Stuburo išvarža, mediciniškai žinoma kaip spinalinė diskų hernija, yra viena iš labiausiai paplitusių lokomotorinės sistemos patologijų, pasireiškianti diskų struktūros pažeidimu. Tai sukelia aplinkinių nervų struktūrų dirginimą ar net suspaudimą, dėl ko atsiranda radikulopatija – skausmas, plintantis iš nugaros į apatines galūnes. Radikulopatijos priežastis, dažniausiai, yra nervų šaknų kompresija atsiradusi dėl stuburo išvaržos kuri ir sukelia didelį neuropatinį skausmą, nepatogumus, ar netgi disfunkcijas.
Stuburo išvaržos sukelto skausmo kojose reikšmė
Kai pacientas skundžiasi skausmu, plintančiu iš stuburo į koją, tai medicininėje praktikoje vertinama kaip potencialus radikulopatijos simptomas, kuris dažniausiai būna susijęs su stuburo išvarža. Ši būklė, dar žinoma kaip išalgija, atsiranda dėl vieno ar kelių nugaros smegenų nervų šaknelių dirginimo ar suspaudimo. Dažniausiai tokios patologijos atsiranda L5 ar S1 stuburo slankstelių segmentuose ir dermatomų srityse, kurios būtent ir inervuoja apatines galūnes.
Toks nervų šaknelių suspaudimas, sukeliantis skausmą, pirmiausiai atsiranda dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, kai disko branduolio pulposus medžiaga prasiskverbia pro pluoštinius žiedus (anulus fibrosus) ir sudaro spaudimą aplinkiniams nervams. Šis patologinis procesas sukelia vietinę uždegiminę reakciją, cheminių mediatorių išsiskyrimą, kurie paskatina skausmo receptorius, taip pat dėl mechaninio spaudimo nervų šaknelėms atsiranda neuropatinis skausmas.
Išalgijos skausmas gali būti apibūdinamas kaip deginantis, šaudantis arba elektrinis, prasidedantis juosmens srityje ir plintantis žemyn per sėdmenis į vieną ar abi kojas, dažniausiai iki pėdų. Skausmo intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus, neleidžiančio atlikti kasdienių veiklų, skausmo lygio. Be skausmo, gali pasireikšti ir kitų simptomų, pavyzdžiui, galūnių tirpimas, sumažėjusi jautrumo zona, silpnumas kojose.
Diagnostika, kuria siekiama patvirtinti radikulopatiją ir nustatyti jos priežastis, apima klinikinį paciento įvertinimą, neurologinį ištyrimą ir radiologinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), kurie padeda vizualizuoti tarpslankstelinius diskus, jų būklę ir galimą nervų šaknelių suspaudimą.
Mechaninis ir uždegiminis skausmo mechanizmas: ką rodo tyrimai
Nervų šaknelės dirginimą dėl išvaržos lemia du persipynę procesai – tiesioginis mechaninis spaudimas ir vietinė biocheminė (uždegiminė) reakcija. Mechaninis nervo šaknelės suspaudimas sutrikdo aksoplazminę srovę, sukelia vietinę demielinizaciją bei laidumo blokadą, o esant ilgesniam spaudimui gali išsivystyti intraneuralinė edema, panaši į vietinio „skyrelinio sindromo“ mechanizmą.1 Kartu su tuo, iš pažeisto disko audinio išsiskiria priešuždegiminiai citokinai (IL-1β, IL-6, IL-8, TNF-α), kurie jautrina nervo receptorius ir sustiprina skausmo pojūtį.1 Įdomu tai, kad naujausi klinikiniai tyrimai rodo – skausmo intensyvumas ne visada tiesiogiai koreliuoja su citokinų kiekiu kraujyje ar disko dydžiu MRT vaizduose; svarbų vaidmenį taip pat vaidina individualūs skausmo moduliacijos ir psichologiniai veiksniai, tokie kaip nerimas ar skausmo katastrofizavimas.1 Tai paaiškina, kodėl du panašaus dydžio išvaržą turintys pacientai gali jausti visiškai skirtingą skausmo lygį.
