji linkusi atsirasti vaikystėje ir paauglystėje augimo metu, paprastai tarp 10 ir 18 metų. Mergaitės serga dažniau nei berniukai. Kai kuriais atvejais skoliozė gali būti įgimta dėl stuburo slankstelių anomalijų. Ją gali sukelti ir neurologiniai raumenų sutrikimai, pvz., cerebrinis paralyžius, raumenų atrofija ar paralyžius. Rečiau pasitaiko tokios priežastys kaip kojų ilgio skirtumas, infekcijos, navikai ir traumos.

Skoliozės priežastys ir biomechanika

Skoliozės patogenezė yra glaudžiai susijusi su kelių veiksnių sąveika, kuri lemia stuburo struktūros ir funkcijos pakitimus. Nors tikslios skoliozės atsiradimo priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, yra nustatyti keli pagrindiniai veiksniai, kurie gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

• Genetiniai veiksniai yra svarbūs skoliozės vystymosi aspektai. Tyrimai rodo, kad skoliozė gali būti paveldima, o tam tikri genai gali didinti polinkį į šią būklę. Genetinė predispozicija gali nulemti audinių, ypač jungiamojo audinio ir kremzlės, biomechanines savybes, dėl kurių sumažėja stuburo atsparumas deformacijoms.
• Biomechaniniai veiksniai apima netinkamą slankstelių ir tarpslankstelinių diskų apkrovą, kuri atsiranda dėl neteisingos kūno laikysenos, vienpusio fizinio krūvio arba netolygaus raumenų tonuso. Ilgainiui šie veiksniai gali sukelti stuburo išlinkimą ir slankstelių pasisukimą, dėl ko pablogėja jų struktūra ir funkcija. Stuburo išlinkimas į šoną kartu su rotacija sukelia nelygų slėgį ant tarpslankstelinių diskų, kas gali sukelti jų deformaciją ir atrofiją.
• Aplinkos veiksniai, tokie kaip ne ergonomiškos darbo sąlygos, nepakankamas fizinis aktyvumas ar per didelis svoris, taip pat gali turėti įtakos skoliozės vystymuisi. Šie veiksniai gali skatinti neteisingą stuburo apkrovą ir palaipsniui prisidėti prie patologinių pokyčių stubure.
• Stuburo biomechanika ir skoliozės patogenezė yra glaudžiai susiję. Stuburo lankstumas ir atsparumas apkrovoms yra būtini normaliam jo funkcionavimui. Skoliozė keičia šiuos biomechaninius parametrus ir sukelia tarpslankstelinių diskų ir slankstelių nestabilumą. Dėl deformacijos gali atsirasti papildomas spaudimas nervų šaknims ir stuburo kanalui, skausmas ir kiti neurologiniai simptomai.

Tikslios skoliozės priežastys ir atsiradimo mechanizmas nėra visiškai aiškus, manoma, jog tai daugialypės etiologijos liga ir ji nėra iki galo išaiškinta. Manoma, kad įvairūs genetiniai, biomechaniniai ir aplinkos veiksniai gali prisidėti prie šios būklės vystymosi.

Skoliozės simptomai

Skoliozės simptomatika yra labai įvairi ir priklauso nuo ligos stadijos, tipo bei individualių paciento fiziologinių ypatybių. Pradinėse stadijose skoliozė gali būti beveik besimptomė arba pasireikšti nedideliu diskomfortu nugaros srityje. Tačiau, ligai progresuojant, simptomai tampa labiau išreikšti ir gali ženkliai pabloginti paciento gyvenimo kokybę.

