Epikondilitas dar vadinamas tenisininko alkūne arba golfo žaidėjo alkūne

Epikondilitas: Nuo Priežasčių Iki Efektyvaus Gydymo

Epikondilitas, dar žinomas kaip tenisininko alkūnė, yra būklė, kurios pagrindinis požymis - skausmas ir padidėjęs jautrumas alkūnėje ar riešo srityje. Tai nėra reta patologija, kasmet ji pasireiškiai 1-3% visų suaugusiųjų, ir ypač dažnai - asmenų, naudojančių savo dominuojančią ranką labai intensyviai (pvz. žaidžiant tenisą) ar išskirtinai vienpusiškai. Epikondilitas gali kilti dėl nuolatinio ir pasikartojančio veiksmo ir esant tam tikram pasipriešinimui, tačiau taip pat gali būti sukeltas ir staigios, ūmios, lokalios traumos. Šiame straipsnyje mes išsamiau panagrinėsime epikondilito charakteristikas, efektyviausius gydymo metodus bei atsakysime į dažniausiai pasitaikančius klausimus, susijusius su šia ligos forma.

Lateralinis epikondilitas

Lateralinis epikondilitas dažniausiai išsivysto dėl epikondilo srityje esančių sausgyslių ir rankos bei riešo tiesiamųjų raumenų per didelio naudojimo. Toks intensyvus ar netinkamas raumenų naudojimas gali sukelti mikroskopinius sausgyslių įplyšimus, kurie laikui bėgant gali tapti jau makroskopiniais, o tai reiškia, kad plyšiai tampa matomi net plika akimi.

Lateralinio epikondilito diagnozė dažnai yra siejama su veiksmų, kurie reikalauja pasikartojančio riešo tiesimo ir lenkimo (rankos pasukimo su išoriniu sukimo momentu), serija. Tai apima ne tik tenisą ar kitas panašias sporto šakas, bet ir įvairias profesines veiklas, pavyzdžiui, statybų darbuotojus, muzikantus ar odontologus. Ši būklė išsivysto dėl prasidėjusių degeneracinių procesų sausgyslėse ir prasideda nuo mikrotraumų, sukeltų nuolatinio spaudimo ir per didelio alkūnės, ar riešo naudojimo, o vėliau priveda iki kolageno skaidulų ir kitų ekstraląstelinių matricos komponentų struktūros pokyčių.

Simptomai

Lateralinio epikondilito simptomai paprastai prasideda palaipsniui, o pacientai dažnai skundžiasi skausmu, kuris suintensyvėja atliekant tam tikras veiklas, pavyzdžiui, laikant daiktus, spaudžiant ranką į kumštį ar atliekant riešo tiesimo judesius. Skausmas gali plisti nuo alkūnės išorinės dalies į apatinę rankos dalį. Ilgainiui gali sumažėti raumenų jėga, tampa sunku atlikti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, paspausti ranką.

Diagnostika 

Lateralinio epikondilito diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir fizinio patikrinimo rezultatais. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgenas, ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami diferencialinei diagnozei atlikti arba įvertinti sausgyslių pažeidimo laipsnį.

Medialinis epikondilitas

Medialinis epikondilitas, dar būna vadinamas golfo žaidėjo alkūne, yra retesnė, bet ne mažiau reikšminga būklė, lyginant su lateraliniu epikondilitu. Šiai būklei būdingas skausmas alkūnės vidinėje, arba medialinėje, srityje, tiesiai virš medialinio epikondilo – vienos iš dviejų pagrindinių alkūnės iškyšų. Medialinio epikondilito atsiradimas yra siejamas su dideliu ir nuolat kartojamu alkūnės fleksorių, ypač tų, kurie dalyvauja rankos ir pirštų lenkimo procese, naudojimu. Būklės vystymąsi taip pat lemia per didelis raumenų, kurie tvirtinasi prie medialinio epikondilo, naudojimas, kuris irgi sukelia mikroskopinius sausgyslių pažeidimus. Laikui bėgant, šie pažeidimai gali sukelti pilną uždegiminį procesą ir degeneracines sausgyslių struktūrų pasikeitimus. Medialinis epikondilitas yra labiau paplitęs tarp asmenų, užsiimančių sporto šakomis ar profesinėmis veiklomis, kurios reikalauja intensyvios ir pasikartojančios rankos griebimo, traukimo ar lenkimo jėgos, pavyzdžiui, golfas, svarmenų kilnojimas, irklavimas ar net kai kurios muzikos instrumentų grojimo formos.

