Kifozė – tai stuburo iškrypimas sagitalinėje plokštumoje, pasireiškiantis padidėjusiu nugaros išlinkimu atgal. Dažniausiai stuburo kifozė pažeidžia krūtininės stuburo (torakalinės) dalies slankstelius, nors gali pasireikšti ir kaklinėje ar juosmeninėje stuburo dalyse. Kifozės sunkumas priklauso nuo nukrypimo nuo fiziologinės lordozės kampo dydžio.
Pagal kilmę, kifozė skirstoma į įgimtą ir įgytą. Įgimta kifozė susijusi su embriono vystymosi sutrikimais, dėl kurių formuojasi patologinė stuburo kreivė. Tai gali lemti genetiniai faktoriai, intrauterininė hipoksija, motinos mitybos nepakankamumas nėštumo metu.
Įgyta kifozė dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikės netinkamos laikysenos, traumų, infekcijų, degeneracinių ligų (osteoporozės, spondilartrozės), po stuburo operacijų.
Kifozė ne tik sukelia skausmą, riboja judesius, bet, esant ryškiam išlinkimui, gali spausti krūtinės ląstą, sutrikdyti širdies ir plaučių veiklą. Todėl svarbu kifozę diagnozuoti ir gydyti laiku, kad būtų galima išvengti sunkių komplikacijų.
Kifozės simptomai
Kifozės simptomatika yra labai įvairi ir priklauso nuo patologijos formos, vietos bei progreso stadijos. Ši būklė gali pasireikšti ne vien kaip estetinis defektas, bet ir sukelti įvairaus intensyvumo klinikinius simptomus, turinčius įtakos paciento gyvenimo kokybei.
Pradinėse kifozės stadijose dažniausiai pasireiškia lengvas nugaros skausmas, lokalizuotas pažeidimo srityje. Šis skausmas dažnai yra nuolatinis, bet intensyvėja po ilgesnio statinio krūvio ar netaisyklingos laikysenos palaikymo. Skausmo mechanizmas susijęs su padidėjusiu raumenų ir fascijų įsitempimu, kuris ilgainiui tampa būtinu, būtent dėl susiformavusios nenatūralios stuburo pozicijos.
Pažengusios kifozės stadijose, kai išlinkimas tampa ryškesnis, gali atsirasti papildomų simptomų, susijusių su nervų suspaudimu. Tai apima tirpimus, dilgčiojimą, jautrumo praradimą ar raumenų silpnumą nugaros srityje, o sunkiais atvejais - ir kojose. Šie simptomai kyla dėl stuburo kanalo susiaurėjimo arba nervinių šaknelių suspaudimo dėl deformuotų stuburo struktūrų.
Kifozė taip pat gali turėti įtakos vidaus organų funkcijai, ypač esant ryškiai krūtininės dalies kifozei. Stuburo išlinkimo padidėjimas gali sukelti spaudimą įvairiems organamas, tokiems kaip plaučiai ir širdis. Pacientai dėl to gali patirti kvėpavimo funkcijos sutrikimus – dusulį, ypač fizinio krūvio metu, turėti sumažėjusį plaučių tūrį ir hipoksiją. Ilgalaikis spaudimas širdžiai gali lemti įvairius širdies veiklos sutrikimus, pasireiškiančius kaip širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs širdies darbas ir net širdies nepakankamumas.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į pacientų, sergančių kifoze, psichologinę būklę. Dėl estetinės išvaizdos pasikeitimo gali atsirasti psichosocialiniai sutrikimai: sumažėjęs savęs vertinimas, depresija, socialinė izoliacija.
Kifozės diagnostika
- Anamnezės rinkimas yra pirmasis žingsnis, leidžiantis nustatyti galimas kifozės priežastis, simptomų atsiradimo laiką ir jų progresavimą. Gydytojas detaliai teiraujasi apie paciento skundus, ankstesnes stuburo traumas, operacijas, lėtines ligas, šeimos istoriją susijusią su stuburo patologijomis.
- Fizinė apžiūra apima laikysenos vertinimą stovint ir sėdint, stuburo lankstumą, raumenų jėgą, jautrumą, taip pat refleksų būklę. Svarbu atkreipti dėmesį į stuburo išlinkimo kampą, nustatant, ar jis yra fiksuotas ar koreguojamas. Gydytojas taip pat gali atlikti specialius testus, pvz., Adamso testą (pacientas yra palenkiamas į priekį, o gydytojas vertina stuburo simetriją), kuris padeda nustatyti struktūrinį, ar nefunkcinį kifozės tipą.
- Rentgeno tyrimas yra pagrindinis instrumentas klinikinėje kifozės diagnostikoje. Jis leidžia įvertinti stuburo kreivumo laipsnį, formą, atskleisti galimus patologinius pokyčius, pavyzdžiui, slankstelių deformacijas, tarpslankstelinių diskų aukščio pokyčius. Rentgeno nuotraukos atliekamos keliose projekcijose (iš šono ir priekio), kad būtų galima įvertinti trimačius stuburo pakitimus. Stuburo kreivumo laipsnis dažnai nustatomas naudojant Cobb metodą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra naudojama nustatant minkštųjų audinių, įskaitant tarpslankstelinius diskus, nugaros smegenis ir nervus, būklę. MRT yra ypač naudinga, jei įtariamas nervinių struktūrų pažeidimas ar kitos sudėtingesnės patologijos.
- Kompiuterinė tomografija (KT) suteikia detalų slankstelių struktūrų vaizdą, ypač vertinant stuburo kanalo plotį ir įvertinant kaulų struktūrų anomalijas.
Diagnostikos proceso metu gali būti nustatyta būtinybė atlikti papildomus tyrimus, pvz., elektromiografiją (EMG), norint įvertinti nervų pažeidimo laipsnį, arba kraujo tyrimus, siekiant nustatyti uždegiminio proceso buvimą.
Patologinė kifozė
Patologinė kifozė yra būklė, kai pastebimas per didelis išorinis stuburo išlinkimas, kurį gali sukelti įvairios sveikatos problemos. Tai laikoma patologiniu procesu, nes nukrypsta nuo normalaus stuburo išlinkimo laipsnio ir gali būti sukelta tokių veiksnių kaip degeneracinės ligos, osteoporozė arba struktūrinės anomalijos. Ši būklė gali sukelti skausmą, diskomfortą ir kitas komplikacijas.
Patologinės kifozės priežastys:
- Traumos - slankstelių lūžiai, netinkamai sugiję lūžiai gali deformuoti stuburą.
- Infekcinės ligos - tuberkuliozė, osteomielitas gali destruktyviai pažeisti stuburo slankstelius.
- Degeneracinės ligos - osteoporozė, spondiloartrozė ir kitos gali sumažinti slankstelių aukštį.
- Scheuermann liga - vaikų augimo amžiuje atsirandanti stuburo osteochondrozė.
- Sisteminės ligos - ankilozinis spondilitas, vėžys, irgi gali nulemti tokias stuburo deformacijas.
- Operacijos ar spinduliuotė, gali paveikti stuburo biomechaniką.
- Įgimti stuburo formavimosi sutrikimai - Marfano sindromas, kifoskoliozė.
Kaklo kifozė
Kaklo kifozė, arba cervikalinė kifozė, pasireiškia padidėjusiu nugaros išlinkimu atgal ir sumažėjusia fiziologine kaklo lordoze.
Galimos kaklo kifozės priežastys:
- Degeneracinės ligos - spondiliozė, osteochondrozė
- Stuburo traumos, ypač Jeffersono tipo lūžiai
- Pooperacinė kifozė po kaklo slankstelių operacijų
- Reumatinės ligos - ankilozinis spondilitas
- Įgimti formavimosi defektai
Kaklo kifozė gali sukelti stiprų kaklo ir pečių juostos skausmą, galvos svaigimą. Dėl nervų šaknelių suspaudimo atsiranda rankų tirpimas, silpnumas, kai kuriais atvejais, net paralyžius. Sunkiais atvejais sutrinka eisena ir pusiausvyra.