• Nugaros skausmas yra vienas iš dažniausių skoliozės simptomų. Skausmo intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, kuris gali būti sustiprintas fizinio krūvio metu, ilgai išlaikant vieną padėtį arba dėl kitų veiksnių, kurie didina stuburo apkrovą.
• Laikysenos pakitimai yra labai būdingi skoliozei. Tai gali apimti vieno peties ar klubo aukštesnę padėtį, matomą išlinkimą į vieną pusę, nelygią pečių liniją, išsikišusį šonkaulį arba asimetriškai išsidėsčiusius pečius ir klubus. Šie laikysenos pakitimai gali būti pastebimi stovint arba gulint, ir dažnai yra pirmasis požymis, kuris priverčia ieškoti medicininės pagalbos.
• Judėjimo apribojimai taip pat gali būti skoliozės simptomas, ypač kai deformacija veikia stuburo lankstumą. Pacientai gali pastebėti, kad tampa sunku atlikti tam tikrus judesius ar pasiekti pilną judėjimo amplitudę.
• Kvėpavimo sutrikimai gali atsirasti esant sunkioms skoliozės formoms, kai stuburo deformacija daro spaudimą krūtinės ląstai ir apsunkina plaučių veiklą. Tai gali pasireikšti kaip dusulys, ypač fizinio krūvio metu, arba kaip bendras kvėpavimo paviršutiniškumas.
• Vidaus organų funkcijų sutrikimai yra retesnis, bet labai rimtas skoliozės simptomas, kai stuburo iškrypimas jau paveikia vidaus organų, tokių kaip širdis ir plaučiai, vietą ir funkciją. Sunkiais atvejais tai gali sukelti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos sutrikimus.
• Vizualiniai pokyčiai gali apimti matomus drabužių prigludimo prie kūno skirtumus dėl asimetriškos laikysenos, kurie gali būti pastebimi tiek paciento, tiek jo aplinkinių.