Simptomai

Pacientai, sergantys medialiniu epikondilitu, dažniausiai skundžiasi skausmu medialinėje alkūnės dalyje, atliekant veiklas, kurios reikalauja rankos lenkimo ar stipraus sugriebimo. Skausmas gali būti spaudžiantis ar traukiantis, kartais plintantis žemyn į vidurinę rankos dalį. Taip pat gali pasireikšti silpnumas rankoje ir sumažėjęs gebėjimas atlikti kasdienes veiklas, pvz., atidaryti indų dangtelius ar išlaikyti sunkesnius daiktus.

Diagnostika 

Medialinio epikondilito diagnozę paprastai nustato remiantis paciento anamneze ir fizinio patikrinimo metu nustatytais simptomais. Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant išsiaiškinti sausgyslių pažeidimų laipsnį ar diferencijuoti nuo kitų galimų ligų.

Išorinis epikondilitas

Išorinio epikondilito atsiradimą lemia daugybė veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra pasikartojantys riešo tiesimo ir rankos pasukimo į išorę veiksmų atlikimas. Dėl tokių veiksmų, ypač kai jie atliekami su tam tikru pasipriešinimu ar intensyvumu, sausgyslės patiria nuolatinį stresą, kuris sukelia mikroskopinius įplyšimus ir uždegiminį organizmo atsaką. Laikui bėgant, be pakankamo poilsio ir gijimo, šios mikrotraumos gali sukelti jau degeneracinius sausgyslių audinių pokyčius.

Simptomai

Išorinio epikondilito simptomai dažniausiai prasideda palaipsniui, su skausmu alkūnės išorėje, kuris gali pablogėti atliekant tam tikras veiklas, pvz., laikant ar kilnojant daiktus, spaudžiant ranką į kumštį ar atliekant kitus riešo tiesimo judesius. Skausmas gali būti aštrus ar deginantis, kartais plintantis nuo alkūnės išorės į rankos viršutinę dalį.

Diagnostika

Išorinio epikondilito diagnozė dažniausiai yra pagrindžiama paciento skundais ir fizinio patikrinimo rezultatais. Specifiniai testai, pvz., Cozeno testas arba Millso testas, gali būti atliekami norint patvirtinti šią diagnozę. Papildomi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant įvertinti sausgyslių pažeidimo laipsnį arba diferencijuoti šią būklę nuo kitų galimų diagnozių.

Epikondilito gydymas

Epikondilito gydymas

Epikondilito gydymas yra kompleksinis procesas, kuris visuomet pradedamas nuo konservatyviųjų, nechirurginių metodų, kurie yra skirti skausmo ir uždegimo malšinimui bei pažeistų sausgyslių gijimo skatinimui. Pirmasis gydymo etapas dažniausiai apima:

Poilsis

Svarbu sumažinti arba visiškai nutraukti veiklas, kurios sukėlė ar pablogino epikondilito simptomus. Tai leidžia sausgyslėms atsigauti ir sumažina tolesnę žalą.

Vaistai epikondilitui gydyti

Vaistai, tokie kaip ibuprofenas arba naproksenas, naudojami dėl jų uždegimą mažinančių ir skausmą malšinančių savybių. Jie gali padėti sumažinti diskomfortą ir patinimą epikondilito paveiktoje srityje ir gali būti vartojami peroraliai (geriamos tabletės ar kapsulės) arba taikomi lokaliai, kaip kad tepalai ar geliai, juos aplikuojant tiesiogiai ant skausmingos alkūnės ar riešo vietos.

Kineziterapija

Kineziterapiniai pratimai, kurie yra skirti stiprinti raumenis ir didinti sąnario lankstumą, yra svarbus gydymo komponentas. Tokie pratimai gali apimti raumenų tempimą ir stiprinimą, taip pat specifines technikas, kaip kad ultragarso terapiją arba elektroterapiją, kurios skatina audinių gijimą ir sumažina skausmus.

Ortezės

Specialių įtvarų ar elastinių juostų naudojimas gali padėti stabilizuoti skaudamą sąnarį ir mažinti sausgyslių apkrovą. Tai suteikia pažeistoms sausgyslėms galimybę gyti ir sumažina skausmo simptomus.

Kortikosteroidų injekcijos

Steroidiniai vaistai, leidžiami tiesiai į uždegimo vietą, gali greitai sumažinti skausmą ir uždegimą. Tačiau šios injekcijos turėtų būti naudojamos atsargiai, nes per dažnas jų naudojimas gali silpninti sausgysles ir padidinti plyšimo riziką.

