Skausmo valdymas, naudojant Mckenzie metodą
McKenzie metodo apžvalga
Kilmė ir įkūrėjas
Robin McKenzie - fizioterapeutas, sukūręs unikalią terapinę strategiją, skirtą savo pacientams gydyti, pagrįstą stuburo judesių teorijomis.
Robin McKenzie - Naujosios Zelandijos fizioterapeutas, 20 amžiaus viduryje dirbęs vienoje privaičoje Naujosios Zelandijos klinikoje. Stebėdamas savo pacientų, sergančių įvairiomis nugaros ir kaklo srities ligomis, gydymo rezultatus, jis sukūrė unikalią terapinę strategiją, skirtą stuburo funkcinei būklei įvertinti ir patologijoms gydyti. Ši strategija rėmėsi jam pačiam atliktais moksliniais stuburo biomechanikos tyrimais ir stebėjimais, kaip tam tikri pratimai ir judesių modeliai paveikia skirtingas nugaros ligas. McKenzie metodas buvo grindžiamas prielaida, kad daugelį nugaros skausmų sukelia dėl traumų ar kitų veiksnių atsiradusios stuburo judesio disfunkcijos, todėl gydymas turėtų būti nukreiptas į šių sutrikimų koregavimą. Naudodamas savo sukurtus specifinius pratimus ir mobilizacijas, McKenzie padėjo pacientams atkurti fiziologinį stuburo judesių modelį ir sumažinti skausmą bei negalią.
McKenzie metodikos koncepcija
Biomechanikos ir kineziterapijos principai: McKenzie metodas remiasi pagrindine koncepcija, kad stuburo patologijų gydymui labai svarbi yra tinkama biomechanika ir judesių terapija. Biomechanika apibrėžia stuburo struktūrą ir funkciją remiantis anatomijos, fiziologijos ir mechanikos dėsniais. McKenzie metodikoje atliekama detali stuburo biomechanikos analizė, įvertinant slankstelių, tarpslankstelinių diskų, raiščių ir raumenų būklę. Remiantis šia analize nustatomos patologinės stuburo būklės - padidėjęs ar sumažėjęs judrumas tam tikrose srityse, raumenų disbalansas ir kt.
Tada, naudojant specialius pratimus ir manualinės terapijos technikas, atliekama kineziterapija. Šie gydomieji pratimai ir mobilizacijos padeda normalizuoti stuburo biomechaniką - atkurti fiziologinius judesių modelius, sumažinti skausmą ir padidinti funkcinį pajėgumą. McKenzie metode kineziterapija visada individualizuojama pagal konkrečios stuburo srities biomechanines problemas ir simptomus. Naudojami specifiniai pratimai, kurie pagerina diskų aprūpinimą medžiagomis, mažina spaudimą nervams, stiprina raumenis ir padeda grąžinti stuburą į neutralią padėtį.
Taigi McKenzie metodo esmė ir novatoriškumas yra biomechanikos žinių pritaikymas individualizuotai kineziterapijai, gydant įvairias nugaros ir kaklo patologijas. Toks holistinis ir kombinuotas požiūris užtikrina geresnius gydymo rezultatus.
Patologinės anomalijos: Analizuojant įvairias stuburo patologijas, Mekenzo metodas remiasi moksliniais duomenimis ir diagnostiniais kriterijais, kad būtų galima sudaryti individualizuotus gydymo planus.
Patologinės anomalijos: McKenzie metodas nagrinėja ir yra taikomas tokioms būklėms kaip įvairios degeneracinės stuburo ligos, tarpslankstelinių diskų išvaržos, stenozė, spondilolistezė, nervų suspaudimo sindromai ir kitos. Atliekant funkcinį ir radiologinį ištyrimą, vertinami stuburo biomechanikos parametrai - apatinės krūtinės, kaklo ir juosmeninės dalies judesių amplitudė bei skausmingumas, raumenų jėga ir ilgis, stuburo linijos nuokrypiai. Remiantis gautais duomenimis ir remiantis radiologinio tyrimo (rentgeno, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso) rezultatais, nustatomos konkrečios patologinės būklės.
Pavyzdžiui, esant tarpslankstelinio disko išvaržai, matomas disko aukščio sumažėjimas, nervinių šaknelių suspaudimas, stuburo kanalo stenozė ir kiti pakitimai. Arba esant spondilolistezei - pasislinkusio slankstelio padėties pakitimas ir destabilizacija. Remiantis šiais duomenimis McKenzie metodu būna sudaromas individualizuotas gydymo planas su pratimais ir manualine terapija, kurie padėtų stabilizuoti pažeistą sritį, sumažinti uždegimą ir skausmą.
McKenzie pratimai
Alkūnių padų pratimai: Vienas iš pagrindinių McKenzie metodo pratimų yra gulėjimas ant alkūnių padų. Atliekant šiuos pratimus, pacientas guli ant pilvo ir remiasi ant sulenktų alkūnių. Tuomet atliekami lėti galvos ir liemens judesiai į priekį ir atgal. Šie judesiai sukuria ciklinį apkrovos ir atpalaidavimo efektą stuburui, ypač apatinės krūtinės ir juosmeninės dalies slanksteliams bei tarpslanksteliniams diskams.
Spaudimai į viršų: Gulint ant pilvo, išspauskite viršutinę kūno dalį į viršų, palikdami dubenį ant žemės. Įvairūs spaudimai į viršų yra vieni pagrindinių šios metodikos pratimų, naudojamų apatinės nugaros dalies skausmui gydyti. Atliekant tokius pratimus, pradinė paciento kūno padėtis yra gulėjimas ant pilvo, rankos sulenktos per alkūnes ir atremtos į grindis, kojos tiesios.
Pratimas atliekamas lėtai ir kontroliuojant kvėpavimą. Įkvėpus, švelniai pakelkite ir ištiesinkite pečių juostą, krūtinės ląstą ir pilvo raumenis, nejudindami klubų. Taip viršutinė kūno dalis švelniai spaudžiama į viršų, o apatinė kūno dalis bei dubuo lieka prispausti prie grindų. Išlaikykite šią padėtį 3-5 sekundes.
Tada lėtai iškvėpkite ir leiskite viršutinei kūno daliai visiškai atsipalaiduoti, grįždami į pradinę padėtį. Pakartokite 8-12 kartų.
Šis pratimas padeda padidinti apatinės nugaros dalies judrumą, sumažinti spaudimą tarpslanksteliniams diskams ir nervinėms šaknelėms. Jis taip pat stiprina gilųjį nugaros ir pilvo raumenyną, padedančius stabilizuoti stuburą. Laipsniškai didinant kartojimų skaičių, galima pasiekti ilgalaikį teigiamą poveikį apatinei nugaros daliai. Vis dėlto, svarbu atlikti pratimą taisyklingai ir stebėti, ar neatsiranda neigiamų simptomų.
Apatinės nugaros dalies šoninio slydimo pratimas: specialus pratimas pacientams turintiems nugaros išvaržą, apimantis švelnius šoninius judesius gulint ant nugaros. Tai specifinis pratimas, skirtas gydyti nervinių šaknelių išvaržai (radikulopatijai).
Pratimas atliekamas gulint ant nugaros ant tvirto paviršiaus. Pirmiausia reikia rasti neutralią stuburo padėtį - kai nugara nėra visai prigludusi prie paviršiaus, nei visiškai išlenkta. Tada pirštų galais atsiremkite į paviršių ir pabandykite švelniai paslinkti apatinę nugaros dalį į vieną pusę, po to į kitą pusę. Judesiai turi būti labai nedideli, tik po kelis centimetrus.
Atliekant šį pratimą, svarbu stebėti, ar neatsiranda simptomų, tokių kaip skausmas, dilgčiojimas ar nervinių šaknelių simptomų sustiprėjimas. Jei taip nutinka slystant į vieną pusę, reikia stabdyti judesius ta kryptimi ir tęsti tik į priešingą pusę.
Šis pratimas padeda centralizuoti simptomus, t.y. perkelti juos iš galūnių į stuburo sritį. Tai gali sumažinti spaudimą pažeistai nervinei šaknelei. Taip pat manoma, kad nedideli šoniniai judesiai stimuliuoja aprūpinimą medžiagomis pažeistame diske ir gretimuose audiniuose. Vis dėlto labai svarbu tinkamai atlikti šį pratimą, kad jis būtų naudingas, o ne pakenktų.
Sulenkto sukimo pratimas: sėdint atliekamas pratimas su švelniu viršutinės kūno dalies pasukimu į vieną pusę, siekiant palengvinti nugaros skausmą.
Svarbu paminėti, kad šis McKenzie metodas paprastai taikomas prižiūrint kineziterapeutui. Pratimai sukurti taip, kad būtų laipsniškai didinami, atsižvelgiant į jų poveikį paciento simptomams. Jis dažniausiai naudojamas siekiant palengvinti juosmeninės, ar krūtininės stuburo dalies skausmą.
Pratimas atliekamas sėdint ant kėdės su atlošu. Reikia sėdėti tiesiai, pečių juosta atpalaiduota. Rankos gali būti sudėtos ant kelių. Tada švelniai sulenkite viršutinę stuburo dalį į priekį, tarsi norėdami paliesti kelius pečiais. Išlaikykite šią padėtį ir lėtai pasukite liemenį į vieną pusę tiek, kiek jaučiatės patogiai.
Laikykite pasuktą padėtį 5-10 sekundžių. Tada grįžkite į pradinę padėtį. Pakartokite į kitą pusę. Kiekvieną kartą stenkitės pasiekti šiek tiek didesnį pasukimo kampą. Pratimą kartokite mažiausiai 10 kartų į kiekvieną pusę.
Švelnūs sukimo judesiai kartu su stuburo sulenkimu padeda mobilizuoti slankstelius ir tarpslankstelinius diskus. Tai gali padėti sumažinti spaudimą diskams, raumenų įtampą ir palengvinti skausmą. Tačiau svarbu nepertempti ir neišprovokuoti didesnių simptomų.
Kaip ir visi McKenzie pratimai, sulenkto sukimo pratimas paprastai atliekamas prižiūrint kineziterapeutui. Specialistai pritaiko pratimų sunkumą ir kartojimų skaičių pagal konkrečius paciento simptomus ir stuburo būklę.
Individualizuoti pratimai: Atsižvelgiant į kiekvieno paciento specifinę klinikinę situaciją, McKenzie metodas taip pat apima individualiai pritaikytus pratimus. Jie parenkami įvertinus stuburo būklę, biomechaninių sutrikimų pobūdį, ligos sunkumą, bendrą sveikatą ir kitus veiksnius.
McKenzie metodika pabrėžia paciento įgalinimą ir savigydą, ir pratimai iš pradžių gali sukelti diskomfortą, bet kartojant juos tikimasi palaipsniui sumažinti skausmo simptomus. Rekomenduojama dirbti su sveikatos priežiūros specialistu ar McKenzie metodo specialistu, kad būtūmėt užtikrinti, jog pratimai yra tinkami jūsų būklei.
McKenzie metodo privalumai ir trūkumai
Privalumai
Natūralus gydymas be vaistų ar chirurgijos. Remiantis klinikiniais tyrimais, McKenzie metodas yra veiksminga konservatyvi skausmo gydymo alternatyva, leidžianti išvengti geriamų ar leidžiamų vaistų terapijos ar chirurginių intervencijų. Kadangi šis metodas remiasi kūno savireguliaciniais mechanizmais, jis laikomas saugesniu ir turi mažiau šalutinių poveikių lyginant su farmakoterapija ar operacijomis. Placebo kontroliuojamuose tyrimuose nustatyta, kad po McKenzie metodo gydymo kurso reikšmingai sumažėja skausmas ir padidėja funkcinis pajėgumas. Be to, pasiekiami ilgalaikiai teigiami rezultatai.
Didelė efektyvumo ir patogumo kombinacija. McKenzie pratimai yra paprasti, lengvai atliekami namų sąlygomis. Kartu jie yra pagrįsti išsamia stuburo biomechanikos analize. Dėl šios priežasties šis metodas pasižymi aukštu efektyvumu gydant įvairias nugaros patologijas. Kartu tai yra patogus ir prieinamas gydymo būdas. Pacientai aktyviai įsitraukia į savo sveikatos gerinimo procesą.
Metodikos trūkumai
Ne visada tinkamas visiems pacientams. Nors McKenzie metodas yra saugus, jis gali būti kontraindikuotinas esant ūmiems uždegiminiams procesams, lūžiams, infekcijoms ar piktybiniams navikams. Taip pat gali būti nepakankamai veiksmingas sudėtingų daugybinių patologijų ar senyvo amžiaus pacientų atvejais. Todėl gydymas turėtų būti parenkamas individualiai įvertinus kiekvieno paciento būklę.
Reikalauja nuoseklumo ir pastangų nuolatinių rezultatų pasiekimui. Norint pasiekti geriausių McKenzie metodo rezultatų, būtina atlikti pratimus reguliariai ir tiksliai. Tai reikalauja paciento motyvacijos ir disciplinos. Be to, ankstyvose stadijose pratimai gali sukelti laikiną diskomfortą. Todėl sėkmė priklauso nuo paciento pasiryžimo ir nuoseklumo laikytis gydymo režimo. Vis dėlto tinkamai taikant šį metodą galima pasiekti ilgalaikį skausmo sukontroliavimą.