Skoliozės rūšys ir tipai

• Idiopatinė skoliozė yra labiausiai paplitusi skoliozės forma, sudaranti apie 80% visų skoliozės atvejų. Šios formos priežastis iki šiol nėra aiški, o tai reiškia, kad ją lemia ne vienas konkretus veiksnys, o greičiausiai – veiksnių derinys, įskaitant genetinę predispoziciją. Idiopatinė skoliozė klasifikuojama pagal paciento amžių diagnozės metu: infantilinė (0-3 metų), juvenilinė (4-10 metų), ir paauglystės (11 metų ir vyresni).
• Neuroraumeninė skoliozė susijusi su nervų, ar raumenų sistemos sutrikimais, kurie trukdo normaliai stuburo ir raumenų sistemos funkcijai ir sukelia nelygią stuburo apkrovą ir galiausiai – deformaciją. Ši forma dažnai yra progresuojanti ir gali būti sunkesnė nei kitos skoliozės formos.
• Kongenitinė skoliozė yra sąlygota embrioninių vystymosi sutrikimų, dėl kurių atsiranda nenormalūs slanksteliai arba jų dalys, sukeliančios stuburo išlinkimą jau nuo gimimo. Ši patologija pasireiškia dėl vertebrų ar jų segmentų formavimosi sutrikimų embriogenezės stadijoje.
• Pagal išlinkimo kryptį skoliozė gali būti į kairę arba į dešinę. Dažniausiai krūtininės dalies skoliozė yra į dešinę, o juosmeninės – į kairę. Torakalinio ir torakoliumbalinio stuburo atveju dominuoja dešinės krypties išlinkimai. Tai siejama su širdies ir aortos dešiniuoju išsidėstymu krūtinės ląstoje. Dėl to dešinės krypties krūtininės skoliozės metu gresia didesnė deformuojančio poveikio rizika širdies ir magistralinių kraujagyslių funkcijai. Kairiosios krypties juosmens ir juosmens-krūtinės stuburo skoliozės pasitaiko dažniau dėl fiziologiškai didesnio spaudimo kairiojoje pusėje. Kryptis turi įtakos galimiems funkciniams sutrikimams ir gydymo strategijos parinkimui. Pvz., dešinės torakoliumbalinės skoliozės atveju dažnesnis dešinės kojos ilgio deficitas ir juosmeninės dalies kompensacija. Tikslus išlinkimo lokalizacijos ir krypties nustatymas, remiantis klinikiniu ištyrimu ir instrumentiniais tyrimais, padeda parinkti efektyviausią gydymo planą, numatyti galimas komplikacijas. Ypatingas dėmesys skiriamas progresuojančioms juosmeninėms kairiosios krypties skoliozėms dėl didesnės kvėpavimo funkcijos sutrikimo rizikos.
• Kaklo skoliozė yra retesnė, veikianti kaklo slankstelius. Dėl šios formos gali atsirasti galvos skausmai ir kaklo įtampa, kartais net galvos svaigimas ar kitos neurologinės problemos. Ši patologija reta, sudaro apie 5% visų skoliozių atvejų. Dažnesnė idiopatinės kilmės, bet gali būti ir įgimta arba įgyta po traumų. Kaklo skoliozei yra būdingi galvos skausmai, sprando raumenų įtampa, padidėjęs nuovargis. Dėl nervų šaknelių kompresijos gali atsirasti cervikalinė mielopatija, pasireiškianti galvos svaigimu, pusiausvyros sutrikimais, silpnumu galūnėse. Progresuojant gali išsivystyti sunkesni neurologiniai deficito požymiai.
• Krūtininė skoliozė dažniausiai pasitaiko ir gali turėti įtakos vidaus organų, ypač plaučių ir širdies, funkcijai dėl pasikeitusios krūtinės ląstos geometrijos. Tai yra dažniausiai pasitaikanti skoliozės forma, siekianti iki 80% visų atvejų. Ji veikia krūtininio stuburo biomechaniką, sukelia struktūrinius ir funkcinius pakitimus. Dėl pasikeitusios krūtinės ląstos konfigūracijos gali sutrikti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos funkcijos. Tyrimai rodo, kad esant didesnio laipsnio krūtininei skoliozei sumažėja plaučių tūris ir vystosi restrikcinė ventiliacijos disfunkcija. Taip pat padidėja širdies ir plaučių arterijos kraujagyslių slėgis. Todėl itin svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti šią skoliozės formą, siekiant išvengti pavojingų organų funkcijų sutrikimų.
• Rotacinė skoliozė ir skoliozė su torzija pasižymi slankstelių rotacija aplink vertikaliąją ašį kartu su šoniniu išlinkimu frontalioje plokštumoje. Dėl to susidaro ne tik C formos išlinkimas, bet ir matomi stuburo atskirų segmentų sukimasis. Ši rotacija, arba torzija, lemia ryškius pakitimus liemens ir nugaros simetrijoje, pečių, klubų ir liemens linijose. Rotacija sukelia didesnį slankstelių deformavimąsi, raiščių, sausgyslių, raumenų disbalansą. Tai gali paveikti stuburo biomechaniką, sukelti nugaros skausmus, riboti judesių amplitudę. Todėl rotacinės skoliozės ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.
• S formos skoliozė pasižymi dviem išlinkimais stubure, suformuojančiais S raidės formą. Ši forma yra sudėtingesnė ir reikalauja išsamios diagnostikos bei gydymo. Jos metu susidaro sudėtingesnė deformacija, turinti įtakos viso stuburo biomechanikai. Ši ūklė siejama su didesne progresavimo rizika, kvėpavimo funkcijos sutrikimais, skausmu. Reikalauja kruopščios klinikinės ir radiologinės diagnostikos, sudėtingesnių gydymo strategijų parinkimo. Progresavimas stebimas net ir suaugusiesiems, todėl reikalingas nuolatinis stebėjimas.
• Vaikų idiopatinė skoliozė yra dažniausiai pasitaikanti forma tarp vaikų ir paauglių. Ankstyva diagnozė ir stebėjimas yra gyvybiškai svarbūs, kad būtų galima stebėti ligos progresavimą ir laiku pradėti gydymą. Idiopatinė skoliozė vaikystėje ir paauglystėje sudaro apie 80% visų skoliozių atvejų. Pasireiškia dėl nežinomų priežasčių, manoma, kad svarbūs genetiniai faktoriai. Būdinga progresavimo rizika, ypač greitų augimo periodų metu. Reikalinga ankstyvi diagnozė, kas 6 mėn. kontrolė, Cobb kampo matavimas. Esant didesniam nei 25 laipsnių išlinkimui ir progresavimo požymiams, skiriamas gydymas korsetu arba operacija. Tikslingas gydymas paauglystėje leidžia sustabdyti ligos progresavimą ir išvengti sunkių deformacijų bei neįgalumo suaugus.