Trombocitais praturtinta plazmos terapija

Ši nauja terapija apima paciento kraujo ėminį ir jo trombocitų koncentracijos padidinimą specialiu būdu ir jų įleidimą atgal į pažeistą sausgyslę. Manoma, kad trombocitai skatina natūralų audinių gijimą.

Šoko bangų terapija

Neinvazinis gydymo būdas, kurio metu ant odos paviršiaus generuojamos aukšto intensyvumo akustinės bangos. Šios bangos skatina kraujotaką ir audinių regeneraciją, taip skatindamos gijimą.

Epikondilitas ir liaudiškos priemonės

Epikondilito gydymui gali būti taikomos ir liaudiškos priemonės, kurios veikia kaip papildoma terapija ir padeda sumažinti skausmą ir uždegimą, taip pat skatina greitesnį pažeistų sausgyslių gijimą. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šios priemonės neturėtų pakeisti profesionalaus medicininio gydymo, o veikiau turėtų būti naudojamos kaip jo papildymas. Prieš pradedant bet kokią alternatyvią terapiją, būtina pasitarti su gydytoju ar kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų poveikių ar sąveikos su kitais vaistais. Štai keletas populiariausių liaudiškų priemonių, kurios gali būti naudojamos epikondilito simptomams malšinti.

Ledas

Krioterapija ar ledo taikymas yra viena iš seniausių uždegimą ir skausmą mažinančių metodikų. Ledo paketas, uždėtas ant skausmingos alkūnės srities 10-15 minučių kelis kartus per dieną, gali padėti sumažinti patinimą ir numalšinti skausmą. Svarbu ledo nedėti tiesiai ant odos, o naudoti medžiaginį sluoksnį tarp ledo ir odos, kad būtų išvengta odos nušalimo ar kitų reakcijų.

Kompresai

Šilti ir šalti kompresai gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti. Šiltas kompresas gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti aplinkinių raumenų įtampą, o šaltas - mažinti patinimą ir skausmą. Rekomenduojama kaitalioti šiltus ir šaltus kompresus, atsižvelgiant į individualų paciento komfortą ir simptomų pobūdį.

Natūralios uždegimą mažinančios medžiagos

Įvairūs augaliniai ekstraktai ir eteriniai aliejai, tokie kaip arnikos ekstraktas, čiobrelių, levandų ar rozmarinų eteriniai aliejai, gali būti naudojami skausmui mažinti ir uždegimo procesui slopinti. Šios medžiagos gali būti naudojamos kaip tepalai, skirti įtrinti į odą ar kaip skysčiai. Jų antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės gali padėti sumažinti audinių pažeidimus ir paskatinti jų gijimą.

Mityba ir Papildai

Subalansuota mityba, turtinga pakankamai omega-3 riebalų rūgščių ir antioksidantų, taip pat gali padėti mažinti organizmo uždegiminį atsaką. Papildai, tokie kaip cinkas, magnis, vitaminas C ir E, taip pat gali prisidėti prie spartesnio audinių regeneravimo ir mažesnio kilusio uždegimo.

Epikondilito pratimai

Epikondilito pratimai

Riešo Stiprinimo Pratimai

  • Riešo lenkimas su svoriu: Sėdėdami su ranka sulenkta 90 laipsnių kampu, laikykite nedidelį svorį (pavyzdžiui, mažą hantelį) rankoje. Lėtai lenkite riešą į viršų, tada grįžkite į pradinę padėtį. Atlikite 10-15 kartų, 2-3 serijas.
  • Riešo tiesimas su svoriu: Panašiai kaip ir lenkiant, tik šį kartą riešą reikia tiesti į apačią. Šis pratimas stiprina riešo ekstensorius.

Riešo Lankstumo Pratimai

  • Riešo pasukimas: Ištieskite ranką į priekį, delnas žiūri į žemę. Naudodami kitą ranką, švelniai spauskite ištiestus pirštus link savęs, kol pajusite tempimą riešo apačioje. Palaikykite šią padėtį 15-30 sekundžių, atlikite 2-3 kartus.
  • Riešo tempiamasis judesys: Ištieskite ranką į priekį, delnas žiūri į viršų. Naudodami kitą ranką, švelniai spauskite ištiestus pirštus žemyn link savęs, kol pajausite tempimą riešo viršuje. Palaikykite šią padėtį 15-30 sekundžių.