Tiesios kojos pakėlimo testas (SLR) – naudinga, bet netobula diagnostikos priemonė
Vienas dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamų tyrimų, padedančių įtarti radikulopatiją, yra tiesios kojos pakėlimo (SLR, Lasègue) testas, kurio metu tempiama sėdimojo nervo šaknelė ir provokuojamas skausmas, plintantis žemiau kelio. Sisteminė Cochrane apžvalga, apibendrinusi 16 kohortinių ir 3 atvejo-kontrolės tyrimus, parodė, kad chirurginėse populiacijose SLR testo jautrumas siekia apie 0,92, tačiau specifiškumas tesiekia vos apie 0,28 – tai reiškia, kad teigiamas testas gerai padeda įtarti išvaržą, tačiau savaime jos nepatvirtina.2 Priešingos pusės (sukryžiuotas) SLR testas veikia atvirkščiai – jo specifiškumas apie 0,90, o jautrumas vos apie 0,28, todėl teigiamas rezultatas stipriau patvirtina diagnozę.2 Būtent dėl to SLR testas visada vertinamas kartu su kitais neurologiniais radiniais ir, esant reikalui, MRT vaizdais, o ne kaip savarankiškas diagnostinis kriterijus. Mūsų klinikos kineziterapeutai pastebi, kad išsamus funkcinis ir neurologinis įvertinimas pirminio vizito metu leidžia greičiau atskirti radikulopatiją nuo kitų kojos skausmo priežasčių ir parinkti tikslingą gydymo kryptį.
Terapinis požiūris į skausmo, plintančio į koją, valdymą dėl stuburo išvaržos apima kompleksinį gydymą, siekiant sumažinti uždegimą, atpalaiduoti suspaustus nervus ir atkurti normalią nervų funkciją. Todėl būna skiriami vaistai nuo skausmo ir uždegimo, kineziterapija, manualinė terapija, epidūrinės kortikosteroidų injekcijos ir, esant būtinybei, chirurginė intervencija.
Išvaržos sukeltų kojų skausmų gydymo metodai
Konservatyvus gydymas
Konservatyvus gydymas yra pirmasis žingsnis gydant bet kokią stuburo išvaržą, kuris siekia sumažinti skausmą, uždegimą ir pagerinti paciento judrumą, be invazinių procedūrų. Gera žinia ta, kad daugumai pacientų konservatyviai gydomi išvaržos simptomai reikšmingai palengvėja per 6-12 savaičių. Šiuolaikinės gydymo gairės taip pat rekomenduoja išlikti kuo aktyvesniems ir vengti ilgalaikio gulėjimo lovoje – ankstyvas, saikingas judėjimas spartina sveikimą. Šis gydymo metodas apima kelias pagrindines strategijas:
- Kineziterapija: Individualiai pritaikytos kineziterapijos programos, kurių tikslas yra sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis, pagerinti stuburo stabilumą ir lankstumą, taip sumažinant diskų spaudimą nervų šaknelėms. Įprastai naudojami mankštos terapijos, tempimo pratimai ir nugaros stabilizacijos pratimai.
- Nesteroidiniai uždegimą mažinantys vaistai: Vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, vartojami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Jie vartojami mažiausia veiksminga doze ir kuo trumpesnį laiką, o prieš vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Svarbu atsižvelgti į individualią kiekvieno paciento toleranciją ir galimas šalutines reakcijas.
- Gyvenimo būdo keitimas: Svorio kontrolė, sveika mityba, rūkymo metimas ir ergonomiškos darbo vietos įrengimas yra dar keli itin svarbūs veiksniai, padedantys sumažinti spaudimą nugaros diskams ir skatinantys stuburo sveikatą.
Chirurginis gydymas
Kai konservatyvus gydymas nesuteikia teigiamo poveikio arba paciento gyvenimo kokybė yra ženkliai sumažėjusi dėl labai intensyvaus skausmo, judėjimo apribojimų ar kitų neurologinių simptomų, gali būti siūloma ir chirurginė intervencija. Skubi operacija būtina retais atvejais – kai progresuoja neurologinis deficitas (ryškėjantis kojos silpnumas) arba atsiranda „cauda equina“ sindromo požymių (šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimai, tirpimas tarpvietės srityje) – tokiu atveju į gydytojus būtina kreiptis nedelsiant. Chirurginis gydymas apima kelias procedūras, priklausomai nuo išvaržos tipo ir lokalizacijos:
- Diskoektomija: Tai dažniausiai atliekama operacija, kurios metu pašalinama išvaržos dalis, daranti spaudimą nervui. Procedūra gali būti atliekama per mažą pjūvį, naudojant mikroskopą arba endoskopą, kas leidžia sumažinti audinių traumas ir pagreitinti atsigavimo procesą.
- Laminektomija: Ši procedūra apima slankstelio arkos dalies pašalinimą siekiant suteikti daugiau vietos nervams ir sumažinti jų suspaudimą.
- Fuzija (artrodezė): Kai reikia stabilizuoti stuburą, gali būti atliekama fuzija, sujungiant du ar daugiau slankstelius, naudojant kaulo transplantatus ir (arba) metalo implantus. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama atsiradus akivaizdžiam stuburo nestabilumui ar didelėms jo deformacijoms.
Skausmo trukmė turi reikšmės renkantis gydymo taktiką. Atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo pacientai, kenčiantys nuo išialgijos 4–12 mėnesių, parodė, kad šiai pacientų grupei mikrodiskektomija po 6 mėnesių davė reikšmingai geresnius rezultatus nei tęsiamas konservatyvus gydymas (kojos skausmo balas 2,8 palyginti su 5,2 iš 10 galimų balų), o skirtumas išliko ir po metų.3 Tai nereiškia, kad operacija būtina visiems – daugumai pacientų, kurių skausmas ūmus, simptomai reikšmingai palengvėja per pirmuosius mėnesius taikant vien konservatyvias priemones, tačiau ilgiau nei keturis mėnesius užsitęsusi radikulopatija yra viena iš situacijų, kai verta iš naujo aptarti chirurginio gydymo naudą su gydytoju.3
Po bet kurios iš šių operacijų itin svarbi kryptinga reabilitacija, padedanti saugiai atkurti judrumą, raumenų jėgą ir sugrįžti į kasdienę veiklą.
Kineziterapijos vaidmuo gydant stuburo išvaržos sukeltus kojos skausmus
Kineziterapija, arba judesio terapija, yra neatsiejama dalis integruoto stuburo išvaržos ir su ja susijusių kojų skausmų gydymo proceso dalis. Kineziterapija remiasi individualiai pritaikytais fiziniais pratimais, kurių tikslas - sumažinti skausmą, pagerinti paciento funkcinius gebėjimus, sustiprinti raumenų sistemą bei optimizuoti judesių amplitudę.
Skausmo mažinimas
Bet kurios kineziterapijos programos pradžioje dėmesys turi būti skiriamas skausmo mažinimui panaudojant įvairias technikas: šalčio ar šilumos terapiją, elektroterapiją, ultragarsą ar manualinę terapiją. Šie metodai padeda sumažinti vietinį uždegimą ir skausmą, taip palengvinant tolesnį terapinį procesą.
Judesių amplitudės atkūrimas
Po pradinio skausmo mažinimo etapo, sekanti kineziterapijos užduotis - atkurti judesių amplitudę. Tai pasiekiama atliekant specialiai sukurtus tempimo pratimus, kurie padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, pagerinti sąnarių lankstumą ir sumažinti suspaudimą nervų šaknelėms.
Raumenų stiprinimas
Stuburo stabilizavimas ir raumenų stiprinimas užkerta kelią stuburo išvaržos skausmų atvejams ateityje. Įvairūs pilvo preso, nugaros, dubens dugno bei kojų raumenų stiprinimo pratimai yra integruojami į bendrą gydymo planą. Šie pratimai yra svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą stuburo atramą ir mažinant įtampą tarpslanksteliniuose diskuose. Vėlesniame sveikimo etape raumenų korsetą puikiai sutvirtina specialisto prižiūrimos funkcinės treniruotės.
Teisinga kūno laikysena
Tinkama kūno laikysena - tiek sėdint, tiek stovint - yra būtina siekiant išvengti nereikalingos įtampos nugaros raumenyse ir stuburo slanksteliuose. Kineziterapeutai išmoko pacientus, kaip teisingai išlaikyti laikyseną darbe, namuose, sėdint ir atliekant kasdienius darbus.
Ergonomiška darbo vieta
Ergonomiškai įrengta darbo vieta padeda išvengti ilgalaikio nugaros įtampos ir palaiko sveiką stuburo padėtį. Kineziterapeutai pataria, kaip tinkamai sureguliuoti kėdės aukštį, monitoriaus padėtį ir kitus darbo aplinkos aspektus, siekiant užtikrinti optimalią ergonomiją ir apkrovą jūsų nugarai.
Skausmas iš nugaros plinta į koją? Kuo anksčiau pradedamas kryptingas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti operacijos. Funkcinės Terapijos Centro stuburo klinikoje Vilniuje patyrę specialistai įvertins jūsų būklę ir sudarys individualų gydymo planą. Konsultacijai užsiregistruokite per registracijos puslapį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visada reikia operuoti stuburo išvaržą?
Ne, ne visada reikia operuoti stuburo išvaržą. Daugeliu atvejų gydymas pradedamas nuo konservatyvių metodų, įskaitant skausmo valdymą vaistais, kineziterapiją, ir gyvenimo būdo pakeitimus. Chirurginis gydymas paprastai yra svarstomas tik tuomet, kai konservatyvus gydymas neduoda pakankamo rezultato, o paciento gyvenimo kokybė yra ženkliai sumažėjusi dėl stipraus skausmo, judėjimo apribojimų ar kitų neurologinių simptomų.
Kaip ilgai trunka kineziterapijos kursas?
Kineziterapijos kursas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo individualių paciento poreikių ir būklės. Svarbu pabrėžti, kad terapijos trukmė ir intensyvumas turėtų būti pritaikyti pagal paciento progresą, simptomų sunkumą ir bendrą sveikatos būklę. Reguliarus vertinimas ir pritaikymas yra būtinas siekiant užtikrinti optimalią pažangą ir rezultatus.
Ar galima visiškai atsikratyti išvaržos sukeltų skausmų?
Taip, su tinkamu gydymu ir prevencinėmis priemonėmis yra įmanoma žymiai sumažinti ar net visiškai pašalinti išvaržos sukeltus skausmus. Svarbu laikytis visų gydytojo rekomendacijų, įskaitant reguliarius pratimus, teisingą kūno laikyseną ir, jei reikia, svorio valdymą. Sėkmingas gydymas reikalauja paties paciento įsipareigojimo ir aktyvaus dalyvavimo gydymo procese.
Kokie pratimai yra rekomenduojami išvaržos atveju?
Rekomenduojami pratimai išvaržos atveju turėtų būti individualiai parinkti, atsižvelgiant į paciento būklę. Paprastai tai apima stuburo stabilizavimo, raumenų stiprinimo ir tempimo pratimus, siekiant pagerinti stuburo ir aplinkinių raumenų būklę, taip sumažinant spaudimą diskams ir nervų šaknims. Svarbu, kad pratimai būtų atliekami su specialisto priežiūra, kad būtų išvengta papildomos žalos.
Ar nugaros skausmas visada reiškia, kad turite stuburo išvaržą?
Ne, nugaros skausmas ne visada reiškia stuburo išvaržos diagnozę. Nugaros skausmai gali būti sukelti įvairių priežasčių, įskaitant raumenų įtampą, sąnarių problemas, kitas skeleto ir raumenų sistemos ligas ar net vidaus organų ligas. Todėl svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą tikslios diagnozės nustatymui ir tinkamo gydymo plano sudarymui.
Per kiek laiko praeina stuburo išvaržos sukeltas kojos skausmas?
Daugumai pacientų, gydomų konservatyviai (kineziterapija, vaistais, gyvenimo būdo korekcija), kojos skausmas reikšmingai sumažėja per 6-12 savaičių. Jei po šio laikotarpio skausmas nemažėja arba stiprėja neurologiniai simptomai, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus ir svarstyti kitas gydymo galimybes.
Ar galima sportuoti turint stuburo išvaržą?
Taip, tačiau krūvis turi būti parinktas individualiai. Ūminiu laikotarpiu vengiama šuolių, sunkių svorių kėlimo ir staigių sukamųjų judesių, tačiau saikingas judėjimas – ėjimas, plaukimas, specialūs stabilizavimo pratimai – yra netgi rekomenduojamas. Geriausia sporto programą suderinti su kineziterapeutu, kuris pritaikys pratimus pagal jūsų būklę.
Šaltiniai
- Samuelly-Leichtag G, Eisenberg E, Zohar Y, Andraous M, Eran A, Sviri GE, Keynan O. Mechanism underlying painful radiculopathy in patients with lumbar disc herniation. European Journal of Pain. 2022;26(6):1269-1281. onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/ejp.1947
- van der Windt DAWM, Simons E, Riphagen II, Ammendolia C, Verhagen AP, Laslett M, Devillé W, Deyo RA, Bouter LM, de Vet HCW, Aertgeerts B. Physical examination for lumbar radiculopathy due to disc herniation in patients with low-back pain. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2010. DOI: 10.1002/14651858.CD007431.pub2. doi.org/10.1002/14651858.CD007431.pub2
- Bailey CS, Rasoulinejad P, Taylor D, Sequeira K, Miller T, Watson J, Rosedale R, Bailey SI, Gurr KR, Siddiqi F, Glennie A, Urquhart JC. Surgery versus Conservative Care for Persistent Sciatica Lasting 4 to 12 Months. New England Journal of Medicine. 2020;382:1093-1102. nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa1912658
Šis straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir nepakeičia individualios gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijos. Tiksliai diagnozei nustatyti ir tinkamam gydymo planui sudaryti visada kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
