Vyr. Kineziterapeutas Rokas Rožėnas
Gegužės mėnesį į Lietuvą užplūstanti šiluma kasmet į atvirus teniso kortus išgena tūkstančius Lietuvos teniso entuziastų. Nemažai jų daliai nepakanka tiesiog draugiškai suremti raketes su bičiuliais. Vasarą Lietuvoje vykstančių turnyrų organizatoriai pastaruoju metu vis dažniau į varžybų lenteles nesutalpina visų norinčių.
Pavyzdžiui, didžiausios Lietuvoje teniso mėgėjų bendruomenės TenisoNamai.lt rengiamame vasaros vienetų turnyre šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 600 tenisininkų mėgėjų. O antrąjį birželio savaitgalį Birštone vyksiančiame veiklos dešimtmetį šiemet švenčiančios šios interneto platformos dvejetų turnyre dėl prizų žada kautis daugiau nei šimtas žaidėjų. Nugalėtojų taurėmis tokiose varžybose džiaugiasi tik nedidelė dalis teniso entuziastų. Yra ir tokių, kuriems po panašių varžybų su teniso raketė tenka atsisveikinti ilgesniam laikui: traumos neaplenkia ir kartais tiesiog savo gimimo metus pamirštančių bei krūvių neapskaičiuojančių sporto entuziastų.
Funkcinės terapijos centro vyr. kineziterapeutas Rokas Rožėnas sako, kad dauguma traumų žaidžiant tenisą įvyksta dėl paprastos priežasties – per ilgai ir per daug apkraunami minkštieji audiniai: raumenys, sausgyslės ar raiščiai. Arba dominuojančios rankos sąnariai – petys, alkūnė ar riešas. Traumų prevencijai bei raumenų atstatymui po treniruočių nemažai žaidėjų mėgėjų renkasi reguliarų masažą, kuris padeda sumažinti raumenų skausmingumą po fizinio krūvio, o norintiems tokią dovaną įteikti artimam žmogui tinka masažo dovanų kuponas.
Tenisininko alkūnė
Bene geriausiai žinoma teniso trauma – vadinamoji tenisininko alkūnė (lateralinis epikondilitas).
Anot kineziterapeuto, pirmieji šios traumos simptomai būna nežymūs: jaučiamas nedidelis skausmas liečiant išorinę alkūnės dalį, šiek tiek skauda žaidimo metu. Tačiau epikondilitui „įsibėgėjus“ skausmas pradedamas justi nuolat, netgi pasidaro sunku ir skausminga paspausti draugui ranką. „Šio skausmo priežastis – nuolat perkraunami riešą tiesiantys raumenys ir jų sausgyslės. Tokio tipo trauma yra labai dažna. Tikėtina, kad per visą savo žaidimo karjerą kas antras teniso žaidėjas patirs šią traumą - epikondilitą,“ – pasakoja R. Rožėnas.
Peties sąnario problemos
Petys yra pats judriausias kūno sąnarys. Kiekvienam, nors kartą rankoje laikiusiam teniso raketę, aišku, jog šio sąnario apkrova žaidimo metu yra ypač didelė. Remiantis statistiniais duomenimis, šio sąnario skausmai ir traumos rikiuojasi antroje vietoje. „Skausmą petyje dažniausiai sukelia netaisyklinga žaidimo technika bei nepakankamas fizinis pasiruošimas. Todėl svarbu nuolat stiprinti peties sąnario raumenis, palaikyti normalų jo judrumą,“ – teigia R. Rožėnas. Dažniausia peties traumos priežastis – vadinamasis peties sąnario suspaudimo (impingement) sindromas, kai dėl pasikartojančių viršgalvinių judesių, tokių kaip serve, suspaudžiamos ar sudirginamos sukamosios movos (rotator cuff) sausgyslės. Ši perkrovos trauma paprastai vystosi palaipsniui, per kelias savaites ar mėnesius nuolat kartojant tą patį judesį.
Riešo traumos
Kaip ir užsiimant kitomis sporto šakomis, kuriose žaidimui naudojama raketė, taip ir žaidžiant tenisą, patiriama nemažai riešo traumų kurie sąlygoja riešo skausmus. Taip yra todėl, kad atliekant smūgius stipriai apkraunami aplink riešo sąnarį esantys raiščiai bei sausgyslės, nervai, pasitaiko ir lūžių. Kineziterapeutas pastebi, kad tokia perkrova dažniausiai pasireiškia netinkamai laikant raketę ar naudojant neteisingą smūgių techniką. Moksliniai tyrimai rodo, kad tenisininkų patiriamų riešo traumų spektras yra platus – nuo sausgyslių uždegimo iki trikampio pluoštinio kremzlinio komplekso (TFCC) pažeidimų ar riešo kaulų nuovargio lūžių, todėl esant ilgiau netraukiantiam riešo skausmui verta pasitikrinti pas specialistą.
Kojų traumos
Kitaip nei rankos, tenisininkų kojų skausmai dažniau būna ūminiai. Be to, jos labai priklauso nuo paviršiaus ant kurio yra žaidžiamas tenisas, pastebi specialistas. „Tenisas reikalauja dažnai keisti judesio kryptį, greitį, staigiai sustoti ir pan. Tokie judesiai smarkiai apkrauna iurnų ir kelio sąnarius. Todėl jeigu tenisininkas neturi stiprių ir ištvermingų kojų raumenų, apkrovos apatinei galūnei dažnai paskirstomos nevienodai ir didesnis krūvis tenka pasyviems kelio sąnario audiniams, pavyzdžiui, raiščiams, sausgyslėms ar meniskams. Tada užtenka staiga kryptelėti koją ir taip pažeisti sąnario kremzlę ar stipriai atsispyrus pasitempti galinės šlaunies ar blauzdos raumenis,“ – perspėja R. Rožėnas.
Sėdimas darbas keičia kūno apkrovas
Nors klubo sąnarys žaidžiant tenisą turėtų būti pakankamai judrus, šiuolaikinis sėdimo darbo režimas, anot specialisto, šio sąnario judesių amplitudes stipriai apriboja. „Čia veikia paprasta logika – jeigu viena vieta tampa mažiau judri, kita kūno vieta gauna žymiai didesnes apkrovas. Skausmas įspėjantis apie klubo sąnario problemas dažniausiai atsiranda kirkšnyje, ties sėdmenimis, taip pat gali migruoti į priekinę šlaunies dalį,“ – aiškina kineziterapeutas. Pagaliau, dirbantiems sėdimą darbą R. Rožėnas primena ir apie nugaros skausmus. Anot jo, sunerimti reikėtų jeigu skausmas tęsiasi ilgai ir nuolat stiprėja, plinta į koją, neleidžia miegoti naktį. Siekiantiems išvengti nugaros skausmų, patariama į savo treniruočių programas įtraukti giliųjų liemens raumenų treniravimą. Traumos gydymas ir reabilitacija gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Apibendrindamas kineziterapeutas pastebi, kad paprastai visų traumų gijimo laikas labai stipriai priklauso nuo pažeidimo lygio. Kuo didesnis pažeidimas, tuo ilgesnis ir sunkesnis gydymas, o jeigu prireikia chirurginės intervencijos, gijimas gali užtrukti ir iki 2 metų. Tačiau visoms išvardytoms traumoms galioja viena taisyklė – ignoruojant skausmus, pažeidimas didėja. Todėl labai svarbu, neskubėti sugrįžti į aikštelę ir leisti kūnui iki galo atsistatyti po patirtos traumos. Per anksti sugrįžus į kortus atsiranda didelė rizika pasikartoti traumai. Savo ruožtu, dėl pakartotinių traumų problemos gali tapti lėtinėmis.
Ką daryti norint išvengti traumų?
Išsitirkite, kol dar neskauda, nes prevencija visuomet bus geriau nei esamos traumos gydymas. Neženkite į kortus deramai neapšilę. Neignoruokite pirmųjų skausmo simptomų ir laiku kreipkitės į specialistus. Skirkite laiko ne tik sportui, bet ir poilsiui, nes tik ilsintis, o svarbiausia – miegant – atstatomi po kiekvienos treniruotės audiniuose atsiradę mikropažeidimai. Per anksti apkrovus audinius mikropažeidimų daugėja, o kai jų daugėja imame justi skausmą. Prisiminkite, kad labai svarbus yra tinkamas fizinis pasiruošimas. Dar daugiau, prieš fizinį pasirengimą, tikslingiausia būtų išsiaiškinti, su kuriomis kūno vietomis ir kaip reikia dirbti. Tai gali būtų sąnarių judrumo atstatymas, paviršinių ir (ar) giliųjų raumenų treniravimas ir t.t.
Be to, tam, kad kūnas sustiprėtų reikalingas nuolatinis sistemingas darbas. Įsitikinkite, kad Jūsų žaidimo technika yra taisyklinga. Kitu atveju, netaisyklingi judesiai anksčiau ar vėliau gali tapti traumos priežastimi. Po pertraukos į kortus grįžkite palaipsniui. Užtenka ir kelių savaičių, kad susilpnėtų ne tik raumenys, bet ir sausgyslės, raiščiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip tinkamai apšilti prieš žaidžiant tenisą?
Prieš žengiant į kortą rekomenduojama bent 10 minučių skirti dinaminiam apšilimui – sąnarių judrumo pratimams, lengvam bėgiojimui ir palaipsniui į darbą įtraukiamiems smūgiams. Metus trukusi mokslinė studija parodė, kad nuosekliai laikantis apšilimo ir atvėsimo rutinos po metų reikšmingai sumažėjo perkrovos (overuse) traumų dažnis, nors bendras visų traumų skaičius reikšmingai nekito. Todėl apšilimą verta laikyti ne formalumu, o realia priemone apsisaugoti nuo dažniausių, palaipsniui besikaupiančių pažeidimų.
Kiek laiko trunka pasveikti nuo tenisininko alkūnės?
Gijimo trukmė priklauso nuo pažeidimo priežasties, sausgyslės pažeidimo laipsnio ir taikomo gydymo, tačiau dažniausiai pasveikti užtrunka apie šešis mėnesius, o sunkesniais atvejais – iki pusantrų metų. Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistą, tuo daugiau gydymo galimybių lieka ir tuo greičiau paprastai pavyksta sugrįžti į kortą. Todėl verta pradėti gydytis nedelsiant, o ne laukti, kol skausmas taps nepakenčiamas.
Kada dėl teniso traumos būtina kreiptis į specialistą?
Į gydytoją ar kineziterapeutą verta kreiptis, jeigu sunku judinti sąnarį, atsiranda patinimas ar odos spalvos pokytis, skausmas trukdo miegoti arba nepraeina ilgiau nei savaitę. Šie požymiai gali rodyti rimtesnį audinių pažeidimą, kurio ignoravimas dažniausiai tik pailgina gydymo laiką. Ankstyva diagnostika leidžia parinkti tinkamiausią gydymo taktiką ir išvengti lėtinės traumos išsivystymo.
Ar galima apsisaugoti nuo peties traumų žaidžiant tenisą?
Didžiąją dalį peties perkrovos traumų galima sumažinti reguliariai stiprinant sukamosios movos ir menčių stabilizatorių raumenis, palaikant sąnario judrumą bei laikantis taisyklingos serve ir smūgių technikos. Taip pat svarbu neskubėti didinti krūvio ir po intensyvių treniruočių ar varžybų skirti pakankamai laiko poilsiui. Jeigu skausmas petyje vis dėlto atsiranda, verta jį įvertinti anksti, o ne žaisti toliau ignoruojant simptomus.
Šaltiniai
Mayo Clinic Sports Medicine. Tennis Elbow (Lateral Epicondylitis)
Cleveland Clinic. Tennis Elbow (Lateral Epicondylitis)
Cleveland Clinic. Shoulder Impingement Syndrome (Rotator Cuff Tendinitis)
Gil J.A., Kakar S. Hand and Wrist Injuries in Tennis Players. Current Reviews in Musculoskeletal Medicine, 2019
Render A. et al. Tennis 10+ Warm-Up and Cool-Down Program: A 1-Year Longitudinal Analysis of Compliance and Injury Rates in Adult Recreational Tennis Players. Sports Health, 2026
Davis H.L., Alabed S., Chico T.J.A. Effect of Sports Massage on Performance and Recovery: a Systematic Review and Meta-analysis. BMJ Open Sport & Exercise Medicine, 2020
