Nugaros skausmas yra labai dažnas simptomas, kurį patiria daugelis žmonių savo gyvenime. Nors dažniausi nugaros skausmo priežastys yra mechaninės kilmės, pavyzdžiui, raumenų patempimas ar tarpslankstelinių diskų pažeidimai, šis simptomas taip pat gali būti susijęs ir su autoimuninėmis ligomis. Autoimuninės ligos pasireiškia, kai organizmas pradeda atakuoti savo paties audinius. Šios ligos gali paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant ir nugarą bei stuburą. Todėl autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas ar sisteminė raudonoji vilkligė, gali sukelti chronišką nugaros skausmą. Tokiais atvejais svarbu derinti reumatologo skiriamą gydymą su tinkamai parinkta kineziterapija ir reabilitacija, kurios padeda palaikyti stuburo judrumą ir sumažinti skausmą. Papildomai atpalaiduoti įsitempusius raumenis gali padėti masažas - jį galima dovanoti artimam žmogui įsigijus masažo dovanų kuponą, o siekiantiems stiprinti raumenis ir stabilizuoti stuburą tinka funkcinės treniruotės.
Kas yra autoimuninė liga?
Autoimuninės ligos yra heterogeninė grupė ligų, kuriose organizmo imuninė sistema, ypač T ir B limfocitai bei autoantikūnai, klaidingai atpažįsta savus audinių antigenus kaip svetimus ir pradeda juos atakuoti. Šis imuninės tolerancijos praradimas ir savęs atpažinimo sutrikimas lemia lėtinį uždegimą bei audinių destrukciją įvairiuose organuose.
Autoimuninių ligų etiologijoje svarbūs tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, polinkį į šias ligas gali lemti tam tikri HLA antigenai ar genų variantai, reguliuojantys imuninės sistemos atsaką. Be to, infekciniai, toksiški bei psichosocialiniai veiksniai gali inicijuoti organizmo autoagresiją asmenims, turintiems atitinkamą genetinę predispoziciją.
Pagrindiniai autoimuninių ligų patofiziologijos mechanizmai apima T limfocitų tolerancijos saviems antigenams sutrikimą, auto antikūnų susidarymą, uždegiminių citokinų kaupimąsi ir lėtinio uždegimo palaikymą. Dėl šių procesų pažeidžiami įvairūs audiniai ir organai, sutrinka jų struktūra ir funkcija.
Kliniškai autoimuninės ligos pasireiškia labai įvairiai - nuo nespecifinių simptomų, kaip nuovargis ir karščiavimas, iki konkrečių organų nepakankamumo požymių. Šių ligų diagnozė įprastai remiasi klinikiniais duomenimis, autoantikūnų ir kitų žymenų, specifinių ligai, radimu. Gydymui dažnai naudojami imunosupresantai, biologiniai preparatai, kurie slopiną pernelyg aktyvią imuninę sistemą ir mažina audinių pažeidimus. Prognozė priklauso nuo konkrečios formos ir sunkumo, tačiau dauguma šių ligų išlieka lėtinės. Dažni autoimuninių ligų požymiai apima sąnarių skausmą ir patinimą, raumenų silpnumą, odos bėrimus bei pasikartojančius simptomų paūmėjimus, vadinamus atakomis, po kurių seka ramesni laikotarpiai. Laiku pradėtas gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą, tuo tarpu ilgai netaikant gydymo kai kurios ligos, tokios kaip ankilozinis spondilitas, gali lemti negrįžtamus stuburo sąnarių pokyčius.
Autoimuninių ligų poveikis nugaros skausmui
Autoimuninės ligos gali paveikti nugaros skausmą per uždegimo procesų ir audinių pažeidimo mechanizmus. Pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu, aktyvuojami T limfocitai, kurie pradeda atakuoti sąnario audinius, skatindami uždegiminių mediatorių, tokių kaip interleukinai, TNF alpha ir MMP fermentų, išsiskyrimą. Tai lemia sąnario kremzlės ir kaulo audinio destrukciją, skausmą, patinimą ir funkcijos sutrikimą. Jei šis procesas pažeidžia stuburo slankstelių sąnarius, gali atsirasti nugaros skausmas ir sustingimas.