Stiprinimo Pratimai Su Guma

  • Riešo tempimas su guma: Prisitvirtinkite elastinę juostą prie kojos ar kito stabilaus objekto, o kitą galą užfiksuokite už riešo. Lėtai tieskite riešą prieš gumos pasipriešinimą, tada grįžkite į pradinę padėtį.
  • Riešo lenkimas su guma: Atlikite panašiai kaip lenkimo pratimą, tik šį kartą lenkite riešą į save prieš elastingos gumos pasipriešinimą.

Svarbu Atsiminti

  • Pratimus reikėtų atlikti lėtai ir kontroliuotai, išvengiant staigių judesių.
  • Pradėkite nuo mažesnio svorio ir palaipsniui didinkite apkrovą, atsižvelgiant į savijautą.
  • Jei atliekant pratimus jaučiamas skausmas, pratimą reikėtų nutraukti ir apie tai pranešti gydytojui ar kineziterapeutui.
  • Pastovumas yra raktas į sėkmę, tačiau svarbu neperkrauti pažeistos vietos.

Atminkite, kad individualus konsultavimasis su sveikatos priežiūros specialistu yra būtinas norint užtikrinti, jog pasirinkti pratimai yra saugūs ir efektyvūs Jūsų konkrečiai situacijai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar visada reikalingas epikondilito įtvaras?

Epikondilito įtvaro naudojimas yra individualus, o sprendimą lemia paciento būklės specifika, skausmo intensyvumas ir veiklos pobūdis. Įtvaras gali efektyviai sumažinti alkūnės sąnario apkrovimą ir skausmą, taip palengvindamas uždegiminius simptomus ir skatindamas gijimo procesą. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgalaikis įtvaro dėvėjimas be reikiamų pratimų atlikimo gali sukelti raumenų silpnumą ir sumažinti paties sąnario lankstumą. Todėl įtvaro naudojimas turėtų būti derinamas su gydytojo ar kineziterapeuto nurodytais rankos stiprinimo ir lankstumo pratimais. 

Ar padeda epikondilitui masažas?

Masažas gali būti vertinga epikondilito gydymo dalis, ypač kaip priemonė mažinti raumenų įtampą ir skausmą. Profesionaliai atliekamas masažas pagerina kraujotaką pažeistoje srityje, skatina medžiagų apykaitos procesus audiniuose, taip pagreitindamas pastarųjų regeneraciją. Be to, masažas gali padėti atpalaiduoti per didelės įtampos sukeltus trigerinius taškus raumenyse, kurie dažnai būna susiję su epikondilito sukelta skausmo simptomatika. Nepaisant to, svarbu paminėti, kad masažo efektyvumas gali skirtis priklausomai nuo epikondilito būkės sunkumo ir paciento individualių ypatumų. Masažas turėtų būti derinamas su kitomis gydymo strategijomis, pavyzdžiui, kineziterapija ir tinkamais pratimais, kad būtų pasiektas maksimalus gydomasis efektas.

Ar gali prireikti epikondilito operacijos?

Chirurginė intervencija epikondilito atveju yra laikoma paskutine priemone, taikoma tik tada, kai intensyvus konservatyvus gydymas, įskaitant medikamentus, kineziterapiją ir tinkamus pratimus, nesuteikia laukiamo pagerėjimo. Operacija gali būti rekomenduojama pacientams, patiriantiems stiprų, ilgalaikį skausmą, kuris trukdo kasdienėms veikloms. Chirurginis gydymas dažniausiai yra susijęs su pažeistų sausgyslių audinių pašalinimu ir galimai - su sausgyslių atkūrimu.

Ar Priklauso Nedarbingumas Sergant Epikondilitu?

Epikondilitas, priklausomai nuo jo sunkumo ir įtakos paciento gebėjimui atlikti darbinę veiklą, gali būti pripažintas kaip laikinas nedarbingumo pagrindas. Nedarbingumo laikotarpis ir jo trukmė priklauso nuo individualios paciento būklės, jo profesinės veiklos pobūdžio ir gydymo efektyvumo. Svarbu, kad nedarbingumo nustatymo procese dalyvautų gydantis gydytojas, kuris teiktų reikiamą medicininę informaciją ir rekomendacijas. Pacientas taip pat gali būti nukreiptas į profesinio vertinimo specialistus, kurie padės įvertinti jo darbingumo lygį ir galimybes grįžti į kasdienę savo darbo veiklą.

Grįžti į tinklaraštį

Skauda alkūnę ar riešą?

Galbūt jums diagnozutas epikondilitas? Greitai ir efektyviai suteiksime jums pagalbą. Registruokitės vizitui mūsų kineziterapijos klinikoje jau dabar.







Atsiliepimai apie mūsų kineziterapijos kliniką:

Susisiekite kineziterapeuto konsultacijai: