Idiopatinė skoliozė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių stuburo deformacijų, pasireiškianti stuburo išlinkimu ir susukimu. Ši būklė pacientų gyvenime dažniausiai pasireiškia anksti, dar vaikystėje ar paauglystėje, tačiau tikslios jos priežastys nėra žinomos. Šiame straipsnyje aptarsime idiopatinės skoliozės ypatumus, simptomus, galimas priežastis, skoliozės tipus bei gydymo galimybes.
Kas yra idiopatinė skoliozė?
Idiopatinė skoliozė - tai stuburo iškrypimas į šoną, kartu su stuburo slanksteliais. Ši būklė pasireiškia be žinomos tikslios priežasties ir dažniausiai yra diagnozuojama vaikams bei paaugliams. Idiopatinė skoliozė skirstoma į tris pagrindinius tipus pagal amžių, kai ji išsivysto: infantilinė (nuo gimimo iki 3 metų), juvenilinė (nuo 3 iki 10 metų) ir paauglystės (nuo 10 metų iki skeleto brandos).
Kokie yra idiopatinės skoliozės simptomai?
Pagrindiniai idiopatinės skoliozės simptomai yra šie:
- Pastebimas stuburo iškrypimas į šoną, dažnai su sukamaisiais judesiais.
- Nevienodas pečių aukštis - vienas petys gali būti aukštesnis už kitą.
- Nevienodas juosmens įdubimų gylis - viena pusė gali būti gilesnė nei kita.
- Nevienodas atstumas tarp rankų ir liemens - viena ranka gali atrodyti labiau atitraukta nuo kūno nei kita.
- Šoninis liemens poslinkis - liemuo gali atrodyti pasislinkęs į vieną pusę.
- Skirtingas menčių išsikišimas - viena mentė gali būti labiau išsikišusi nei kita.
Svarbu pažymėti, kad skoliozės simptomai gali būti nežymūs ir sunkiai pastebimi, ypač ankstyvose ligos stadijose.
Kas sukelia idiopatinę skoliozę?
Nors tikslios idiopatinės skoliozės priežastys nėra žinomos, manoma, kad įtakos gali turėti keletas veiksnių:
- Genetika - pastebėta, kad skoliozė dažniau pasireiškia tam tikrose šeimose, todėl manoma, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos.
- Augimo spurtas - skoliozė dažnai pasireiškia ar progresuoja spartaus augimo metu, pvz., paauglystėje.
- Lyčių skirtumai - mergaitėms skoliozė diagnozuojama dažniau nei berniukams, o jų būklė dažniau progresuoja.
- Raumenų ir jungiamojo audinio anomalijos - kai kurie tyrimai rodo, kad skoliozę gali sukelti raumenų ar jungiamojo audinio pokyčiai.
Kokie yra skoliozės tipai?
Idiopatinė skoliozė yra skirstoma į tris pagrindinius tipus pagal amžių, priklausomai kada ji išsivysto.
Infantilinė skoliozė
Šis skoliozės tipas pasireiškia nuo gimimo iki 3 metų amžiaus. Tai rečiausias idiopatinės skoliozės tipas, sudarantis mažiau nei 1% visų atvejų. Berniukams ji diagnozuojama dažniau nei mergaitėms. Daugeliu atvejų infantilinė skoliozė išnyksta savaime, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo, siekiant išvengti progresavimo.
Juvenilinė skoliozė
Juvenilinė skoliozė išsivysto nuo 3 iki 10 metų amžiaus. Ji sudaro apie 10-15% visų idiopatinės skoliozės atvejų. Mergaitėms juvenilinė skoliozė pasitaiko dažniau nei berniukams. Juvenilinės skoliozės eiga gali būti įvairi - kai kuriais atvejais būklė išlieka stabili, o kitais atvejais gali sparčiai progresuoti, todėl svarbu reguliariai stebėti vaiko stuburo būklę ir laiku pradėti gydymą, jei to reikia.
Paauglystės skoliozė
Ši būklė pasireiškia nuo 10 metų iki skeleto brandos. Tai dažniausias idiopatinės skoliozės tipas, sudarantis apie 85% visų atvejų. Paauglystės skoliozė mergaitėms diagnozuojama dažniau nei berniukams, o jų būklė dažniau progresuoja. Paauglystės skoliozės eiga gali būti įvairi, priklausomai nuo skoliozės laipsnio, vaiko augimo tempo ir kitų veiksnių.
Be šių trijų pagrindinių tipų, egzistuoja ir kitos, retesnės idiopatinės skoliozės formos, tokios kaip suaugusiųjų idiopatinė skoliozė, pasireiškianti jau pasiekus skeletinę brandą.
Kaip gydyti idiopatinę skoliozę?
Idiopatinės skoliozės gydymas priklauso nuo amžiaus, skoliozės tipo, jau esamo stuburo iškrypimo laipsnio ir progresavimo rizikos. Pagrindiniai gydymo metodai yra stebėjimas - jei skoliozė yra lengva ir nėra didelės progresavimo rizikos, gali pakakti reguliaraus stebėjimo, vertinant stuburo iškrypimo pokyčius. Kineziterapija - specialūs pratimai gali padėti sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis ir pagerinti stuburo stabilumą ir lankstumą. Kartais indikuotinas specialaus įtvaro-korseto dėvėjimas - esant vidutinio sunkumo skoliozei ir didelei progresavimo rizikai, gali būti skiriamas toks korsetas, padedantis sustabdyti stuburo iškrypimo progresavimą spartaus vaiko augimo metu. Paskutinė išeitis - chirurginis gydymas - sunkios skoliozės atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų, gali būti atliekama stuburo korekcijos operacija, naudojant metalinius implantus.
Svarbu pažymėti, kad kiekvieno paciento situacija yra individuali, todėl gydymo planas turi būti sudaromas individualiai, atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją ir gydytojo rekomendacijas.