Ankilozinis spondilitas yra lėtinė uždegiminė liga, pirmiausia pažeidžianti stuburą ir kryžmens-klubinius sąnarius, jungiančius stuburo pagrindą su dubeniu. Nuolatinis uždegimas šiuose sąnariuose skatina organizmą formuoti naują kaulinį audinį, kuris laikui bėgant gali sujungti gretimus slankstelius ir sumažinti stuburo lankstumą. Didelę reikšmę ligos atsiradimui turi HLA-B27 genas, nors ne visi šį geną turintys žmonės suserga, o dalis pacientų jo visai neturi. Dėl to sergantiesiems ankiloziniu spondilitu nugaros skausmas dažnai prasideda palaipsniui, jauname amžiuje, ir yra susijęs su rytiniu sustingimu.
Sergant sistemine raudonąja vilklige, susidaro autoantikūnai prieš įvairių audinių komponentus, įskaitant DNR. Šie imuniniai kompleksai nusėda sąnariuose bei kituose audiniuose, aktyvuoja uždegimą ir audinių pažeidimus. Be to, ši liga gali paveikti centrinę nervų sistemą, sukeldama skausmingus neuritus.
Chrono liga žarnyne sukelia limfocitų, makrofagų ir žarnyno audinio sąveiką, lemiančią žarnų gleivinės uždegimą ir pažeidimus. Šis uždegimas gali išplisti ir į sąnarius bei nugaros nervus. Panašus mechanizmas būdingas ir opiniam kolitui - abi šios uždegiminės žarnyno ligos gali sukelti vadinamąjį enteropatinį artritą, kai uždegimas išplinta į sąnarius, o kai kuriems pacientams paveikia ir stuburą. Manoma, kad sąnarių uždegimas išsivysto maždaug kas penktam žmogui, sergančiam uždegimine žarnyno liga.
Fibromialgija nėra autoimuninė liga, tačiau joje taip pat vyksta lėtinis žemo laipsnio uždegimas, galintis paveikti raumenis, sausgysles bei nervinius skausmo laidumo kelius. Tai lemia platų skausmą raumenyse ir nugaros skausmą.
Taigi, nors autoimuninių ligų mechanizmai skiriasi, daugeliu atvejų jos gali sukelti uždegimą stuburo ir aplinkinių audinių srityje, nervinių skausmo laidumo kelių jaudinimą, o tai dažniausiai pasireiškia kaip nugaros skausmas.
Kaip atskirti autoimuninį nugaros skausmą nuo įprasto
Autoimuninės kilmės nugaros skausmas dažniausiai jaučiamas giliai kryžmens srityje, žemiau juosmens, ir gali plisti į sėdmenis ar šlaunų galines dalis, o kai kuriais atvejais - ir aukščiau juosmens, liemens ar krūtinės ląstos srityje, kai pažeidžiami viršutinės stuburo dalies sąnariai. Skirtingai nei įprasto, mechaninės kilmės skausmo atveju, tokio uždegiminio nugaros skausmo intensyvumas didėja ilsintis ar ilgai išbuvus vienoje padėtyje, pavyzdžiui, gulint ant nugaros ar ilgai sėdint, ir mažėja pajudėjus ar pasimankštinus. Būdingas ir rytinis stuburo sustingimas, trunkantis ilgiau nei pusvalandį, bei skausmas, kuris pažadina antroje nakties pusėje.
Priešingai nei nugaros skausmas po traumos ar avarijos, kuris paprastai atsiranda staiga, yra susijęs su konkrečiu sužalojimu ir palaipsniui mažėja ramybėje bei gydant simptomiškai, autoimuninės kilmės skausmas dažniausiai vystosi pamažu, be aiškios išorinės priežasties, ir kartojasi paūmėjimų bei ramesnių periodų ciklais. Jei nugaros skausmas prasidėjo jaunesniam nei 40 metų žmogui, tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius ir nepraeina ilsintis, verta dėl to pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali rodyti uždegiminę, o ne mechaninę skausmo kilmę.