Skoliozės laipsniai

Skoliozės laipsnių nustatymas yra būtinas norint tiksliai įvertinti stuburo išlinkimo sunkumą ir nustatyti tinkamiausią gydymo metodiką. Dažniausiai tai atliekama remiantis Cobb kampo matavimu, kuris yra pagrindinis objektyvus kriterijus skoliozės diagnozavimui ir sekimui.

Cobb kampo matavimas yra atliekamas naudojant rentgeno nuotraukas. Šis metodas apima dviejų labiausiai išlinkusių slankstelių, esančių išlinkimo viršuje ir apačioje, kampų nustatymą. Tada brėžiamos linijos, kurios yra lygiagrečios šių slankstelių viršutinėms ir apatinėms sienelėms, ir išmatuojamas susikirtimo kampas. Šis kampas yra naudojamas nustatyti skoliozės laipsnį.

Skoliozės laipsniai pagal Cobb kampą:

• 1 laipsnio skoliozė (10-20°) yra laikoma lengva forma. Šiame ligos etape dažnai simptomai gali būti minimalūs ar net nepastebimi. Gydymas dažniausiai yra konservatyvus, įskaitant kineziterapiją ir specializuotus pratimus, kurie yra skirti stiprinti nugaros raumenis, pagerinti laikyseną ir užkirsti kelią tolesniam išlinkimo progresavimui. Kartais gali būti rekomenduojamas korekcinis įtvaras, ypač augimo periodo metu vaikams.
• 2 laipsnio skoliozė (20-40°) reikalauja intensyvesnio stebėjimo ir galbūt aktyvesnio gydymo. Šiame etape skoliozė gali pradėti sukelti daugiau diskomforto ar skausmo, o vizualiai pastebimi laikysenos pokyčiai tampa akivaizdesni. Gydymo strategija gali apimti reguliarius pratimus, intensyvesnį korekcinio įtvaro nešiojimą ir, retais atvejais, ankstyvą svarstymą apie chirurginio gydymo galimybę, priklausomai nuo skoliozės progresavimo greičio ir paciento amžiaus.

Skoliozės gydymas

Skoliozės gydymas visuomet yra kompleksinis ir daugiasluoksnis procesas, kurio tikslas – sumažinti simptomus, stabdyti ar lėtinti patologinio išlinkimo progresavimą ir, kai įmanoma, ištaisyti jau esamą deformaciją. Gydymo strategija yra individualizuota ir pirmiausia remiasi išsamiu paciento būklės įvertinimu, kuris apima skoliozės tipą, laipsnį, simptomus ir bendrą sveikatos būklę.

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas yra pirmasis pasirinkimas esant lengvai ar vidutinio sunkumo skoliozei ir apima:

• Fizinę terapiją ir kineziterapiją, skirtą stiprinti nugaros raumenis, gerinti laikyseną ir lankstumą. Individualiai parinkti pratimai gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti stuburo funkcijas.
• Nešiojant korekcinį įtvarą, ypač vaikų augimo laikotarpiu, siekiant sustabdyti ar lėtinti išlinkimo progresavimą. Įtvaro dėvėjimo efektyvumas priklauso nuo jo nešiojimo laiko ir disciplinos.
• Skausmo valdymą, naudojant nesteroidinius priešuždegiminius vaistus ar kitas skausmą malšinančias priemones esant būtinybei.

Chirurginis gydymas

Chirurginė intervencija yra svarstoma esant sunkioms stuburo skoliozės formoms arba kai konservatyvus gydymas neduoda pakankamų rezultatų ir ligos progresavimas vyksta greitai. 

Chirurginės intervencijos tikslai yra:

• Stuburo deformacijos ištaisymas, naudojant metalinius strypus ir skriemulius, kurie fiksuojami prie slankstelių, siekiant ištiesinti stuburą.
• Stuburo padėties stabilizavimas, kad būtų išvengta tolesnio išlinkimo progresavimo. Operacija gali apimti slankstelių sujungimą (spondilodezę), siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą.
• Nervų struktūrų dekompresija, jei dėl skoliozės būna suspaudžiami nervai, sukeliantys skausmą ar kitus neurologinius simptomus.

Chirurginės intervencijos sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant operacijos laiką, paciento bendrą sveikatos būklę ir pooperacinį priežiūros planą.

Skoliozės pratimai

Skoliozės gydymo proceso svarbi dalis yra specializuoti kineziterapiniai pratimai, kurie padeda stiprinti nugaros raumenis, gerinti stuburo lankstumą ir sumažinti kamuojančio skausmo simptomus. Šie pratimai yra ypač efektyvūs ankstyvose skoliozės stadijose ir gali būti naudojami kaip pagrindinis ar papildomas gydymo metodas kartu su kitais konservatyviais ar chirurginiais gydymo būdais.

Katės pratimas skoliozei

Pradinė padėtis: Pradėkite keturpėsčioje padėtyje, keliai po klubais, rankos tiesiai po pečiais.

• Katės pozicija: Įkvėpdami lėtai suapvalinkite nugarą į viršų, nuleisdami galvą žemyn, mėgindami maksimaliai išlenkti stuburą į viršų. Ši pozicija padeda atsipalaiduoti nugaros raumenims ir skatina stuburo lankstumą.
• Ištiestos katės pozicija: Iškvėpdami lėtai nuleiskite pilvą žemyn, išlenkdami stuburą priešinga kryptimi ir pakeldami galvą bei pečius aukštyn. Ši pozicija stiprina nugaros raumenis ir skatina teisingą stuburo išlaikymą.

Atlikite 10-15 kartų, palaipsniui didindami pakartojimų skaičių pagal savo jėgas ir lankstumą.

Visus pratimus reikia atlikti sklandžiai ir be skausmo. Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą, pratimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie stuburo stenozę

Kas sutrinka organizme sergant skolioze?

Sergant skolioze, sutrinka normali stuburo struktūra ir funkcijos. Tai reiškia, kad stuburas išlinksta į šoną ir pasisuka aplink savo ašį, o tai gali sukelti raumenų disbalansą, stuburo ir aplinkinių struktūrų įtampos bei streso padidėjimą. Dėl šių pokyčių gali atsirasti nugaros skausmai, laikysenos pakitimai ir judėjimo sutrikimai. Be to, esant sunkioms skoliozės formoms, gali būti paveiktos vidaus organų, pavyzdžiui, plaučių ir širdies, funkcijos dėl suspaudimo ir vietos pokyčių krūtinės ląstoje.

Skoliozė ir kariuomenė - ar galiu tarnauti?

Skoliozės buvimas ne visada yra absoliuti kontraindikacija tarnauti kariuomenėje. Tarnavimo galimybė priklauso nuo skoliozės sunkumo, simptomų buvimo ir kaip ši būklė įtakoja žmogaus fizinį pajėgumą. Paprastai lengvos formos skoliozė, kuri nesukelia stiprių simptomų ar judėjimo apribojimų, netrukdo tarnauti. Tačiau sunkesnės skoliozės formos, kurios reikalauja intensyvaus gydymo ar sukelia funkcinius sutrikimus, gali tapti kliūtimi kariuomenės tarnybai. Svarbu atlikti išsamų medicininį patikrinimą ir konsultuotis su gydytoju dėl asmeninių galimybių.

Skoliozė ir sportas - ar galiu sportuoti?

Taip, sergant skolioze, galima ir net rekomenduojama sportuoti, tačiau svarbu pasirinkti tinkamas sporto šakas ir veiklas. Sportas gali padėti stiprinti nugaros raumenis, pagerinti laikyseną ir bendrą fizinę būklę. Rekomenduojama vengti sporto šakų, kurios sukelia staigius stuburo pasisukimus ar didelę stuburo apkrovą. Pavyzdžiui, plaukimas, vaikščiojimas arba šiaurietiškas ėjimas yra puikūs veiklos pasirinkimai.

Ar skoliozė išgydoma?

Skoliozės išgydymas priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant ligos stadiją, tipą ir taikomus gydymo metodus. Nors daugeliu atvejų skoliozės visiškai išgydyti neįmanoma, tinkamas gydymas ir reguliari mankšta gali padėti kontroliuoti simptomus, stabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Sunkesniais atvejais chirurginė intervencija gali padėti ištaisyti stuburo deformaciją ir stabilizuoti jo padėtį.