Kaklo kifozės gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir priežasties. Gali būti skiriama konservatyvi terapija, kineziterapija, taikomos korekcinės procedūros, operacijos. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir gydyti šią būklę, kol dar nėra ryškių pakitimų.
Here is an improved version of the text:
Krūtininės stuburo dalies kifozė
Krūtininės stuburo dalies kifozė, arba torakalinė kifozė, pasireiškia padidėjusiu stuburo išlinkimu atgal krūtininėje dalyje (torakaliniuose slanksteliuose).
Fiziologinė torakalinė kifozė yra normali stuburo dalis, tačiau per didelis išlinkimas gali tapti patologiniu ir sukelti nugaros skausmą, kvėpavimo sutrikimus dėl krūtinės ląstos deformacijos, riboti judesių amplitudę.
Dažniausios patologinės torakalinės kifozės priežastys:
- Scheuermann liga - stuburo augimo sutrikimas paauglystėje
- Osteoporozė - trabekulinio kaulo nykimas senyvo amžiaus žmonėms
- Ilgalaikė netinkama laikysena, ypač įsisenėjęs palinkimas į priekį
- Stuburo traumos, infekcinės ligos
- Operacijų ar spindulinės terapijos poveikis
Krūtininės stuburo dalies kifozė gydoma atsižvelgiant į priežastį ir išreikštumą. Gali būti taikoma korekcinė mankšta, kineziterapija, korsetai, vaistai, rečiau - taikomas chirurginis gydymas.
Kifozės laipsniai
Kifozės laipsnių klasifikacija
- Lengvas laipsnis apibrėžiamas, kai stuburo išlinkimo kampas yra nuo 20 iki 40 laipsnių. Paprastai šis kifozės lygis nesukelia reikšmingų simptomų ir gali būti efektyviai valdomas naudojant konservatyvius gydymo metodus, tokius kaip mankšta, kineziterapija, fizioterapija ir laikysenos korekcija.
- Vidutinis laipsnis nustatomas, kai išlinkimo kampas yra tarp 40 ir 60 laipsnių. Šiame etape gali pasireikšti nugaros skausmai, raumenų įtampa ir laikysenos problemos. Vidutinio laipsnio kifozė gali pareikalauti intensyvesnio konservatyvaus gydymo, įskaitant specializuotus pratimus stuburo stiprinimui ir, kai kuriais atvejais, ortopedinių įtaisų, pavyzdžiui, korsetų, naudojimą.
- Sunkus laipsnis apibūdinamas, kai išlinkimo kampas viršija 60 laipsnių. Sunki kifozė gali sukelti jau labai rimtus simptomus, kaip kad stiprų nugaros skausmą, kvėpavimo sutrikimus dėl krūtinės ląstos deformacijos, taip pat nervų suspaudimą, sukelti įvairius neurologinius simptomus. Sunkios kifozės atvejais gali būti svarstoma chirurginė intervencija, siekiant ištaisyti stuburo deformaciją ir sumažinti simptomus.
Kifozės kampo matavimas
Stuburo išlinkimo kampo matavimas yra atliekamas naudojant Cobb metodą, kuris yra laikomas auksinio standarto metodika, vertinant tokias stuburo deformacijas. Šis metodas apima dviejų slankstelių, ribojančių išlinkimą, aukščiausios ir žemiausios dalies linijų nubrėžimą ir kampo tarp šių linijų matavimą.
Kifozės gydymas
Kifozės gydymas yra kompleksinis procesas, kurio tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti stuburo funkcijas ir, kai įmanoma, ištaisyti atsiradusį kreivumą. Gydymo strategija smarkiai priklauso nuo kifozės tipo, sunkumo bei paciento bendros sveikatos būklės.