Autoimuninės ligos diagnostika ir į kokį gydytoją kreiptis
Įtarus autoimuninę nugaros skausmo priežastį, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į reumatologą - gydytoją, kuris specializuojasi uždegiminių sąnarių bei jungiamojo audinio ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas ar sisteminė raudonoji vilkligė, diagnostikoje ir gydyme. Šeimos gydytojas taip pat gali padėti įvertinti pirminius simptomus ir prireikus nukreipti pas reumatologą tolesniam tyrimui.
Diagnostikai dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, tokie kaip uždegimo rodikliai ENG ir CRB, taip pat specifiniai autoantikūnų ar genetiniai žymenys, pavyzdžiui, HLA-B27 genas, kuris dažniau nustatomas sergantiesiems ankiloziniu spondilitu, tačiau pats savaime nepatvirtina diagnozės. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgenograma ar magnetinio rezonanso tomografija, padeda įvertinti kryžmens-klubinių sąnarių bei stuburo pokyčius, o MRT gali atskleisti uždegimą net tada, kai rentgenogramoje dar nematyti akivaizdžių pakitimų. Galutinę diagnozę gydytojas nustato įvertinęs klinikinius simptomus bei tyrimų rezultatų visumą, todėl savarankiškai interpretuoti tyrimų rezultatų nerekomenduojama.
Nugaros skausmo prevencija ir autoimuninių ligų gydymas
Vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos patarimų, kuris gali turėti teigiamą poveikį pacientams kovojantiems su šiomis ligomis, yra kineziterapija.
Kineziterapija yra gydymo metodas, kuriame naudojami judesio, pratimų ir kitų fizinio aktyvumo formų principai siekiant pagerinti kūno funkcijas, judrumą ir sumažinti skausmą. Tai svarbu pacientams su autoimuninėmis ligomis, nes gali padėti sustiprinti raumenis, pagerinti sąnarių judrumą ir pagerinti bendrą fizinę būklę.
Kineziterapijos nauda pacientams su autoimuninėmis ligomis yra labai įvairi. Pratimai gali padėti sumažinti uždegimą sąnariuose ir raumenyse, kuris dažnai būna susijęs su nugaros skausmu. Be to, tinkamai suderinti pratimai gali padėti sustiprinti stuburą ir pagerinti stuburo stabilumą, kas ypač svarbu pacientams su autoimuninėmis ligomis, kurios paveikia sąnarius ir raumenis.
Kineziterapija taip pat gali padėti pacientams su autoimuninėmis ligomis sumažinti stresą ir įtampą, kuri dažnai gali pabloginti ligos simptomus. Tai gali padėti pagerinti paciento bendrą gyvenimo kokybę ir padėti jam lengviau valdyti susijusius simptomus.
Svarbu pažymėti, kad kineziterapija turi būti individualizuota kiekvienam pacientui atskirai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ligos sunkumą ir fizines galimybes. Tai gali apimti įvairias pratimų programas, nuo atpalaiduojančių pratimų iki stuburo stabilizavimo ir stiprinimo pratimų.
Gydymo naujovės
Pagal naujausius tyrimus, ankiloziniam spondilito gydymui naudojami modernūs TNF inhibitoriai (pvz., adalimumabas, infliksimabas), IL-17 inhibitoriai (sekukinumabas, iksekizumabas) ir JAK inhibitoriai (tofacitinibas). Šie vaistai blokuoja uždegimą skatinančių citokinų veikimą. Be medikamentinio gydymo, kineziterapija, vandens procedūros ir šilumos terapija taip pat gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti funkcinius judesius.
2021 m. atliktas stebėjimo tyrimas parodė, kad net iki 60% šia liga sergančiųjų turi uždegimą ir žarnyne, o 10% išsivysto ir uždegiminė žarnyno liga. Mokslininkai ištyrė TNF inhibitoriaus adalimumabo poveikį 30-ies tokių pacientų mikrobiomai. Po 6 mėn. gydymo adalimumabu, daugumos tiriamųjų mikrobiomos grįžo į normalią būklę. Tų dalyvių, kurių mikrobiomos pasikeitė, taip pat sumažėjo ir pagrindinės ligos simptomai.
Svarbu paminėti, kad kitų autoimuninių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, vilkligė, Chrono liga ar fibromialgija, gydymas gali skirtis nuo spondilito gydymo.
Dažnai užduodami klausimai
Ar autoimuninės ligos gali sukelti nugaros skausmą vaikams?
Taip, kai kurios autoimuninės ligos, tokios kaip juvenilinis idiopatinis artritas, gali pasireikšti ir vaikams bei paaugliams. Viena šios ligos forma, susijusi su entezitu, gali pažeisti kryžmens-klubinius sąnarius bei stuburą ir sukelti nugaros skausmą, rytinį sustingimą ar šlubavimą. Vaikams tokie simptomai neretai ilgą laiką lieka nepastebėti, todėl pastebėjus nuolatinį sąnarių ar nugaros skausmą, patinimą ar judesių apribojimą, rekomenduojama kreiptis į vaikų reumatologą. Ankstyva diagnostika padeda greičiau pradėti tinkamą gydymą ir sumažinti ilgalaikės žalos sąnariams riziką.
Ar mityba turi įtakos autoimuninėms ligoms ir nugaros skausmui?
Mityba tiesiogiai negydo autoimuninių ligų, tačiau gali padėti valdyti uždegimą ir bendrą savijautą. Rekomenduojama rinktis viduržemio jūros regiono tipo mitybą - daugiau žuvies, daržovių, vaisių, ankštinių augalų, riešutų ir alyvuogių aliejaus, o riboti perdirbtus produktus bei sočiųjų riebalų kiekį. Tokia mityba gali padėti sumažinti uždegimo rodiklius organizme, tačiau ji visada turėtų papildyti, o ne pakeisti gydytojo paskirtą gydymą. Prieš keičiant mitybos įpročius sergant lėtine liga, verta pasitarti su gydančiu gydytoju ar dietologu.
Kaip malšinti nugaros skausmą sergant autoimunine liga?
Skausmo malšinimas turėtų būti derinamas su reumatologo paskirtu gydymu, kuris gali apimti vaistus nuo uždegimo ar kitus specifinius preparatus. Papildomai simptomus palengvinti gali padėti šilumos procedūros, tinkamai parinkti kineziterapijos pratimai bei atpalaiduojantis masažas, mažinantis raumenų įtampą aplink pažeistus sąnarius. Reguliarus, bet švelnus fizinis aktyvumas dažniausiai veiksmingesnis už ilgalaikį poilsį, nes judėjimas padeda išlaikyti stuburo lankstumą. Bet kokius naujus skausmą malšinančius vaistus ar priedus svarbu derinti su gydytoju, ypač jei jau vartojami imunosupresantai ar biologiniai preparatai.
Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sergant autoimunine liga?
Be reguliaraus fizinio aktyvumo, vienas reikšmingiausių pokyčių yra rūkymo atsisakymas - tyrimai rodo, kad rūkantys ankiloziniu spondilitu sergantys pacientai patiria greitesnę stuburo pažaidą ir sunkesnę ligos eigą nei nerūkantys. Taip pat svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, pakankamai ilsėtis ir valdyti stresą, nes įtampa gali sustiprinti skausmo pojūtį. Taisyklinga laikysena kasdienėje veikloje bei darbo vietos pritaikymas taip pat gali sumažinti papildomą apkrovą stuburui. Šie pokyčiai negydo pačios autoimuninės ligos, tačiau padeda geriau valdyti simptomus kartu su gydytojo paskirtu gydymu.
Šaltiniai
Mayo Clinic - Ankylosing spondylitis: Symptoms & causes
Mayo Clinic - Ankylosing spondylitis: Diagnosis & treatment
CreakyJoints - Inflammatory vs. Mechanical Back Pain
Cleveland Clinic - Enteropathic Arthritis
Cleveland Clinic - Autoimmune Diseases
Cleveland Clinic - What Is a Rheumatologist?
Arthritis Foundation - The Ultimate Arthritis Diet
Arthritis Foundation - Smoking Worsens Ankylosing Spondylitis Damage