Kineziterapija ir pratimai kifozei gydyti
Kineziterapija stiprina nugaros raumenis, gerina laikyseną ir lankstumą. Individualiai parinkti pratimai gydyti kifozę, padeda atkurti stuburo judesius, sumažinti skausmą bei užkirsti kelią tolesnei patologijos progresijai. Pratimų programoje dažnai įtraukiami raumenų stiprinimo, tempimo ir aerobiniai pratimai, taip pat specialūs pratimai, skirti stuburo stabilizacijai.
Korsetų naudojimas
Korsetai arba ortopediniai įtaisai gali būti naudojami kaip viena iš konservatyvių kifozės gydymo priemonių, ypač vaikams ir paaugliams, kurių kaulų sistema dar nėra visiškai suformuota. Korsetai padeda palaikyti stuburą teisingoje padėtyje, mažinti kreivumą ir skausmą, bei stabdyti patologijos progresavimą.
Kifozės operacija
Chirurgija gali būti rekomenduojama ypatingai sunkiais kifozės atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda jokių pageidaujamų rezultatų arba kai ligos patologija sukelia stiprų skausmą, nervų suspaudimą arba vidaus organų funkcijos sutrikimus. Chirurginio gydymo metodai gali apimti slankstelių dalinį pašalinimą, stuburo stabilizaciją su metaliniais implantais ir kitas technikas, skirtas ištaisyti kreivumą ir atkurti normalią stuburo funkciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra kifozė ir lordozė?
Kifozė ir lordozė yra du priešingi stuburo išlinkimo tipai, atspindintys stuburo anatomijos ir funkcijos įvairovę. Kifozė reiškia išlinkimą atgal ir dažniausiai pasireiškia krūtininėje stuburo dalyje, tuo tarpu lordozė – tai išlinkimas į priekį, būdingas juosmens ir kaklo stuburo dalims. Abi šios būklės yra svarbios normaliam stuburo lankstumui ir funkcijai, tačiau patologinis jų padidėjimas gali sukelti skausmą, sutrikdyti judesių amplitudę ir turėti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei.
Kaip gydyti kifozę?
Gydant kifozę, svarbu taikyti individualizuotą terapiją, kuri būtų pritaikyta pagal paciento būklę, kifozės tipą ir sunkumą. Kineziterapija, specialiai parinkti pratimai nugaros raumenims stiprinti, taip pat korsetų naudojimas, siekiant palaikyti teisingą stuburo padėtį. Sunkesniais atvejais, kai konservatyvūs metodai neduoda pakankamo efekto, gali būti svarstoma chirurginė intervencija, siekiant ištaisyti stuburo deformaciją. Svarbu reguliariai stebėti paciento būklę ir, jei reikia, atitinkamai koreguoti gydymo planą.
Kaip nustatyti kifozę?
Kifozės nustatymui atliekama išsami paciento fizinė apžiūra, vertinant stuburo išlinkimą, laikyseną ir galimus simptomus. Rentgeno tyrimai yra pagrindinis instrumentinis diagnostikos metodas, leidžiantis įvertinti stuburo kreivumo laipsnį, formą ir nustatyti galimas priežastis. Papildomai gali būti atliekami magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, ypač jei reikia detaliau įvertinti stuburo struktūras ar nustatyti galimą nervų suspaudimą.
Kas tai yra patiesinta kifozė?
Patiesinta kifozė yra būklė, kurioje stuburo išlinkimas į nugaros pusę yra sumažėjęs. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ilgalaikę netaisyklingą laikyseną, raumenų disbalansą arba tam tikras medicinines būkles.
Kas yra kifoze?
Apibendrinant, kifozė yra būklė, kuriai būdingas padidėjęs stuburo išlinkimas atgal, dažniausiai krūtininėje stuburo dalyje. Kifozė gali būti tiek fiziologinė, t.y., natūrali stuburo išlinkimo dalis, tiek patologinė, kai išlinkimas viršija normalius parametrus dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Patologinė kifozė gali sukelti skausmą, sutrikdyti normalią stuburo funkciją ir turėti įtakos bendrai paciento sveikatai ir gyvenimo kokybei.
